Kai konteineriai kalbėti moka…

Konkursas "Gamtos pasaka - 2015"

Gyveno kartą Petriukas ir Agnytė. Jie šiukšlindavo gatvėse, nes tėvai nepaaiškino, kad to daryti negalima.

Kartą jie nuvažiavo stovyklauti į mišką su palapinėmis. Vaikai mėtė šiukšles bet kur… Konteineriai, tai pamatę, labai nuliūdo ir atėjo pas vaikus.

„Vaikai, pažiūrėkite, kiek prišiukšlinot“, – pasakė Geltonasis konteineris.

„Miškas verkia“, – pasakė Mėlynasis konteineris.

„Ar taip galima daryti?“ – sušuko Žaliasis konteineris.

„Oi, labai atsiprašau“, – pasakė susigėdinusi Agnytė.

„O aš ir toliau šiukšlinsiu“, – pasipūtęs atkirto Petriukas.

Agnytė surinko visas jų primėtytas atliekas ir išrūšiavo jas į konteinerius. Petriukas pasipūtęs sėdėjo palapinėje ir kažką po nosimi burbėjo… Konteineriai, apsidžiaugę Agnytės darbu, patenkinti išėjo.

Agnytė grįžo į palapinę ir kalbėjosi su Petriuku:

„Kaip smagu daryti gerus darbus“, – džiaugėsi ji.

„Nieko čia smagaus“, – atsakė Petriukas ir susimąstė, bet galvoje sukosi mintys apie jo elgesį. Mergaitė taip džiaugėsi, taip džiaugėsi savo geru darbu, kad Petriukas išėjo į lauką ir ėmė ieškoti konteinerių. Suradęs juos, atsiprašė: „Labai atsiprašau, kad atsikalbinėjau…“

„Pažadėk, kad daugiau nebešiukšlinsi“, – prabilo Mėlynasis konteineris.

„Pažadu“, – sušuko Petriukas ir pasišokinėdamas grįžo į palapinę.

Papasakojęs viską Agnytei, taip nudžiugo, kad iš laimės net šokinėti pradėjo. Laimingi vaikai grįžo namo.

Daugiau jie niekada nebešiukšlindavo, gyveno švariai ir tvarkingai.