Virginija ŽYGIENĖ

Kas atsitinka su į Lietuvą įvežamais 1,5 mln. mobiliųjų telefonų?

Atitarnavę mobiliųjų telefonų aparatai...

Kiekvienais metais didėjant mobiliųjų telefonų į Lietuvą importui, auga ir šių atliekų srautas. Kol kas sutvarkomi palyginti nedideli mobiliųjų telefonų atliekų kiekiai, nors situacija ir gerėja. Kodėl būtina rūšiuoti elektronikos prietaisų atliekas, kurios yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje?

Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų.

Į Lietuvos rinką pastaraisiais metais įvežama apie 30 tūkst. tonų EEĮ, tačiau ekspertų vertinimu, šis kiekis siekia daugiau kaip 40 tūkst. tonų, nes nemaža dalis prietaisų įvežama nelegaliai. Mobiliųjų telefonų importas į Lietuvą kasmet auga net dviženkliais skaičiais.

„Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais į Lietuvą buvo įvežta 1,29 mln. mobiliojo ryšio telefonų, o vien per 2017 metų vienuolika mėnesių – 1,4 mln. telefonų, arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2016-ųjų laikotarpį. Nuo 2004 metų importuojamų į Lietuvą mobiliųjų telefonų kiekis išaugo beveik dvigubai, tačiau senų ir nebenaudojamų telefonų vis dar surenkama bei sutvarkoma labai mažai, palyginti su įvežamu kiekiu. Žmonės vis dar linkę senus telefonus laikyti namuose ar biuruose, o ne rūšiuoti ir priduoti juos perdirbimui“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak jo, dažnai mobilieji telefonai po remonto tinkami naudojimui ir tokiu būdu prikeliami naujam gyvenimui, taupomi žaliavų ir gamybos ištekliai bei susidaro mažiau atliekų. Pavyzdžiui, JAV kasmet perdirbama tik apie 14-17 proc. mobiliųjų telefonų, nors apie 70 proc. iš jų buvo galima pakartotinai naudoti.

„Tais atvejais, kai vis tik norima senais elektronikos prietaisais atsikratyti, dėl jų atliekų galima kreiptis į EGIO, nuvežti į šių atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytojus. Vienas paprasčiausių būdų – neveikiančius prietaisus priduoti šios įrangos platinimo vietose, net jei neperkate naujo prietaiso. Jei vis tik trūksta informacijos apie atliekų priėmimo vietas ir atliekų tvarkytojus, daugiau informacijos galima rasti www.atliekos.lt“, – kalba A. Skinulis.

Viena iš EGIO narių – bendrovė „Telia Lietuva“ per 2017 metus supirkėjams perdavė beveik 100 tūkst. vienetų įvairios įrangos (TV priedėliai, modemai, mobilieji telefonai ir pan.), apie 10 proc.  perdirbimui atiduodamos įrangos sudarė mobilieji telefonai, kuriuos klientai atneša į „Telia“ salonus.

„Už gautą įrangą klientams pritaikome nuolaidą naujam įrenginiui, o senąją grąžiname į naudotos įrangos sandėlį, čia išrūšiuojame ir paruošiame išvežimui. Patys utilizavimo funkcijos neatliekame, ją patikime sertifikuotiems partneriams, „žaliems taškams“, – teigia „Telia“ Išorinės komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė.

Pasak jos, prie aplinkosaugos „Telia“ prisideda ir panaudodama dalį įrangos pakartotinai, ją atnaujinus tiek fiziškai, tiek programų lygmenyje. Bendrovė per metus pakartotinai panaudoja beveik 30 tūkst. vienetų įvairios elektroninės įrangos klientų paslaugoms palaikyti.

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė sako, kad atliekų tvarkytojai visas EEĮ atliekas rūšiuoja, atskiria iš prietaisų baterijas ir akumuliatorius, o tolesniame perdirbimo procese atrenka metalą, plastiką, stiklą ir kitas medžiagas.

„Dauguma atliekų tinka perdirbimui, o iš jų gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje“, – teigia įmonės atstovė.

Neveikiantys ir pasenę prietaisai, kuriuose yra baterijų ar pakraunamų nešiojamųjų akumuliatorių, turi pavojingų elementų ir medžiagų, todėl prietaisus būtina rūšiuoti ir jokiu būdu jų nemesti į buitinių atliekų konteinerius. EEĮ atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis: gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu.

Autorės archyvo nuotrauka