Evelina GUDŽIŪNAITĖ
Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos JMB būrelio narė

„Išrink stumbriukui vardą“

Suliepsnojo ir laužas - stumbriuko garbei...

Vasario 4-osios popietę Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryne klegėjo vaikų balsai, aidėjo aplodismentai, kvepėjo žolelių arbata ir laužo dūmais. Čia vyko konkurso „Išrink stumbriukui vardą“ apdovanojimai.

Jurbarko miškų urėdija pasirūpino, kad mokiniai ir  būrelio vadovė mokytoja Loreta Pocienė nuvyktų į apdovanojimus. Kartu vyko rajono JMB būrelio koordinatorė Dalia Mačiežienė.

Apie šį konkursą perskaitėme žurnale „Lututė“. Kaip sužinojome atvykę į apdovanojimus iš Panevėžio miškų urėdo, šią urėdiją pasiekė beveik tūkstantis vaikų siūlomų vardų Pašilių stumbryne naujai gimusiems trims nuostabiems stumbriukams.

Vaikų siūlomi vardai buvo vienas už kitą originalesni, tačiau taisyklės griežtos: Lietuvoje, stumbryne gimstantiems stumbriukams, pagal tarptautinį susitarimą, gali būti duodami vardai tik prasidedantys raidėmis GI. Taigi, kompetentingai Panevėžio miškų urėdijos komisijai teko gerokai paplušėti, kol iš gausybės atsiųstų vardų išrinko tuos, kurie atitinka visus reikalavimus. Burtais buvo išrinkti trys nugalėtojai. Iš jų – ir mes, Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos JMB būrelio nariai. Laimė nusišypsojo Sandrai Vinkšnaitytei, pasiūliusiai vardą Gizis. Kitos dvi nugalėtojos iš Panevėžio rajono mokyklų pasiūlė vardus Gipordas, Gimba.

Į šventę Pašilių stumbryne atvyko ir žurnalo „Lututė“ redaktorė Lina Marmaitė Snitkienė. Ji pasidžiaugė, matydama tiek gamtą mylinčių vaikų, ir tuo, kad jie skaito žurnalą „Lututė“.

Po Krekenavos girininkijos girininko pasakojimo apie vieną iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų – Pašilių stumbryną, bei jo istoriją ir gyventojus, padėkos žodį tarė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Valdas Kaubrė. Jis įteikė po diplomą bei atminimo dovanėlių rinkinukus ne tik trims nugalėtojoms, bet ir jų mokytojoms.

Po iškilmingų apdovanojimų – linksmoji dalis: vaikai kepė ant laužo dešreles, vaišinosi gardžia arbata ir saldėsiais. Na, o popietę vainikavo viktorina, dar sykį patikrinusi mažųjų gamtos draugų žinias. Neapdovanotų neliko. Visi alei vieno plačiai šypsodamiesi ir žadėdami vėl ir vėl čia sugrįžti išskubėjo į namus. Na, o mes likome sužavėti naujaisiais stumbriukų vardais.

Mokytojos Loretos Pocienės nuotrauka