Žemės ūkio ministerija ir Vilniaus susivienijimas „Sodai“ surengė seminarą sodininkų bendrijų atstovams. Jame dalyvaujantiems bendrijų pirmininkams, kitiems aktyviems sodininkams buvo proga išklausyti kvalifikuotai parengtus pranešimus, su Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistais pasitarti, padiskutuoti.
Seminarui vadovavo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Vladislovas Butkevičius.
Kokia tavo sklypo vertė?
Šį kartą į Žemės ūkio ministerijos didžiąją salę susirinko iš tiesų daug Vilniaus miesto ir aplink Vilnių įsikūrusių sodininkų bendrijų atstovų. Dalyvavo taip pat nemaža Lietuvos sodininkų draugijos narių, suvažiavusių iš toliau, pavyzdžiui, iš Alytaus, Kretingos, Marijampolės, Raseinių, Ukmergės rajonų.
Sveikindamas sodininkų bendrijų bei susivienijimų atstovus seminarą pradėjo žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis.
Paskui buvo skaitomi pranešimai, aptariami sodininkams aktualūs reikalai.
Žemės ūkio ministerijos specialistas Vytautas Paršeliūnas skaitė net du pranešimus, kuriuose išsamiai aptarė su nekilnojamuoju turtu, ypač žemės sklypų vertės nustatymu susijusius klausimus. O tai yra itin aktualu kiekvienai sodininkų bendrijai bei atskiriems sklypų savininkams. Tad pranešėjas išsamiai aiškino ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo pranašumus, kurių esmė yra tokia: sodininkams naujoji tvarka yra naudingesnė bei parankesnė, tik reikia ją išmanyti… Štai dėl to, ką, ir kaip reikia išmanyti, kilo daugybė klausimų. Į juos pranešėjui drauge su seminaro vadovu teko ilgai atsakinėti.
Galimybės, deja, nelygios…
Taip pat tarp seminaro dalyvių kilo didelis sujudimas, kai Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė pradėjo kalbą asbestinių stogų dangos keitimo sodininkų bendrijose tema. Juk soduose esama dar daug įvairių statinių, kurių stogai kaip tik dengti asbestinio šiferio plokštėmis, o jos sendamos ima trupėti ir teršia aplinką žmogui kenksmingomis medžiagomis. Deja, sodininkams tiems stogams pasikeisti ir pagal naująją tvarką, palyginus su ūkininkais, kaimo gyvenviečių sodybų šeimininkais, gauti paramą iš esmės tikimybė yra labai nedidelė. Tad lėtai juda priekin šie reikalai, juk naujos stogų dangai skirtos medžiagos – brangios. Taigi seminaro dalyviams ypač rūpėjo, kokių galimybių jų bendrijos turi dalyvauti asbestinių stogų keitimo programoje.
Žemės išpirkimas – opus klausimas
Vos baigus diskusijas dėl pirmųjų pranešimų, salė netrukus iš naujo išsijudino, pasipylė klausimų virtinė – mat kalbant tema „Dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių suformuotų, bet neprivatizuotų sklypų tolesnio panaudojimo ir dėl privačių apleistų sklypų“ keliamos problemos užkliudė jautrias sodininkų „stygas“. Tokių sklypų esama daugumoje didesnių bendrijų. Be to, tarp kitų sodų pasitaiko nors ir ne visai apleistų, bet nepakankamai gerai tvarkomų. Apie tai kalbėti panoro daugelis seminaro dalyvių, nes kovoti su šiuo reiškiniu nėra taip paprasta, kokių griežtų sankcijų netvarkingų sklypų savininkams bendrijos valdyba nelabai gali taikyti. Kiek galima pastebėti, šiuo atveju dažnai padeda gero kaimynų tvarkymosi pavyzdžiai ir bendrijos valdybos narių atskiri pokalbiai su netvarkingų sklypų šeimininkais.
Sodininkų bendrijų atstovams rūpėjo ir teritorijų ribų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos plote esančios valstybinės bendro naudojimo žemės išpirkimo, kai šią žemę perka sodininkų bendrija kaip juridinis asmuo, klausimai. Šiuo atveju daug ką išsiaiškinti padėjo V. Butkevičiaus ir V. Paršeliūno kvalifikuoti atsakymai. Nemaža diskusijų kilo svarstant klausimą dėl matininkų atsakomybės atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir formuojant žemės sklypus sodininkų bendrijose.
Opus klausimas – kaip pasididinti sklypą, prisiduriant kokį laisvą plotelį, iš, pavyzdžiui, greta kelio esančios paliktos plačios juostos, kuri, kaip atrodo, nėra naudojama jokiems tikslams, ar iš kitos vietos, kur nėra suformuotų jokių sklypų. Ne viskas šiuo atžvilgiu yra aiškiai reglamentuota, tad sodininkams ir kyla aibė klausimų. Taigi apie tai buvo daug kalbėta.
Diskusijoje ypač aktyviai dalyvavo Vilniaus miesto „Atžalyno–D“ bendrijos valdybos pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, s.b. „Mėta“ valdybos pirmininkas Juozas Grajauskas ir daug kitų seminaro dalyvių.
Buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę prašant pratęsti valstybinės žemės išpirkimo terminą, nes dauguma bendrijų iki anksčiau nustatyto laiko – 2016 m. gegužės 1 d. – nespės tai atlikti. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ bei Žemės ūkio ministerijos specialistai pažadėjo šiuo reikalu pagelbėti. Tad seminaras baigėsi vyraujant bendrai optimistinei nuotaikai.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
