Karalmiškio sengirėje
Visuose Lietuvos nacionaliniuose parkuose įsteigti gamtiniai rezervatai; jų yra ir daugumoje šalies regioninių parkų. Kurtuvėnų regioniniame parke rezervato iki šiol nebuvo. Todėl galime pasidžiaugti, kad parengus naują parko planavimo schemą, pietinėje parko dalyje įsteigtas Karalmiškio sengirės rezervatas. Žemėlapiuose šioje vietoje pažymėtas Šonos miškas, todėl gali kilti klausimas, iš kur toks pavadinimas? Pasak anapilin iškeliavusių Šilo Pavėžupio kaimo senbuvių, rezervatą skiriančia kvartaline linija senovėje ėjo Šilo Pavėžupio dvaro miškų ir valdiškų miškų riba. Pastarieji tuo metu priklausė Lietuvą okupavusiai Rusijai, taigi carui, kurį žmonės vadino ir karalium. Taigi, Karalmiškis – buvęs caro (karaliaus) miškas.
Karalmiškio sengirės rezervato plotas – 243,62 ha. Į jį patenka 8 miško kvartalai arba jų dalys. Rezervato tikslas – išsaugoti brandaus spygliuočių miško ekosistemą su Europos Bendrijos svarbos prioritetinėmis (ypač svarbiomis) 9010* Vakarų taigos, 91D0* Pelkinių ir 9080*Pelkėtų lapuočių miškų buveinėmis, sudarytis sąlygas formuotis gyvybingai sengirei. Rezervate yra trys kertinės miškų buveinės, iš kurių vienoje išlikęs pats seniausias parke pušyno sklypas – medžiams šiuo metu 198 metai. Likusioje rezervato dalyje, kur vyrauja pušys ir eglės, medynams yra kiek daugiau kaip 100 metų. Bėgant laikui medžiai sens, vieni grius, kiti augs, kaupsis vakarų taigos buveinėms būdinga „negyva mediena“. Tai didelio skersmens virtuoliai, sausuoliai, stuobriai, kurių pūvančiuose kamienuose gali įsikurti įvairių gyvų organizmų: kempininių grybų, vabalų rūšys.
Rezervate iki šiol įvertintos tik buveinės, tačiau kitų gamtinių tyrimų atlikta nedaug. Žinoma, kad sengirėje gyvena elniai, stirnos, užklysta vilkai, briedžiai, barsukai, stebėtos angys. Senose pušyse peri juodosios meletos ir uldukai, iš retesnių paukščių matytos jerubės, girdėtos mažosios musinukės. Smėlėtose pakelėse labai retai pasitaiko vėjalandžių šilagėlių, žinoma viena mėlynojo palemono augavietė.
Gamtinis rezervatas – natūrali laboratorija, kurioje turės ką veikti gamtininkai, atlikdami biologinės įvairovės tyrimus, ieškodami saugomų rūšių, vertindami rezervato raidą – natūralų jo kitimą.
Autoriaus archyvo nuotrauka