Tai buvo neužmirštamos kūčios ir Kalėdos. Šventajam vakarui baigiantis bėras žirgelis atitempė uždarą vežimą, išlipo šeši linksmi nykštukai ir Kalėdų Senelis. Prie stalų sėdėjo 330 lietuvių kilmės jaunimo iš keturių žemynų, visi toli nuo šeimų ir namų. Nuostabiausias įvykis – dalytis kalėdaičiais – užtruko 45 minutes, kai kiekvienas norėjo visus linkėjimais pasveikinti. Tos trys valandos prie stalo supintos iš giesmių, skaitinių, maldelių, pasikalbėjimų. Virš visų – žvaigždėtas Pietų kryžiumi ženklintas skliautas. (Konferencijų centro vedėjai negalėjo suprasti, kaip tokia jaunų žmonių minia tauriai, jautriai ir džiaugsmingai atšventė tokį vakarą.) Po valandėlės – Bernelių Mišios koplyčioje. Visuotinės maldos metu kiekvienos šalies atstovai atnešė savo gimtojo krašto simbolinį žemėlapį, o iš visų kaip mozaika už altoriaus susidarė didelis kryžius.
Kalėdų dienai į III Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso nuomotą sodybą tradicinei kepsninei sukviesta apie tūkstantis Buenos Aires ir apylinkės lietuvių, kuriems jauni žmonės, įrengę iešminės, užkūrę ugnis, kepė ir vištas, dešras ir jautieną. Darbštus ir dosnus būdas dalintis kalėdiniu džiaugsmu ir vienas kitam artumu.
Kalėdų slėpinį ryškiausiai matai stebėdamas vaikus prie Prakartėlės. Jie be žodžių, tyliai išreiškia savo dėmesį reginiui ir nuostaba tuo gerai žinomu slėpiningu Kalėdomis švenčiamu įvykiu.
Mokslininkai teigia, kad žmonija nespėja prisitaikyti prie visos technologinės, medicinos, mokslų, ekonominės, politinės kaitos. Kai senovėje pasaulis lėtai keitėsi, buvo įmanoma priprasti ir įprasti naujoves pažinti ir panaudoti. Šiandieniniai išmanūs telefonai, ryšiai, įrankiai, darbo bei profesijose pakeitimai pralenkia žmonijos sugebėjimą suprasti, išmintingai naudoti. Todėl galima įsivaizduoti šiandienines kūčias, kai visi nuo dviejų metų proanūkio iki šimtmečiui artėjančios probobutės sėdės aplink su meile paruoštą dvylikos ir daugiau patiekalų stalą, visi įbedę akis į savo telefonus. Jei nedrįs dar viešai, tai po stalo ant kelių pasidėję viena akimi skaitys draugų žinutes ar žaidimus, kaip studentai universitete paskaitose su ranka savo kuprinėje seka pasaulio įvykius, kol dėstytojas stengiasi kažkiek mokyti ir aiškinti.
O adventas, įskaitant šiemet jo staigią pabaigą, ir Kalėdų laikas yra nuostabos, tylos ir dėmesio šiai akimirkai metas. Nuostabu naujam šeimos nariui, nuostabu ir seniausiajam: metai po metų susitinka prie stalo keliese ar didesnėje šeimynoje tokiai vienybės, solidarumo ir pagarbos šventei. Nuostaba prisiminus šių metų įvykius, išgyventas bėdas ir džiaugsmus, draugystes ir iššūkius. Nuostaba ir tam, kas šeimynoje vyksta. Nuostaba, kaip Švento Rašto žodžiais sakoma, Viešpaties išganingu darbu mumyse ir žmonijoje. Nuostaba gamtos gyvybei ir kaitai snieguotą dieną ar naktį.
Labai sunku patikėti, kad tyla yra advento ir kalėdmečio žymuo, kai lakstome po šventes, renginius, parduotuves ir užsiėmimus šalia eilinių darbų, mokslų, kasdienių pareigų. Modernus žmogus išmoksta suvokti, kiek svarbu susitelkti vidine tyla net ir turguje ar žmonių pilnoje rotušės aikštėje ar žiemą poliklinikos eilėse žmonijos įvairovėje. Truputis tylos išgirst savo sąžinę ir širdį, gal pasivaikščiojus parke, gamtoje, kaime, sode ar pasėdėjus po žiemą daug aiškiau matomais žvaigždynais.
Dėmesys akimirkai – vienas sunkiausių, kai atsidūstame nuo darbų gausybės, praeities įvykių, rūpinamės dėl netrukus prasidėsiančių darbų, užsiėmimų, pramogų ir visų eilinių rūpesčių. Todėl labai sunku bus išmanųjį ar žaislinį telefoną palikti nuošaliai ir atvirom, nuostabos bei dėmesio šviečiančiom akim žvelgti į susėdusius prie kūčių stalo, lėtai, pagarbiai ir su atjauta dalytis paplotėliu, nulenkti galvą maldelei ar skaitiniui apie pirmąsias Kalėdas, klausytis ir įsijungti į giesmelę, koks bebūtų mūsų balsas.
Tie patys mokslininkai teigia, kad iš visos kūrinijos žmogų žymi ryšiai, bendrystė su kitais. O tai dar labiau reikalinga visos šiuolaikinės kaitos sūkuryje – laikytis ir vystyti tarpasmeninius ryšius, kaip ir remtis savo širdyje, sąžinėje esančiomis giliomis vertybėmis.
Tokią tikro sąmoningo žmogaus prigimtį ir ateitį švenčiame per šias brangias kalėdines šventes – švieseles, šviesą tamsesnėje naktyje su viltimi, kad šviesa ir tiesa – mūsų artimųjų ir visų paveldo dovana.
Marijonos Varneckienės nuotrauka
