Žmogus nuo seno žinojo, kad kai kurie gyvūnai gali pranašauti orą, gresiančius gamtinius kataklizmus ir reikšmingus įvykius. Stebint jų elgesį, galima pakankamai aiškiai pasakyti – bus sausra arba atvirkščiai – lis kaip iš kibiro. Pavyzdžiui, įvairių rūšių vorai nuo seniausių laikų buvo naudojami sinoptiniais ir aiškiaregiškais tikslais. Bet, pasirodo, kad tai anaiptol ne visos mistinės paslaugos, kurias mums gali suteikti arachnidai.
Prognozės pro kalėjimo sienas
Tolimais 1794 metais generolas Pishegriu, vienas iš Napoleono armijos karvedžių, nuvedė savo kariauną į Olandiją. Orai pradėjo biurti. Lietūs plovė kelius, trukdydami žygiui. O čia dar ir olandai paleido vandenį iš šliuzų. Generolas nusprendė pristabdyti armijos žygį ir atsitraukti. Bet staiga gavo žinią iš pasiųsto į žvalgybą žygūno: netrukus užeis šalčiai ir ledas sukaustys žemę. Ši pranašystė išsipildė. Generolas Pishegriu įsiveržė į priešo teritoriją, kartu su kareiviais traukdamas per užšalusias upes. Karinė užduotis buvo įvykdyta, olandų veiksmai nepasiteisino, bet iš kurgi buvo gautos sinoptinės prognozės? Pasirodo, jas iš kalėjimo pateikė į nemalonę patekęs generolas Katremeris, kuris netrukus buvo išleistas Pishegriu prašymu. Iki to laiko nelaisvėje atsidūręs Katremeris stebėjo vorus. Ir iš šių stebėjimų padarė atitinkamas išvadas.
Perspėtas – vadinasi apsiginklavęs
Mūsų protėviai taip pat nepaliko vorų be dėmesio. Per ilgus stebėjimo metus buvo sudarytas ne vienas jų padarytų pranašysčių sąrašas. Štai tik keletas iš jame esančių pastebėjimų…
*Jei voras nustoja austi tinklą, vadinasi, netrukus prasidės didelis lietus su stipriu vėju. O jeigu nustojo audęs ir išardė dalį savojo tinklo – kils stiprus vėjas, tačiau nelis. Įdomu, kad voras kryžiuotis suplėšys voratinklį iš tos pusės, iš kurios ims pūsti vėjas.
*Voro leidžiamos trumputės gijos rodo, jog oras per parą pasikeis keletą kartų.
*Nuspėti orą galima ne tik iš vorų elgesio, bet ir pagal jų veiklos rezultatus. Kai per „bobų vasarą“ draikosi daugybė voratinklių, ruduo bus giedras, o žiema šalta.
*Jeigu laukia oro atšilimas, voratinkliai driekiasi pietų kryptimi, jeigu atšalimas – šiaurės kryptimi.
Žiemą meteorologais ir sinoptikais gali tarnauti naminiai vorai. Jeigu jie pradeda aktyviai austi voratinklius, praktiškai nenutraukdami darbo, vadinasi, greitai stos šalčiai. Ramus arachnidų elgesys byloja apie tai, kad per artimiausias 10 – 12 dienų permainų ore nereikia laukti.
Iš vorų elgesio galima taip pat nuspėti, koks bus pavasaris. Voriukai, išsiritę balandį, pranašauja, jog netrukus teks slėpti žieminius paltus ir batus. Jeigu suaugę nariuotakojai dauginimosi procesą ignoruoja, visai įmanoma, kad gegužės pradžią teks praleisti namuose, o ne gamtoje.
Kai kuriuos ženklus galima vertinti kaip pačius tikriausius likimo ženklus. Voras, besileidžiantis savo gija žemyn, simbolizuoja artėjančius nemalonumus. Mūsų protėviai siūlė susimąstyti, iš kur jų galima laukti, ir pasistengti užkirsti kelią nesėkmėms. O jeigu voras kyla viršun, laikas rengtis maloniam siurprizui.
Vorai retai nusileidžia iš savųjų lizdų. Bet jeigu taip nutiko, netrukus gausite kažkokią netikėtą žinią. Tiesa, pasakyti, gera ji bus ar prasta, voras jums nepadės.
Žinios iš kosmoso
Indijoje tradiciškai iš vorų buriama. Šioje šalyje jie nuo žilos senovės laikomi kosmoso pasiuntiniais ir dieviškosiomis jėgomis, todėl jais pasitikima tiek, kad prašoma atsakyti į pačius įvairiausius klausimus. Ar pasveiks ligonis nuo sunkios ligos? Ar mergina ištekės? Ar mylima sporto komanda iškovos pergalę? Būrimo esmė: ant nedidelių popieriaus lapelių užrašyti skirtingus įvykių vystymosi variantus ir kiekvieną lapelį sunumeruoti. Vėliau lapelius sumesti į didelį stiklainį – tekstais žemyn. Voras nusileidžia į stiklainį, kuris pastatomas į atokią vietą, pageidautina – tamsią. Ryte reikia patikrinti, kurie iš raštelių yra apversti ar aptraukti voratinkliais. Jie ir būsią pranašiški.
Talismanas sėkmei
Arachnofobai, žinoma, tuo nepatikės, bet yra žmonių, kurie šiems nariuotakojams jaučia didelę pagarbą. Jiems priklauso azartiniai žaidėjai ir tie, kurie dažnai rizikuoja. Jie nešioja vorus dėžutėse, įdeda juos į medalionus. Jeigu tikėjimas „sėkmingais vorais“ tokiame žmoguje derinasi su pasišlykštėjimu šios rūšies atstovais, jis dažniausiai ima ir išsitatuiruoja talismaną – vorą – ant savojo kūno.
Monte Karlo kazino mėgstama pasakoti istoriją apie vieną žaidėją, kuris klausinėjo ( kokią spalvą rinktis?) voro, kurį visada nešiojosi su savimi. Arachnidas gyveno stiklinėje dėžutėje, nudažytoje dviem spalvomis – juoda ir raudona. Į kurią pusę jis ėjo po lengvo dėžutės papurtymo, tą spalvą žaidėjas ir rinkdavosi. Ir norite tikėkite, norite ne, beveik visada voro pranašystė išsipildydavo.
Vorų sugebėjimas pranašauti vienu metu labai domino mokslininkus. Biologai padarė išvadą, kad, sprendžiant iš visko, nariuotakojai jaučia atmosferos slėgio svyravimus. Jie ir verčia vorus atitinkamai elgtis. Slėgio pakilimas žada giedrą orą – ir voras pradeda austi tinklą, kad apsirūpintų maistu. Slėgis pradeda kristi prieš lietų. Instinktai vorui pasufleruoja, kad vilties pasigauti auką maža, o ir darbo rezultatai gali nueiti veltui – taigi jis nustoja austi tinklą, kad nebūtų veltui eikvojamos jėgos.
Jeigu tikėsime legendomis, vorai dažnai išgelbėdavo žmones nuo sunkios dalios. Pavyzdžiui, Mahometas slėpėsi nuo priešų urve, įėjimą į kurį savo voratinkliu uždengė voras. Persekiotojai praėjo pro šalį: jeigu voratinklis nesuplėšytas, vadinasi, grote nieko nėra. Nuo to laiko Mahometo pasekėjai voro užmušimą laiko nuodėme. Gerbiami vorai ir kitose šalyse: esą Italijoje voras išgelbėjęs šventąjį Feliksą, o Japonijoje – nacionalinį herojų Joritomą.
Taigi vorai – gana naudingos būtybės. Pagal juos galima nuspėti orą (ir tiksliau, negu tą daro sinoptikai), jie gali pasufleruoti teisingą pasirinkimą – jeigu jūs tuo tikite. Galų gale, jie naikina vabzdžius, trukdančius mums gyventi. Taip, jeigu voratinklis kabo matomoje vietoje, jį reiktų nuimti, bet nepakenkiant jo šeimininkui.
