Kartais pabendrauti su įdomiu žmogumi išpuola netikėtai. Šį kartą taip nutiko paskambinus savo geram bičiuliui, Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vyriausiajam specialistui dr. Henrikui Ostrauskui („Žaliasis pasaulis“ 2016 m. Nr. 8 ir Nr. 19). „Užsuk, supažindinsiu su mūsų laboratorijoje savanoriaujančia studente Rūta Rutkūnaite. Tai labai stropus, siekiantis kuo daugiau sužinoti ir išmokti, žmogus“, – patikino Henrikas.
Knyga asmeninėmis lėšomis
Kol savanorė Rūta baiginėjo darbą Molekulinės biologijos sektoriuje, Henrikas man parodė ir padovanojo visiškai neseniai dienos šviesą išvydusį vertingą jo paties, Sauliaus Pakalniškio ir Loretos Taluntytės paruoštą leidinį: „Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio augalus minuojantys dvisparniai“. Šioje geromis spalvotomis fotografijomis iliustruotoje knygoje aptarta kelių metų laikotarpio dvisparnių įvairovė kultūrinio kraštovaizdžio buveinėse. Šios buveinės apima šienaujamas pievas (tarp jų žolynus šiltnamių teritorijos pagrioviuose ir patvoriuose, pavienius krūmus bei medžius), dirbamas žemes (daržus, puošybos vietas), technikos kiemų ir atliekų sąvartynus (kompostines), botanikos sodus ir augalų prekybos aikšteles, laukinius ir pramoninius šiltnamius. Leidinyje nurodytos minuotų ir neminuotų augalų gentys, jų dominavimo grupės ir santykinis augalų dažnumas. Visa pateikta informacija labai svarbi entomologams, botanikams, augalų apsaugos agronomams bei gamtininkams tyrėjams.
Pasak H. Ostrausko, surinkta medžiaga kultūrinio kraštovaizdžio įvairiose buveinėse 2004 m. savo apimtimi netilpo į vieną straipsnį ir nenorėta jos skaidyti. Be to, skaitytojų ar būsimų tyrėjų patogumui šiame leidinyje pateikti apjungti 2004 m. ir ankstesnių, 1997, 1999-2003 metų, tyrimų rezultatai. Taip pat leidinyje pateikta informacija apie svetimžemių rūšių minuojančius dvisparnius, susijusius su Lietuva ir augalų apsauga.
„Atskirą šio leidinio dalį sudaro sezoninio stebėjimo rezultatai, ir tai yra nauja palyginti su anksčiau mūsų vykdytais tyrimais kultūriniame kraštovaizdyje. Čia buvo panaudoti dar kiti du metodai – geltonos klijų gaudyklės ir šienauta entomologiniu tinkliuku, be to, registruota visa augalų įvairovė – savaime augę ir auginami kultūriniai neminuoti augalai, – rašoma knygos pratarmėje. – Leidinio rankraštis pradėtas rengti po vieno iš autorių – dr. Saulio Pakalniškio mirties. Galbūt dalyvaujant a.a. Sauliui Pakalniškiui rankraštis būtų tobulesnis, tačiau jo nuveiktas darbas kartu renkant medžiagą neįkainojamas.“
Įdomu ir tai, kad ši knyga šimto egzempliorių tiražu išleista asmeninėmis dr. Henriko Ostrausko lėšomis, praėjus dešimtmečiui po dr. Sauliaus Pakalniškio mirties.
„Parduotos“ atostogos
VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratorija savanorės, panorėjusios susipažinti su laboratorijos veikla, sulaukė pirmą kartą. Tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete tris kursus baigusi studentė Rūta Rutkūnaitė.
„Aš esu Studentų gamtininkų mokslinės draugijos narė. Organizuota ekskursiją į šią laboratoriją sutapo su mano atsiskaitymu, aš negalėjau joje dalyvauti. Bet grįžę kolegos papasakojo, jog ten viskas labai įdomu. Lygiai tą patį kalbėjo ir Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje praktiką atlikę studentai, todėl ir panorau čia pabuvoti. Laboratorijos vedėjai Silvijai Pupelienei parašiau prašymą ir gavau sutikimą savanoriauti. Man viskas čia labai įdomu, o kad aš kuo daugiau pamatyčiau ir išmokčiau, rūpinasi mano kuratorius dr. Henrikas Ostrauskas“, – pasakojo biologiją studijuojanti, vietoje atostogų liepos mėnesį savanoriavimą pasirinkusi studentė.
Rūta Rutkūnaitė – panevėžietė, yra baigusi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją. Pasirinkusi profesinę zoologijos praktiką, ją pavasarį atliko gimtajame mieste. VU Zoologijos katedros lektoriui Sauliui Skujai pasiūlius, skaičiavo mieste įsikūrusių kovų lizdus.
„Panevėžyje šių paukščių daug kas nemėgsta. Dėl keliamo triukšmo jais skundžiasi prie parko gyvenantys žmonės. Kelis metus kovai buvo baidomi fejerverkais ir kitokiais būdais, o šiemet šių paukščių niekas nebaidė. Mano darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip Panevėžyje pasikeitė kovų lizdų skaičius. Aš skaičiavau lizdus pernai, kai paukščius baidė, ir šiemet, kai juos paliko ramybėje“, – pasakojo šiuo metu išvadas apie kovus ruošianti būsimoji zoologė. Nežada ji atostogauti ir rugpjūtyje, nes antrus metus dalyvauja Lietuvos gamtos fondo (LGF) projekte atkreipiant visuomenės dėmesį į Kuršių marių ir Baltijos jūros eutrofikaciją bei sveikos šio regiono aplinkos išsaugojimą. Tad po savanoriavimo Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje R. Rutkauskaitė dalyvaus LGF stovykloje Kuršių nerijoje. Nors studentė miestietė, jos tėvelių šaknys kaime. Rūta nuo vaikystės visas vasaras praleisdavo mamos Irenos tėviškėje Radviliškio rajone Pociūnėliuose ir tėtės Algimanto gimtuosiuose Linkaučiuose, Panevėžio rajone.
„Aš nuo mažens gamtoje. Patikdavo meškerioti. Kadangi tėtis ne žvejys, daugiausia meškeriodavau Liaudės upėje ir Pociūnėlių apylinkėse su dėde. Pirmoji mano pagauta žuvis buvo raudė, esu pagavusi lydeką ir kitokių žuvų. Pociūnėliuose gyvenantys mamos tėvai ūkininkauja. Yra turėję arklį, augina karves, turi kiaulių, tai man gerai pažįstami ūkiniai darbai: šienavimas, jo vežimas ir kiti ūkininkavimo rūpesčiai“, – atviravo atostogas į savanoriavimą iškeitusi studentė.
Fitosanitarija iš arčiau
„Nors aš čia tik antra savaitė, bet spėjau labai daug pamatyti ir sužinoti. Man viskas įdomu ir labai patinka. Teoriškai su fitosanitarija šiek tiek buvau susipažinusi, bet praktiškai padirbėti neteko. Esu dėkinga labai draugiškai mane priėmusiam kuratoriui dr. Henrikui. Jis kiekvienos dienos pabaigoje domisi, ką aš šiandien dariau, ko išmokau“, – gyrė pedagoginių sugebėjimų turintį ir jos savanorystei vadovaujantį specialistą.
Henrikas Ostrauskas akcentuoja, jog Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje sumaniusiai zoologijos žinias pagilinti studentei yra iš ko pasimokyti. Čia dirba aukštos klasės specialistai, kenksmingiems organizmams nustatyti naudojama moderni laboratorinė įranga. Laboratorijoje tiriami per 400 skirtingų augalams kenksmingų organizmų. Tarp jų – apie 130 rūšių nematodų, 60 rūšių virusų, 20 rūšių bakterijų ir vabzdžių, 140 rūšių erkių, 50 rūšių grybų. Laboratorijos specialistai kaupia ir analizuoja medžiagą apie šių organizmų ir invazinių augalų rūšių biologines savybes, jų paplitimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertina jų galimo paplitimo ir žalingumo rizikos laipsnį.
Dėkodama savo kuratoriui ir kitiems specialistams R. Rutkūnaitė džiaugėsi, jog turi galimybę pabuvoti įvairiuose sektoriuose.
„Pas Henriką galiu padirbėti su vabzdžiais, Bakteriologijos sektoriuje susipažinau su bakterijų tyrimais. Dar nedaug, bet jau pabuvojau Mikologijos sektoriuje, o dabar atėjau iš Molekulinės biologijos sektoriaus. Jame tikrinom mėginius, ar jie užkrėsti viena iš pavojingų, deglikę sukeliančių bakterijų Erwinia amylovora (Burrill 1882)“, – savo nauja patirtimi dalijosi savanorė Rūta.
Pasirodo, deglikė, viena iš pavojingiausių pasaulyje augalų ligų, prieš kurias cheminiai preparatai yra bejėgiai, vėl nustatyta Lietuvoje. Ši liga gali pažeisti net 180 rūšių erškėtinių šeimos augalų. Ji puola obelis, kriaušes, svarainius, gudobeles ir kitus augalus. Juos ir 20 metrų aplink užkrėstą augalą augančius jautriausius bakterinei degligei augalus būtina per 15 dienų išrauti su šaknimis ir sudeginti. Nustatyta, jog degligės bakteriją platina vabzdžiai ir migruojantys paukščiai. Šią grėsmingą bakterinę ligą galima nustatyti tik atlikus molekulinius tyrimus. Pasak Henriko, ši liga yra labai pavojinga pramoniniams industriniams sodams.
Žinios ateičiai
Stropia savanore studente patenkintas ir jos kuratorius, paruošęs susipažinimo su Fitosanitarinių tyrimų laboratorija veiklos planą. Tikslas – padėti suprasti, kaip mėginys atkeliauja, kaip jis registruojamas, patikrinamas jo tinkamumas tyrimui, nes būtina mėginį paimti ir pristatyti laikantis tam tikros tvarkos. Po to mėginys tyrimui ruošiamas ir atliekamas jo tyrimas. Svarbu, kad jaunas žmogus kuo daugiau pamatytų, išmoktų ir įgytų ateičiai reikalingų žinių.
„Mūsų laboratorijoje savanoris žmogus pirmas, – dar kartą tai priminė studentės kuratorius. – Rūta geidžianti žinių, pareiginga ir draugiška. Su tokiu žmogumi smagu bendrauti ir pasidalinti savo patirtimi. Ji žino, jog jai reikės paruošti savanoriavimo ataskaitą. Tai ne formalumas, o ateityje praversiantis normalus dalykas. Gyvenime ataskaitas teks ruošti ne vieną kartą, gamtininkui išmokti atskleisti esmę labai svarbu. Mes visi visko mokomės ir tai darome visą savo gyvenimą. Labai džiugu, kai jaunas žmogus rūpinasi, ruošiasi ir planuoja savo ateitį. Prisipažinsiu, su tokiu žmogumi norėčiau dirbti kartu“.
Rūta Rutkūnaitė dar gerai nežino, kokią zoologinę kryptį baigdama studijas pasirinks, todėl net ir per atostogas stengiasi kuo daugiau įgyti įvairesnių žinių. Ji dėkinga ne vien savo kuratoriui Henrikui, bet ir visam VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) kolektyvui už draugišką priėmimą ir dalijimąsi savo patirtimi.
Vacio Paulausko nuotrauka
