Vaidas GREIČIUS
Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas

Iš gamtos pasisėmėme stiprybės

Pėsčiųjų žygis Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti

Prie Molavėnų piliakalnio

Kiekviename žmoguje gyvena kelionių pažinimo aistra, noras nuvykti į tolimas šalis, pamatyti įstabius ir nematytus vaizdus. Tačiau dažnai pamirštame, kad gyvename visai šalia nuostabių piliakalnių, kalvų ir slėnių, įspūdingų gamtos reginių, paminklų.

Kovo 12-ąją Dubysos regioninio parko direkcija organizavo turistinį žygį (nuo Neveravyčinės iki Molavėnų), susipažįstant su Nemakščių krašto saugomomis teritorijomis, kultūros vertybėmis, aktyviai pajudėti ir pakvėpuoti grynu oru. Žygio metu beveik aštuoniasdešimt žygeivių (jaunimo, senjorų, šeimų su vaikais iš Raseinių, Nemakščių, Betygalos, Pramedžiavos, Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos vietovių) apsilankė Pašešuvio kraštovaizdžio ir Balčios hidrografiniame draustiniuose, tiltais ir tilteliais kirto Šešuvies, Balčios, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio upes, keliavo prieš tūkstančius metų besitraukiančių ledynų, senovinių marių suformuotu reljefu, kopė į kalnus primenančius šlaitus.

Ypatingai šventišką nuotaiką sukūrė Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės, Ariogalos 13 kuopos, Betygalos šaulių būrys, vadovaujamas Betygalos jaunųjų šaulių būrio vadės, mokytojos Rasos Adomaitienės. Šaulio Karolio Labanausko nešama, vėjyje besiplaikstanti trispalvė visiems priminė valstybės praeitį, kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą, viltis tų, kurie taip ir nesulaukė Kovo 11-osios.

Žygį pradėjome nuo gražiausio miestelio objekto – Švč. Trejybės bažnyčios. Susipažinę su Nemakščių miestelio istorija, aplankėme aštuonračio muziejų, žaismingai pavadintą „Muziejuku“. Jo įkūrėjas ir sumanytojas Leonas Tamulevičius maloniai priėmė, papasakojo ir parodė Pšemislo Neveravičiaus garsiojo aštuonračio kopiją, pademonstravo važiuoklę. Atsirado norinčių ne tik pamatyti, bet ir patiems išbandyti šios keistos ,,mašinos“ veikimą. Muziejuje galima atrasti kažką įdomaus ir mielo savo širdžiai, nes kiekvienas čia net mažiausias daiktelis yra pagamintas žmogaus rankomis. Kruopščiai įrengtoje ekspozicijoje kiekvienas eksponatas turi savo vietą, paskirtį, istoriją. Turėjome unikalią progą peržiūrėti Roberto Verbos filmą „Šimtamečių godos“ (1969). Tai vienas svarbiausių lietuvių dokumentinio kino kūrinių, talentingai įamžinęs senolių gyvenimą, atsiminimus ir godas.

Kelionės metu buvo aplankytos keturių buvusių dvarelių liekanos: išradėjo Pšemislo Neveravičiaus, rašytojo Fabijono Neveravičiaus gimtinės ir ant aukštų Žalpės bei Šešuvies šlaitų dunksančios Pašešuvio (Miliknavo) ir Kairiškės dvarvietės. Prie Šešuvies aukštupyje stūksančios kalvų grandinės (Molavėnų-Griaužų piliakalnio) pasistiprinę ir pailsėję, žygeiviai kopė į Rūdiškės kalvą – garsujį Molavėnų piliakalnį, kur istorikų teigimu, 1336 metais įvyko garsioji Pilėnų tragedija. Netoliese yra paminklinis kryžius, žymintis partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, žūties vietą. 1949 m. birželio 8 d. karinė čekistų grupė, lydima agento, aptiko 7 partizanus. Per susišaudymą 2 iš jų žuvo. Tai Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius ir grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis Ąžuolas.

Grįžtant Nemakščių link aplankėme tufų cirkus, Pašešuvio tufų atodangą, Lūgo šaltinį, Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį, Pašešuvio, Trepėnėlių, Smulkių senkapius.

Žygio metu įveikėme 22 kilometrų atstumą ir taip pasitikrinome savo jėgas ir ištvermę. Iš gamtos pasisėmėme stiprybės ir vienas kitam pažadėjome dar ne kartą susitikti panašiuose žygiuose.

Autoriaus nuotrauka