Per Kalėdas puošni senutė Europa pasakiškai pasikeičia. Mat katalikams ateina ypatingas metas – adventas, kai ant namų durų iškabinami vainikai, languose sužimba žvakių ugnys, o vaikų kambariuose atsiranda specialūs nameliai-kalendoriai su atsiveriančiais langeliais ir juose paslėptais skanėstais. Na, o europietiškuose miestuose – nuo sostinių iki pačių mažiausių – rengiamos spalvingos kalėdinės mugės. Tie, kuriems nusišypso laimė Kalėdų išvakarėse pabuvoti senuosiuose Europos miestuose, tikrai iki soties prisimėgauja romantika ir artėjančios šventės tradicijomis.
Briuselis
Pagrindinis belgų sostinės simbolis – besišlapinantis berniukas – Kalėdų šventes būtinai sutinka pasipuošęs nauju apdaru. Pavyzdžiui, raudonu aksominiu paltuku ir Santa Klauso kepure. Bet nežiūrint tokio įpareigojančio drabužėlio, jis be jokio varžymosi tebeatlieka savo „šlapią reikaliuką“ turistų pasimėgavimui.
Pagrindinė belgų sostinės vieta – Didžioji aikštė, ta pati, kurioje vasarą tiesiamas įžymusis gyvų gėlių kilimas, Kalėdų išvakarėse keičia savo veidą: joje atsiranda didžiulė prakartėlė su gyvomis ožkomis ir avimis, kalėdinių dovanėlių mugės ir kompozicijos – instaliacijos. Turistai žavisi po visą aikštę išsimėčiusiais milžiniškais, aukštesniais už žmogų pripučiamais rutuliais su eglutėmis ir dirbtiniu sniegu viduje! Vakare, esant atitinkamam apšvietimui, jie atrodo tiesiog nerealiai! Beje, čia pat, Didžiojoje aikštėje, vakarais vyksta šviesos šou, kai namai keičia savo spalvas ir ant jų atsiranda keisti šešėliai ir piešiniai.
Ir, žinoma, visas Briuselis tomis dienomis tiesiog persisunkęs šokolado aromatu. Skanėstas, kuriuo Belgija ir taip garsėja visame pasaulyje, tampa dar populiaresnis, juk tiesiog kiekvienoje konditerijoje pardavinėjami šokoladiniai eglutės žaisliukai, įvairių dydžių Kalėdų Seneliai ir daugybė kitų saldžių suvenyrų.
Berlynas
Oi, kaip mėgsta ir moka vokiečiai šventes paversti tikru kultu! Tikrai neišvysi namo, kurio durų nepuoštų bent jau advento vainikas, nupintas iš eglišakių ir išpuoštas kankorėžiais, uogelėmis, kaspinėliais. Jame būtinai bus keturios žvakės – jos uždegamos po vieną kiekvieną advento sekmadienį.
Aikštėje prie Raudonosios rotušės įrengiama čiuožykla, o netoliese ima suktis apžvalgos ratas. Tai šen, tai ten galima išvysti meškomis persirengusius žmones: meška – Berlyno simbolis. O kiek pagundų tyko garsiuosiuose kalėdiniuose turguose! Neišpasakyto grožio eglutės žaisliukai, kainuojantys nuo poros iki šimto eurų, vietos meistrų rankomis pagamintos kalėdinių personažų figūrėlės, imbierinių meduolių girliandos su spalvinga glazūra išrašytais šventiniais palinkėjimais! O kur dar kaštainiai, prekybininkų kepinami čia pat, ant žarijų ir supilami į popierinius maišelius! O garsiosios kiaulienos dešrelės, čirškinamos tiesiai jūsų akyse ir patiekiamos kartu su prieskoniais ir medumi pagardintu karštu raudonu vynu! Tai – pagrindinis kiekvienos kalėdinės mugės gėrimas. Jis pilamas į specialius puodelius, kurių kasmet ribotomis partijomis pagaminama Kalėdoms. Puodelį vėliau galima grąžinti ir susigrąžinti savotišką užstatą – tris eurus, kuriuos sumokėjote už jį, pirkdami gėrimą. Arba pasilikti sau prisiminimui, o taip noriai daro ne tik turistai, bet ir Berlyno gyventojai, renkantys kalėdinių puodelių kolekcijas.
Viena
Austrijos sostinė taip pat Kalėdas sutinka šventinėmis mugėmis, puikiomis instaliacijomis, pokyliais ir žirgų kinkiniais. Žirgai ta proga išpuošiami raudonomis gūniomis, į jų karčius įpinami kaspinai. Garsios konditerijos parduotuvės prie gausaus įprastinių saldumynų asortimento prideda dar ir kalėdinę pliauską – tam tikrą vyniotinio formos tortą, gaminamą ir puošiamą pačių įžymiausių konditerių. O jau kaip miesto visuomeninio maitinimo įmonės stengiasi išpuošti savo vitrinas! Pavyzdžiui, garsiajai „Zacherio“ konditerijos firmai, pardavinėjančiai visame pasaulyje įžymų tortą, nieko nereiškia iškepti „zacherinius“ senius besmegenius. O nepakeičiamas „Zacherio“ konkurentas – „Demelio“ kavinė – atnaujina figūrų iš marcipano kolekciją.
Bet, ko gero, labiausiai Vienoje sužavi centrinės pėsčiųjų gatvės ugnys. Ji visa tarsi apraizgyta ploniausiais nėriniais, kurie tai prigęsta, tai vėl visu stiprumu sušvinta. Tokią iliuminaciją austrai vadina „angelo plaukais“. Tiesiog gatvėje švyti masyvios liustros, sukurdamos pojūtį, kad eini ne per grindinį, o per pokylių salę. Beje, į kokią Vienos gatvelę ar skersgatvį beįsuktum, visur išvysi ką nors ypatinga: tai milžiniškus raudonus rutulius, kažkuo primenančius kinų žibintus, tai šviečiančias karūnas, tai tikrą ugnies lietų. Juk taip norisi pajusti stebuklą ir juo patikėti.
