Ankstyvą pavasarį galingiausias paukštis – jūrinis erelis susirentė lizdą sengirės pakraštyje, aukštoje pušyje. Lizdui vietą paukščių karalius pasirinko tinkamai, mat šalia sruvena Verknės upė, aplankydama virtinę ežerėlių, pelkučių. Tolėliau spindi Spindžiaus, Spindžiuko, Sienio, Verniejaus ežerai. Erelių pora sėkmingai prasimaitina ir augina jauniklius.
Šis miškas patinka ir paukščiui ,,sanitarui“ – krankliui. Vos už 500 metrų kranklių pora augina savo jauniklius, jų ,,būstas“ įrengtas taip pat aukštoje pušyje, medžio viršūnėje. Krankliai negali pakęsti jokio didesnio paukščio kaimynystės, jie nepaiso ,,autoritetų“, uoliai gina savo lizdo ,,oro erdvę“.
Gegužės pradžioje teko stebėti, kaip ereliui vos pakilus iš lizdo skrydžiui, greit ,,prisistatė“ abu krankliai, jie įkyriai kranksėdami skraidė virš erelio ar net taikėsi grybštelti savo ilgu snapu. Paukščių karaliui nepatiko toks agresyvus kranklių puldinėjimas, jis sukiojo galvą ir bandė galingu snapu prigriebti užpuoliką. Tačiau kranklys gerokai mažesnis ir vikresnis, stengiasi skristi aukščiau ir išvengti erelio snapo kirčių. Ereliui nusileidus į savo lizdą, krankliai nutolsta savojo lizdo pusėn.
Tikimės, kad jūrinių erelių porai pavyko užauginti vieną ar du jauniklius.
Kranklių agresyvus elgesys, ginant savo teritoriją, yra įprastas. Taip agresyviai puldinėdami, krankliai, deja, žeidžia taikius ir negalinčius apsiginti miško gyventojus. Gubiškių miške krankliai neleidžia įsikurti labai retam ir baikščiam paukščiui – juodajam gandrui. Stebėta, kaip krankliai ore puldinėjo šį taikų paukštį, neleido jam skristi. Mergiškių miške juodieji gandrai taip pat kenčia nuo kranklių kaimynystės.
Įkyrūs ir agresyvūs krankliai, regis, nori vieni karaliauti patraukliausiuose ir vertingiausiuose gamtos kampeliuose.
Talvydo Špiliausko nuotrauka
