Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijoje, vienkiemyje netoli Vadaktėlių, nepaprastą sodybą įsirengė ne tik šiame krašte žinomas sveikos gyvensenos propaguotojas Vidmantas Kartanas, kuris dabar jau yra sulaukęs pensininko amžiaus. Beje, neseniai Vidmantas buvo išrinktas ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininku.
Maždaug vieno hektaro ploto teritorija, kurioje jis įkūrė savo sodybą, jau paversta nepaprastu parku.
Jaukumo paslaptis – paprastumas
Yra, žinoma, ir sodas su obelimis, bet svarbiausia, kad toje teritorijoje sukurtas nedidelis parkas, kuriame jau dabar auga šimtas pušų. Parke žvilga ir tvenkinys, jame įveista įvairių žuvų. Gyvenamasis namas, paties savininko sumanymu, taip pat patogiai įrengtas. O interjeras atkreipia svečio dėmesį Vidmanto prosenelių laikų baldais, puikiu iš medžio išskaptuotu reljefiniu paveikslu. Įdomi, meniškai išdrožinėta medžio skulptūra puošia ir kiemo kampelį. O kai viename kambaryje pamatai lovą, kurioje, pasak šeimininko, jis atkeliavo į šį pasaulį, iš devynioliktojo amžiaus mūsų dienas pasiekusius kuparus ir spintas bei komodas, iš tiesų nustembi. Kitur nebent muziejuje tokių gerai išlikusių baldų pamatysi. O šioje sodyboje – tie baldai tiesiog normaliai, pagal jų paskirtį ir naudojami.
Tik Vidmanto gimtoji lova stovi kaip koks eksponatas – iš ypatingos pagarbos. Kaipgi – juk tai jo kelionės į šį pasaulį priemonė, kuri jam yra svarbesnė už bet kokį vėlesnį žemiškojo transporto egzempliorių…
Pasižvalgius po sodybą, pasigrožėjus jaunomis pušaitėmis, kyla mintis, jog visa tai, ką čia pamatai, yra geras pavyzdys, kaip galima originaliai ir kartu gana paprastai, be perdėtos puošybos, tvarkyti gyvenamąją aplinką ir ją dabinti ne kokiais egzotiniais, o mūsų krašto medžiais ar kitais „kasdieniais“ augalais.
Kadangi, ne kažin kiek reikia minti pedalus iki Vadaktėlių, kuriuose kunigavo Vaižgantas, tai šeimininkas dažnai nuvažiuoja aplankyti tos vietos, kur iki šiol veikia senoji medinė bažnytėlė, kur keroja Vaižganto laikus menantis galiūnas ąžuolas. Ir Krekenavon į atlaidus Vidmantas traukia su draugais tuo pačiu pedaliniu transportu, ir šiaip dviračiu daug važinėja. Malonu bei ekologiška. Naudinga ir sielai, ir kūnui.
Švęsti Kalėdoms, pasitikti Naujiesiems metams…
„Per rudens lygiadienį, rugsėjo 22-ąją, pas mane renkasi sveikatingumo klubo nariai, – sakė V. Kartanas. – Ta gamtos virsmo iš šiltojo į šaltąjį sezoną diena mums būna tikra šventė, tad drauge ją ir pažymime. Renkasi bendraminčiai ir kitomis progomis, taip pat drauge keliaujame dviračiais“. Tos kitos progos Vidmantui su artimiausiais bendraminčiais – tai, pavyzdžiui, gali būti didžiausios metų šventės – Kalėdos, Naujieji metai, ar kurios kitos. Kaip kada koks sumanymas atsiranda.
Šiam klubui V. Kartanas ir vadovauja. Tai yra vyresnio amžiaus žmonių, senjorų, klubas, kuris propaguoja aktyvų gyvenimo būdą. O norinčiam nuolat būti judriam žmogui – kas geriau už dviratį? Važinėji dviračiu – vadinasi, kartu ir mankštiniesi, ir nusigauni, kur tau reikia. Ypač šiltuoju metų laiku smagu keliauti minant pedalus. Tada dviratis yra puiki priemonė ir gana tolimoms kelionėms, galima ir visą Lietuvą apkeliauti.
Dar vienas dalykas įdomus: nors Vidmantas propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tačiau nerekomenduoja nei žaliavalgystės, kai vadinamieji sveikuoliai perša primityvaus maitinimosi vien nevirtais ir kitaip termiškai neapdorotais vaisiais bei daržovėmis praktiką, nei kokių ypatingų dietų. Iš tikrųjų nuolat vartoti nevirtą ir nekeptą maistą nėra sveika. Žmogui reikia įvairaus valgio, ne vien augalinio. Ir ne vien žalio, o ir virto ar kepto, tik, svarbiausia, valgyti saikingai, kaip sakoma, subalansuotai. Ir sriubos, žalumynų, pavyzdžiui, įvairių salotų, svogūnų laiškų, morkų, kitų daržovių bei vaisių, – reikia. Neverta atsisakyti žuvies, pieno produktų, kiaušinių… Visko reikia, svarbu tik nieko neprisivalgyti per daug. Mėsos irgi reikia, bet tik ne tiek, kaip, sakysim, įprasta valgyti Pietų Amerikoje, ypač Argentinoje, kur, jei tik žmogus nėra vargšas, tai kemša vos ne vien keptą mėsą, beveik nevartodamas jokių žalumynų. Ir net neišsivirdamas sriubos.
Šokis – vietoj tablečių bei injekcijų
Tiesa, kaip pastebėjo toje šalyje lankydamasis Vidmantas, argentiniečiai nuolat juda. Jei daugiau neturi ką veikti, tai bent visur, kur tik pasisuka, net gatvėse, jie šoka tango. Nėra tau, vyruti, partnerės moters? Anaiptol ne bėda – šoki sau su kitu vyriškiu ir tuo aplinkiniai nėmaž nesistebi. Tai štai, toks nuolatinis judėjimas šokant ir gelbsti argentinietį nuo infarkto. Na, o mes, kurie vis dėlto maitinamės taip pat daugiausia mėsiškai, bet ne vien mėsiškai, ko gera, tuo labiau turime visai neblogų galimybių nugyventi gana ilgą ir sveiką gyvenimą, jei tik daug judame.
Taigi, tautieti, įsigyk dviratį, jei dar neturi, ir panašiai, kaip V. Kartano vadovaujamo senjorų klubo nariai, mink kas dieną pedalus, ar bent bėgiok, mankštinkis – ir gyvenk sau sveikas. Gal ir šimto metų sulauksi, aišku, jei rūkalus esi jau seniai pamiršęs ir alkoholiu nepiktnaudžiauji.
Štai tokia maždaug būtų normaliai besimaitinančio ir normaliai besimankštinančio bei sportuojančio Lietuvos senjoro gyvenimo perspektyva, nes tada ir susirgti kokia amžių labai sutrumpinančia liga grėsmė gerokai mažesnė.
Taigi galima pasakyti, kad normali gyvensena yra ir pakankamai sveika gyvensena. Vadinasi, neverta prisigalvoti visokių keisčiausių nesąmonių, tuo labiau – jokių „bado dietų“ ir nekimšti į skrandį vien „žaliojo“ pašaro. Mat toks pašaras kur kas labiau tinka arkliui ar ožkai, negu žmogui.
Pasak V. Kartano, žmogus seniai atsiskyrė nuo gyvūnų pasaulio ir nėra jokio reikalo mėginti jį ten sugrąžinti.
Vidmantas Kartanas
Vytauto LEŠČINSKO nuotrauka
