Jūros liga
Ir ką gi tokio aš padariau? Pakeitėte pagrindą po kojomis: sėdote į laivą. Kūnas, pripratęs prie tvirtos žemės traukos, nustebo ir pradėjo kas sekundę siųsti į smegenis informaciją apie savo pasikeitusią padėtį. Vestibiuliarinis aparatas paskelbė streiką. Vidaus organai ėmė šiek tiek keisti savo padėtį diafragmos atžvilgiu. Apskritai, SOS.
Esu ligonis, ar ką? Pats tikriausias: jus pykina, vemiate, išmuša šaltas prakaitas, pradeda tekėti seilės, paakius „papuošia“ tamsūs ratilai. Pirmąją dieną juos įžvelgiate tiktai pats. Kitą dieną ratilus jau pastebi visi bendrakeleiviai. Išėję į denį jaučiatės prastai. O kajutėje – dar prasčiau. Netrukus galvą ima veržti siaubingi skausmai ir pajuntate, jog širdis plaka kažkaip neritmingai.
Kaip apgauti prigimtį? Rinkitės plaukimą nakties metu – jis pakeliamas lengviau negu dieninis.
Nežiūrėkite į tuos bendrakeleivius, kuriems bloga – blogas pavyzdys užkrečiamas. Tad į ką žvelgti? Ogi – į dangų, į horizontą, į mėnulį, apskritai, į tą objektą, kuris yra nejudrumo būsenoje.
Venkite stiprių kvapų. Ginkitės nuo jų nosine, sudrėkinta vandeniu su citrusiniu aromatu.
Valgykite mažai ir atsargiai. O pajutę pirmuosius jūros ligos požymius, nustokite valgyti apskritai. Nereikia siūlyti organizmui peno apmąstymui.
Išeikite į denį. Buvimas uždaroje patalpoje tik sustiprina jūros ligos simptomus. Supimas mažiausiai juntamas laivo viduryje. Judėkite plastiškai, neskubiai, tarsi sulėtintame filme.
Pabandykite savarankiškai imtis akupunktūros. Taškas, padedantis susidoroti su jūros liga, įsikūręs tiesiai riešo viduryje, trijų pirštų atstumu nuo raukšlės, skiriančios riešą nuo delno. Masažuokite jį, spaudykite, trinkite.
Gydytis būtina! Jeigu jus jau pradėjo pykinti, pasistenkite giliai ir ritmingai (10-12 kartų per minutę ) įkvėpti laivo pakilimo ant bangos metu. Čiulpkite citriną.
Gerkite tabletes. Jų pasistenkite įsigyti prieš kelionę laivu. Kadangi tablečių nuo jūros ligos esti įvairių, visų pavadinimų paminėti neįmanoma. Esant dideliam bangavimui, galima naudoti skopolamino pleistrą. Jis priklijuojamas už ausies ketvertui dienų, ir visą tą laiką medikamentai patenka į kraujotakos sistemą. Tiesa, esama šalutinio poveikio: padidėjusio mieguistumo. Beje, jau geriau štormo metu miegoti negu jo „žavesį“ jausti kiekviena savo kūno gyslele.
Skrydžio liga
Ir ką gi tokio aš padariau? Pakilote į dangų virš debesų ir pasmerkėte savo organizmą ryškiems slėgio pokyčiams. Visą skrydį sėdėjote sumažėjusios drėgmės ir padidėjusio sausumo atmosferoje. Tokia yra situacija lėktuvo viduje, ir mūsų kūnas turi prie jos taikytis.
Esu ligonis, ar ką? O kaip jūs manote? Ausys užgultos. Gerklę graužia. Burnoje sausa. Akys raibsta. Kojos kažkodėl šąla, tirpsta, jas tarsi tūkstančiai adatėlių bado. Tualete iš veidrodžio į jus pažvelgia asmenybė, panaši į lunatiką ar trejas paras nemiegojusį padarą.
Kaip apgauti prigimtį? Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius – prieš skrydį juos būtinai nusiimkite.
Gerkite vandenį ir sultis. Atsargiau su alkoholiu – jo dėka organizmas nuvandenija. O iš jūsų kūno drėgmė ir taip garuoja tiesiog neįtikėtinai sparčiai.
Atsargiai žvelkite į meniu. Rinkitės baltąją mėsą, venkite raudonosios. Nevalgykite pupelių, pupų, kopūstų, negerkite gazuoto vandens ir alaus – nuo jų organizme kaupiasi dujos, aukštyje spaudžiančios skrandį ir žarnyną tiesiog triguba jėga.
Nusiaukite batus ir apsimaukite šiltas vilnones kojines. Varžotės kaimynų? Na, tokiu atveju bent jau periodiškai pasivaikščiokite tarp kėdžių eilių, kad atstatytumėte kraujotaką.
Norint stabilizuoti slėgį tarp viduriniosios ausies kanalo ir gerklės, derėtų žiovauti arba energingai kramtyti gumą. Jeigu ausis aklinai užgulė, stipriai suspauskite lūpas, nosies šnerves, ir pabandykite „iškvėpti“ pro uždarą burną. Jeigu nenorite, kad kas šias manipuliacijas matytų, pabandykite jas atlikti tualete.
Pirkdami bilietą, prašykite vietos prie lango ir už sparno, kur oro turbulentiškumas jaučiamas mažiausiai.
Gydytis būtina! Nederėtų užmiršti senojo gerojo aerono. Labai efektyvus nuo supimo ore yra toks mišinys: 0,25 g spazmolitiko, 0,025 g suprastino, 1, 015 g tiaminbromido, 0,05 g fenomino ir 0,5 g analgino. Efektyviai padeda susidoroti su skrydžio nemalonumais kramtomieji saldainiai „Travelgum“.
Dalykinių keliautojų liga
Ir ką gi tokio aš padariau? Tolimu skrydžiu kirtote ne vieną laiko juostą ir visiškai suardėte biologinį savojo organizmo ritmą.
Esu ligonis, ar ką? O kaipgi!Akivaizdu: nemiga, apetito praradimas, bendrasis nuovargis. Atrodo, nieko nepadarėte, o visas jaučiatės tarsi sudaužytas, lyg būtumėte iškrovęs porą – trejetą vagonų su anglimis. Ypač sunkiai pakelia „dalykinių keliautojų ligą“ verslininkai – „vyturiai“, ir tie, kurie yra įpratę griežtai laikytis dienotvarkės. Dar vienas ypatumas: judant į rytus, laiko skirtumas kažkodėl jaučiamas žymiai stipriau negu traukiant į vakarus.
Kaip apgauti prigimtį? Stenkitės skraidyti dieną: taip organizmui lengviau prisitaikyti.
Atvykę nesistenkite ilgai ilsėtis. Išsyk įsitraukite į bendrąjį ritmą: dirbkite, miegokite, valgykite ir gerkite tuo pačiu laiku, kaip ir vietos gyventojai. Pati aplinka sinchronizuos jūsų biologinį laikrodį.
Esant kardinaliam laiko skirtumui, kiekvieną dieną „pastūmėkite“ ėjimo miegoti laiką dviem valandom pirmyn (arba atgal), kol jis nesusilygins su vietiniu laiku.
Darykite fizinius pratimus. Jie paspartina adaptaciją.
Gydytis būtina! Vaistų nuo „dalykinių keliautojų ligos“ nesama. Bet, kraštutiniu atveju, kai laiko adaptacijai nesama, o dalykinių derybų metu būtina atrodyti žvaliam ir energingam, griebkitės šviesos terapijos. Labai stipri dirbtinė šviesa, ekvivalentiška saulės šviesai, įjungta praėjus valandai po saulės patekėjimo, staigiai perveda jūsų biologinių valandų strėlytes reikiama kryptimi.
Kalnų liga
Ir ką aš tokio padariau? Sava valia įsiropštėte tenai, kur maža deguonies, ir surengėte galvos smegenims hipoksijos (deguoninio badavimo) seansą. Pažeidėte organizme vandens bei maistingųjų medžiagų įsisavinimo procesą ir sutrikdėte skrandžio sulčių išsiskyrimą. Pakeitėte organizmo termoreguliaciją ir organizavote greitą drėgmės praradimo procesą ( drėgmės nuostoliai – 7-10 litrų per parą ).
Esu ligonis, ar ką? Atvirkščiai, jaučiatės neblogai. Labai norisi būti maloniam su visais. Jėga, dar nepatirta stiprybė taip ir veržiasi išorėn. Juokiatės, bandote ropštis ant akmenų ir stebitės, kodėl instruktorius ir labiau patyrę komandos nariai žvelgia į jus su nepasitikėjimu ir visai netrokšta dalintis su jumis linksmybe. O viskas labai paprasta: 2000 metrų aukštyje dėl hipoksijos jums išsivystė euforija. Pasiekus 3000 metrų ribą, pradės skaudėti galvą, gausti ausyse, ims plakti širdis, pajusite dusulį, veidas ir rankos įgaus melsvą atspalvį, o iš nosies pradės eiti kraujas. Tai taip pat hipoksija, kita stadija.
Aukščiau kopti į kalnus jums negalima. Tenai vyks labiau patyrę alpinistai. Bet ir jiems teks patirti kalnų ligos žavesį. 4000 metrų aukštyje gali sutrikti kalba ir regėjimas. Užkopus į 5000 metrų aukštį, sumažėja galvos smegenų žievės jautrumas, taigi žmogaus elgesys gali tapti nemotyvuotas.
Kaip apgauti prigimtį? Kad gautumėte teisę ją apgaudinėti, reikia prisiminti štai ką. Jokiu būdu neišsiruoškite į kalnus po gripo, anginos, plaučių uždegimo ir nepulkite šturmuoti viršukalnių, jeigu apskritai esate linkę persišaldyti. Mat aukštikalnėse plaučių uždegimas gali išsivystyti nei iš šio, nei iš to, ir pačia sunkiausia forma, o krizė užklumpa per kelias valandas.
Dabar – apie pačią kalnų ligą. Gaila, tačiau paprastam mirtingajam (ne kosmonautui, ne gelbėtojui, ne bandytojui) profilaktikos griebtis neįmanoma, nes tam tikslui reikalinga barokamera. Tad ko gi griebtis?
Prieš žygį į kalnus reikia gerti vandenyje ištirpdytos citrinos rūgšties su cukrumi ir vartoti vitamino C tabletes. Kopimo metu mitybos racioną padidinti iki 5000 kalorijų, pagausinti maiste angliavandenių, ypač gliukozės. Jums taip pat turi nestigti A, B, PP vitaminų, folinės rūgšties. Pravartu naudoti ženšenio, eleuterokoko preparatus.
Profesionalūs alpinistai atsižvelgia į galimą kalnų ligą ir, planuodami kopimą, palieka laiką aklimatizacijai 3700 ir 4300 metrų aukštyje. Pasiekę 4000 metrų aukštį, kasdien jie pakyla ne daugiau kaip 500 metrų.
Gydytis būtina! Kalnų liga gydoma deguonimi arba karbogenu (deguonies mišiniu). Bet tam tikslui po ranka turi būti deguonies pagalvė. O tempti ją su savimi į kalnus besišaipančių bendražygių džiaugsmui retas ryžtųsi. Belieka, pajutus pirmuosius susirgimo požymius, likti tame pačiame aukštyje iki aklimatizacijos. Gerti stiprią kavą ir uostyti amoniaką. Jeigu sveikatos būklė nesikeičia – pradėti lėtai (kad būtų išvengta staigių slėgio pokyčių) leistis žemyn. Kartais net 300 metrų gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
***
O štai dar keletas patarimų, kaip įveikti kelioninius negalavimus
Pačia seniausia ir keliautojų gerai išbandyta priemone yra imbieras. Jį pirkliai visuomet vartodavo prieš ilgą kelionę. Vakarų šalyse imbieras yra išleidžiamas kapsulėse ir yra skiriamas vidaus vartojimui. O štai Rusijos farmakologai pagamino specialų preparatą „Laimingo kelio“. Tai yra aromatinė kompozicija iš natūralių imbiero, lavandos, ramunėlių, baziliko aliejų. Ją įkvepiant, lengviau pakelti jūros ligą ir atsilaikyti prieš staigius klimatinių juostų pokyčius.
Šveicarijos firma „SwissTech“ gamina specialius akinius nuo jūros ligos – su dvigubu stiklu, viduje pripildytu skysčio. Šis skystis sudaro dirbtinio horizonto įspūdį ir nuramina smegenų sritį, atsakingą už pusiausvyrą. Vestibiuliarinis aparatas nustoja kelti nerimą. O nesant pagrindo susirgti jūros liga – nėra ir jos simptomų.
