Išskalbiame ir savo sveikatą!

Negadinkime nei savo sveikatos, nei aplinkos švarumo

Mūsų parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių skalbimo priemonių – kieto ir skysto muilo, miltelių, pastų, skysčių, želė kapsulių… Tokioje gausybėje nesunku ir pasimesti, tad kaip išsirinkti tinkamiausias? Patarti paprašėme didelės šios srities žinovės, Vilniaus švaros namų „Paulini“ verslo klientų ambasadorės, socialinių mokslų daktarės Zitos Žebrauskienės.

Rinkimės tik ekologiškus skalbiklius

Kokios švaros priemonės laikomos ekologiškomis? O gi tos, kurios saugios žmogui ir draugiškos gamtinei aplinkai.

Didžiausia grėsmė, kurią mums kelia buitinė chemija, – jos sukeliamos alerginės reakcijos. Alerginių dirgiklių skalbimo priemonėse apstu: tai įvairios spalvą suteikiančios medžiagos, aromatizatoriai, vandens minkštikliai. Pastarųjų vaidmenį daugiausia atlieka fosfatai, labai padidinantys miltelių tūrį. Taigi, pirkdami skalbiklius, būtinai pažiūrėkime, kokį procentą juose sudaro fosfatai. Geriausia pirkti koncentruotus miltelius. Nors jie ir brangesni, jų reikia mažiau. Man visada nerimą kelia „Ariel“ milteliai, savo sudėtyje turintys daug ingredientų. Jų kvapas itin intensyvus, jie pakankamai alergiški, mat turi priedų, erzinančių kvėpavimo takus ir odą.

Dozuoti privalu. Ir dozuoti griežtai

Mūsų šeimininkės nėra linkusios skaityti, kas parašyta etiketėse, tad dažniausiai skalbimo priemonių nedozuoja. O be reikalo. Kai skalbikių priberiam per daug, jie labai suputoja, vandenyje sumažindami trintį ir pablogindami paties skalbimo proceso kokybę. Be to, skalbiklių perteklių iš drabužių tampa labai sunku pašalinti: kiek beskalautum, cheminių medžiagų likučių audinyje lieka. Kaip nemalonu, kai iš švarių drabužių sklinda skalbimo miltelių kvapas…

Skysti skalbikliai nedulka ir neteršia oro

Pirkdami skalbiklius, būtinai pasidomėkime, kuriam skalbimo būdui jie skiriami – skalbti rankomis ar mašina. Automatinėms ar pusautomatinėms skalbyklėms skirti milteliai mažiau putoja, yra ekonomiškesni vandeniui ir elektros energijai. Priklausomai nuo skalbiamų gaminių sudėties, parenkamas atitinkamas skalbyklės veiklos režimas ir beriama tam tikros rūšies miltelių. Beje, higieniškiausios yra skystos skalbimo priemonės. Jos nedulka, neteršia oro.

Palyginti neseniai mūsų pramonė pradėjo gaminti želė kapsules, kurios, įmestos į skalbykles, ištirpsta ir puikiai pašalina nešvarumus, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jų koncentracija yra pakankamai stipri ir neperdozuoti. Nors apskritai, pakartosiu dar sykį, ekonomiškiau yra įsigyti koncentruotų skalbiklių ir jų naudoti mažiau negu pirkti didesniais kiekiais įprastinių.

Skalbimas reikalauja atidumo

Kaip drabužį dėvime, kaip jį skalbiame – tiek jį ir nešiosime. Nors visos šeimininkės puikiai žino, kad prieš dedant skalbinius į mašiną, juos reikia išrūšiuoti pagal pluoštą (medvilnė, linas), pagal spalvą (balti, spalvoti), pagal užterštumo laipsnį (mažai sutepti ar smarkiai susipurvinę), pagal paskirtį (virtuvinių rankšluosčių neskalbiam kartu su apatiniais rūbais), šioje srityje pasitaiko visokiausių netikėtumų. Ypač dažnai jų pateikia gaminiai, pasiūti iš mišrių audinių. Kaip skalbti, tarkim, sintetinio audinio drabužį, derintą su vilnonėmis detalėmis? Sintetika juk skalbiama vienokiu skalbyklės režimu, vilna – kitokiu. Dizaineriai, derindami detales, kažkodėl apie tai nepagalvoja. Taigi, jei nėra galimybės „nuimti“ kitokio audinio detalių, rimtai pagalvokime, ar jų nesugadinsime skalbyklėje. O gal imtis atitinkamo „tausojančio“ skalbimo rankomis arba „kitokias“ detales laikinai atardyti (jeigu, žinoma, tai įmanoma) ir po to vėl prisiūti.

Tik nepalikime iki kito sezono nesutvarkytų

Į savo valdas jau netrukus įžengs vasara, o mes vis dar nerandame laiko deramai sutvarkyti savo šiltesnių drabužių. Jeigu paltus ir kailinius išvalę jau sukabinome, tai vilnoniai švarkai, megztiniai taip ir kabo nevalyti, nes vis pristingame laiko nunešti į artimiausią cheminę valyklą. Ir šitaip ant jų esantys nešvarumai dar labiau įsigeria į audinį, trumpindami jų dėvėjimo trukmę…

Cheminio valymo paslaugas teikiančių įstaigų šiandien yra pačių įvairiausių. Lietuvą dabar yra pasiekusios pačios pažangiausios valymo technologijos, dirbančios be aplinkai žalingų medžiagų. Drėgno valymo įrenginiai drabužius valo vandeniu, naudodami minimalų cheminių medžiagų kiekį. Tokiu būdu išvalyti rūbai neturi kvapo ir nealergizuoja.

Apskritai reikalavimai cheminėms valykloms dabar yra itin dideli, visos jose esančios valymo mašinos yra kompiuterizuotos, su atitinkamomis programomis, taigi cheminių medžiagų niekada neperdozuojama. Neekologiškomis bei gamtą teršiančiomis priemonėmis šiandien nevaloma.

Fosforas padaro savo

Kuo žalingi neekologiški preparatai? Ogi tuo, kad, patekę į ežerus, upes, prūdus ir kitus vandens telkinius, padeda jiems užakti. Mat dėl buitinės chemijos gaminiuose esančio fosforo labai suaktyvėja vandeninių augalų augimas, jie aptraukia vandens paviršių bei suvartoja daug deguonies, dėl kurios stygiaus ima dusti žuvys. Kartais tokie telkiniai net dvokia.

Ach, ta visagalė reklama…

Anksčiau tvarkingos šeimininkės spintelėse galėdavai išvysti išrikiuotus stiklainėlius su geriamąja soda, garstyčių milteliais, actu, druska, ūkinio muilo drožlėmis… Šiandien šių natūralių, nekenksmingų ekologiškų priemonių vietą dažniausiai yra užėmę visokiausi grynai cheminiai valikliai ir plovikliai. Tai kas, kad jie gerai nenusiskalauja, kad jų gausiam putojimui pašalinti suvartojame daugybę vandens, kad džiovina odą ir žaloja nagus, – visagalė reklama yra padariusi savo darbą… Taip, mes per mažai kalbame apie tai, kad šių cheminių medžiagų likučiai neišvengiamai patenka į mūsų organizmą užsilikę ant indų, įkvėpti per aerozolinius balionėlius ar pasklidę po aplinką aromatinių medžiagų pavidalu. Tad ar beverta stebėtis nesibaigiančiu čiauduliu, paraudusiomis akimis ar šerpetojančia oda…