Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas ėmė plėtotis XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai jau daugiau kaip 4 kartus viršija ekologiškus. 2014 metais 18 milijonų ūkininkų 28 šalyse augino 182 milijonus ha GM kultūrų. Jos išplitusios visuose kontinentuose. GM augalai tapo šių laikų sparčiausiai plintančia augalų auginimo technologija.
Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV. Įdomu pažymėti, kad keturiose Amerikos žemyno šalyse (JAV, Brazilija, Argentina, Kanada) auginama net 83 proc. visų GM augalų. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Indija, Kinija, Paragvajus, Pakistanas, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, kol kas vyrauja tik keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. Taip pat auginami GM baklažanai, bulvės, cukriniai runkeliai, liucerna, moliūgai, papajos, pomidorai, saldieji pipirai ir kai kurie kiti augalai.
GM kultūras (Bt kukurūzus) augina ir penkios ES šalys: Čekija, Ispanija, Portugalija, Rumunija ir Slovakija. Tiesa, bendras jų plotas tesudaro 143 tūkst. hektarų. Net 92 proc. šio ploto tenka Ispanijai. Vis tik, dauguma ES šalių laikosi atsargumo principo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu. Lietuva taip pat nesuskubo pulti į genetinių modifikacijų glėbį ir nuosekliai laikosi nuostatos drausti GMO auginimą savo teritorijoje.
Vienas iš didžiausių biotechninių kultūrų privalumų – galimybė gauti didesnį derlių mažesnėmis sąnaudomis, nes GM augalai yra atsparūs herbicidams arba (ir) kenkėjams. Jau auginami ir sausroms atsparūs augalai. Jų auginimas žymiai prisideda prie ūkininkų pajamų gausinimo. Suprantama, didžiulį pelną gauna ir GMO pramonės sumanytojai. Vien tik sėklų vertė rinkoje 2014 m. prilygo beveik 16 milijardų JAV dolerių.
Didžioji dalis GM augalų augintojų gyvena besivystančiose šalyse, todėl tai padeda mažinti skurdą ir badą pasaulyje. Ypač tai aktualu dabar, ieškant būdų pamaitinti 9 milijardus planetos gyventojų 2050 metais. GMO šalininkai sakosi prisidedą prie klimato atšilimo mažinimo, mat auginant biotechnines kultūras mažiau išskiriama anglies dvideginio, mažiau sunaudojama kuro ir pesticidų. Be to, saugomi žemės resursai, nes GM pasėlių auginimas mažina itin pavojingus žemės atmosferai miškų kirtimus (besivystančiose šalyse kasmet po 13 mln. ha turtingų tropinių miškų paverčiama ariama žeme).
Nepaisant GM augalų auginimo greito ir žymaus ekonominio ir kitokio pobūdžio efekto, šios technologijos kritikų gretos yra didžiulės. Baiminamasi GMO ilgalaikio naudojimo pasekmių žmonijai ir visai ekosistemai. Juk GMO – tai organizmas, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista nenatūraliu dauginimosi ir atrankos būdu. Kai kurie mokslininkai organizmų su svetimais genais plitimą vadina tiesiog evoliucijos vėžiu, o vartotojai tokių organizmų turinčius maisto produktus norėtų matyti atskirose lentynose.
Ekologinio ūkininkavimo nauda akivaizdi. Jis suteikia žmonijai ypatingų galimybių. Pirmiausia, tai aplinkos taršos mažinimas, biologinės įvairovės atkūrimas ir didinimas, dirvožemio apsauga nuo degradavimo. Ypač pabrėžtina galimybė tenkinti gyventojų poreikius maitintis kokybiškais maisto produktais. Ekologiškų produktų augintojai dirba sveikesnėje aplinkoje, taigi labiau tausoja ir savo sveikatą. Akivaizdi ir regioninio įdarbinimo nauda, nes ekologinių ūkių plėtra būdinga mažiau derlingose žemėse, teritorijose su gamtinėmis ar kitokiomis kliūtimis, taip pat didelės vertės gamtiniu požiūriu teritorijose. Tai verslas, galintis duoti didžiulę ekonominę naudą iš eksporto ir vidaus vartojimo. Jis atveria puikias galimybes bendradarbiauti su kaimo turizmu. Galiausiai, ekologinis ūkininkavimas papildo tvaraus ūkininkavimo sistemas ir yra vertingų žinių šaltinis visiems ūkininkaujantiems ir apskritai visuomenei.
Ekologinis ūkininkavimas yra atsakas beatodairiškam sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimui žemės ūkyje, jo industrializavimui ir aplinkos alinimui. Tai kilnus siekis išsaugoti mūsų planetą. Ekologiškai ūkininkaujantys savo gyvenimo būdu, savo vertybėmis mums visiems liudija savo gebėjimą būti atsakingais, būti harmonijoje su gamta.
Būti.
Nebūtinai turėti.
Nebūtinai siekti didelio pelno.
Žymus filantropas, buvęs vienas turtingiausių žmonių pasaulyje Endrius Karnegis (Andrew Carnegie) yra pasakęs: „Gyventi nuolat galvojant, kaip čia kuo greičiau uždirbus kuo daugiau pinigų, reiškia degraduoti be prisikėlimo vilties“.
Nors dviejų milijonų ekologiškai ūkininkaujančiųjų pasėliai išsibarstę net 170 valstybių, jų plotas (43 milijonai ha) nesiekia net vieno procento visų pasaulio žemės ūkio naudmenų. Tik vienuolikoje šalių ekologiškos žemės ūkio naudmenos jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį bendro jų ploto. Pagal šį rodiklį pirmauja Folklendų salos (36 proc.), Lichtenšteinas (31 proc.) ir Austrija (20 proc.). Į minėtą vienuoliktuką taip pat patenka Švedija, Estija (po 16 proc.), taip pat Šveicarija, Gajana, Samoa, Čekija, Latvija ir Italija (po 10-12 proc.). Kaip matome, ekologinių ūkių plėtra labiausiai rūpinasi Europos šalys.
Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (6 proc.) pasaulyje yra 24 vietoje, o ES esame vidutiniokai ir toli gražu nepanaudojame visų ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybių.
Ekologiškų produktų paklausa pasaulyje yra didžiulė ir nuolat auganti. 2013 m. ekologiško maisto ir gėrimų buvo parduota už 72 milijardus JAV dolerių. Per 15 metų šių produktų pardavimai padidėjo net penkis kartus. Didžiausios ekologiškų produktų rinkos – JAV, Vokietija, Prancūzija ir Kinija. Įdomu pastebėti, kad nepaisant to, jog JAV yra didžiausia ekologiškų prekių rinka, pati ekologiškų produktų augina mažai. Ekologiški pasėliai sudaro pusę procento visų šalies žemės ūkio naudmenų ir pagal šį rodiklį užima tik 77 vietą pasaulyje.
Didžiausia šių produktų rinkos dalis yra Danijoje (8 proc.), Šveicarijoje ir Austrijoje (po 7 proc.). Skaičiuojant vienam gyventojui daugiausiai šių produktų suvartojama Šveicarijoje, Danijoje ir Liuksemburge. Jose kiekvienas gyventojas ekologiškiems produktams per metus išleidžia daugiau kaip po šimtą eurų.
Pasaulyje ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, planetos „sanitarų“, yra beveik 10 kartų mažiau, negu užsiimančių GM augalų auginimu. Kas galėtų pakeisti šį santykį? Politikai, verslininkai, o gal mokslininkai? Manau, jog didžiausią galimybę tai padaryti turi vartotojai.
Sąmoningi vartotojai.
Vartotojai, nepamiršę ateities.
