Saulės šviesa gali pakeisti visus vaistus, tikina amerikiečių psichologas Jacobas Liebermanas. Jau trisdešimt metų jis tiria šviesos poveikį žmogaus organizmui. Liebermanas vienas iš pirmųjų pasaulyje pradėjo naudoti šviesą medicininėje praktikoje.
…Atrodė, kad šiam mirtinai ligotam kūnui jau niekada nebepavyks įkvėpti žvalumo. Anthony Clarkas patyrė insultą, kuris atėmė iš jo galimybę kalbėti. Jis negalėjo vaikščioti ir vos judino rankas, o tokia sveikatos būklė pranašavo greitą gyvenimo pabaigą. Netekę vilties Clarko giminaičiai kreipėsi į daktarą Liebermaną. Išvydęs savo pacientą, gydytojas parekomendavo vienintelę priemonę – saulės šviesą.
Ligonis turėjo kasdien atitinkamą laiko tarpą žiūrėti į saulę per akinius su specialiais spalvotais stiklais. Praėjus trims savaitėms, gydytojas aplankė savo pacientą. Anthony sėdėjo vežimėlyje ir skaitė laikraštį. Atsakydamas į mediko pasveikinimą, jis sučiupo jo ranką ir ištarė: „Labai džiaugiuosi jus matydamas!“ Ligonis šypsojosi. Atgijusios akys, rodės, skleidė šviesą, sugrąžinusį jį į gyvenimą.
Metodas, žinomas nuo antikos laikų
Gydomosios šviesos savybės buvo žinomos nuo seniausių laikų. Jau senovės graikai paliko užrašų apie savo sukurtą saulės terapijos teoriją. Heliopolis (Saulės miestas) garsėjo savo terapinėmis šventyklomis, kuriose žmonių gydymui buvo naudojama saulės šviesa.
Tarp šiuolaikinių mokslininkų, tyrinėjusių saulės šviesos įtaką gyviesiems organizmams, buvo amerikietis D. Stipleris. Jis labai aiškiai pagrindė, kokiu būdu šis dangaus šviesulys gali veikti organizmą. Pasirodo, mes esame įpratę manyti, jog akys atlieka tiktai vieną – regėjimo – funkciją. Tačiau jos turi dar vieną paskirtį – būti „langais“, pro kuriuos šviesa įeina į mūsų kūną. Praeidamas pro regėjimo nervą, saulės spindulys susiskaido. Vienas impulsas keliauja į smegenų sritį, kurioje betarpiškai susidaro regimasis vaizdas. Kitas patenka į hipotalamą – svarbią smegenų dalį, susijusią su visu organizmu, o pirmiausia – su jo nervine ir endokrinine sistema. Būtent hipotalamo dėka palaikomas reikiamas kraujospūdis ir kūno temperatūra, plaka mūsų širdis, mes jaučiame džiaugsmą, baimę, alkį ir t.t.
Tačiau mūsų smegenys nevienodai reaguoja į vienos ar kitos spalvos spindulių poveikį, o endokrininė sistema, priklausomai nuo saulės šviesos, taip pat išskiria atitinkamus hormonus. Už šiuos procesus „atsako“ hipotalamo sritis, vadinama epifiziu. Būtent jis pasižymi gebėjimu suskaidyti saulės šviesą į spalvas; jis duoda komandą smegenims siųsti išgautas spalvas į kiekvieną organą. Praktiškai visos ligos prasideda tada, kai žmogus negauna reikiamo kiekio saulės spektro spalvų. Kai kurių spalvų stinga elektros šviesoje, todėl dirbtinis apšvietimas gali tapti vieno ar kito susirgimo priežastimi. Pavyzdžiui, kai kurios šių dienų ligos susijusios su mėlynos, žydros, žalios ir violetinės spalvos stygiumi organizme (šių spalvų esama tik saulės šviesoje).
Skirtingi filtrai – skirtingoms ligoms gydyti
Būtent šias D. Stiplerio idėjas Jacobas Liebermanas ir pritaikė gydymui.
Pirmiausia jis atliko daugybę bandymų su žmonėmis, kenčiančiais nuo prasto regėjimo. Paprastai tai būdavo žmonės, didžiąją laiko dalį praleidžiantys patalpose ir negaunantys pakankamo saulės šviesos kiekio. Pavyzdžiui, Liebermanas tam tikrą laiko tarpą praleisdavo su dviem studentų grupėmis. Viena iš jų mokėsi patalpose su dirbtine saulės šviesa, kita – apšviestose natūralios saulės šviesos. Antrosios grupės studentams greičiau atsistatydavo regėjimo aštrumas, normalizuodavosi kraujospūdis, dingdavo nuovargis, medžiagą jie įsisavindavo greičiau.
Konkrečioms ligoms gydyti Liebermanas pradėjo naudoti skirtingus filtrus, praleidžiančius arba skirtingų spalvų derinius, arba atskiras spalvas. Jis pastebėjo, kad žalios spalvos spinduliuotė padėdavo esant nerviniams sutrikimams, neurozėms, širdies-kraujagyslių ligoms. Geltona spalva buvo veiksminga, gydant virškinamojo trakto ligas. Netrukus, parinkdamas reikiamą spalvą, jis galėjo gydyti tokius susirgimus, kaip žvairumas ar stipri trumparegystė, diabetas ar glaukoma, taip pat pagerinti prastą atmintį, išsivaduoti nuo greito nuovargio, sulėtėjusios reakcijos.
Nemėgstama tos spalvos, kurios mums stinga
Liebermanas pastebėjo, kad dažnai atitinkama spalva sukeldavo pacientui niekuo nepaaiškinamą atstūmimą. Jis nustatė, kad diskomfortas buvo susijęs būtent su ta kūno dalimi, kur vystėsi liga arba kur skaudėdavo. Beveik visuomet nemalonūs pojūčiai atsirasdavo ligoniui nuo tos spalvos, kurios, kaip buvo įsitikinęs Liebermanas, jam stinga.
Gydymo seansas prasidėdavo nuo to, kad Liebermanas, nesiteiraudamas žmogaus, ką jam skauda, sužinodavo, kokią spalvą šis mėgsta, o kurios – ne. Pavyzdžiui, diabetikui patraukli žydra spalva, o oranžinė kelia nemalonias asociacijas. Būtent todėl oranžinė spalva ir būdavo jam paskiriama kaip gydomoji priemonė. Per filtrus gydytojas veikdavo ligonio akis atitinkama spalva, ir netrukus ligonio savijauta pagerėdavo.
Keletas praktinių patarimų
Liebermano metodika suteikia žmogui galimybę savarankiškai pataisyti savo sveikatą. Kaip tą padaryti?
Pirmiausia – nevenkite saulės šviesos. Pabandykite kurį laiką nenešioti apsauginių akinių nuo saulės. Pabūkite netgi be paprastų akinių. „Sugerkite“ į save tyrą saulės šviesą, dažniau žvelkite į žydrą dangų, ir jūsų regėjimas, o taip pat bendra savijauta būtinai pagerės. Liebermanas įrodė, kad ultravioletas neigiamai veikia tiktai tada, kai žmogus gauna jo labai didelėmis dozėmis. Rizika susirgti odos vėžiu atsiranda tada, kai po ilgo saulės spindulių ignoravimo žmonės intensyviai jais „apsišvitina“. Ultravioletas gyvybiškai reikalingas, bet jį sugerti mūsų organizmas turi protingai: pavyzdžiui, ankstyvą rytą, o ne dieną, ypač nuo 10 iki 14 valandos, kai saulė labiausiai aktyvi.
Kitas patarimas – užsisakykite akinius su stiklais tokios spalvos, kokios jūsų organizmui labiausiai stinga. Ir žvelkite pro juos į saulę ne trumpiau kaip 20 minučių. Žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių neišeina į lauką, gali gydyti save ir spalvotų elektrinių lempučių pagalba. Savijauta pagerėja pakankamai greitai, tikina Jacobas Liebermanas. Nustatyti reikalingą spalvą galima, žinant, kad kiekviena iš jų susijusi su ta ar kita liga.
Raudona – stimuliuoja aukštą fizinį aktyvumą, pagerina lytinių organų funkciją.
Oranžinė – skatina inkstų veiklą, padeda sergant diabetu.
Geltona – normalizuoja skrandžio bei žarnyno trakto veiklą, kraujospūdį.
Žalia – gydo širdies bei kraujagyslių sistemos ligas, skatina kraujodarą.
Žydra – padeda sergant ligomis, susietomis su medžiagų apykaita, centrine nervų ir kaulų-raumenų sistema, taip pat kenčiant nuo gerklės ir kvėpavimo organų susirgimų.
Mėlyna – stimuliuoja regėjimą, pagelbsti sergant ausies ligomis.
Violetinė – skatina smegenų veiklą bei hormono melatonino gamybą, o šis hormonas atjaunina organizmą ir padeda atsikratyti depresijos.
Pasinaudokite meditacija
Nustatyti, kokia būtent spalva jums reikalinga, galima pasinaudojant meditacija, kurią siūlo Liebermanas. Ja rekomenduojama pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu tiesiog jaučiatės esantys susierzinę, pavargę, negaluojantys.
Užmerkite akis, atsipalaiduokite. Įsivaizduokite, kad jūsų kūno vidus pilnas rezervuarų aukštų stačiakampių kolonėlių pavidalu. Pajuskite, kad pro jūsų viršugalvį į kūną patenka akinamai balta spalva, susiskaidanti į skirtingas spalvas, užpildančias kolonėles. Pajuskite, kokios kolonėlės užsipildo ne iki galo ir kokios spalvos esama mažiausiai. Būtent ši spalva jums ir reikalinga, todėl pasistenkite mintimis save jos pripildyti, ir jūsų savijauta turėtų pagerėti.
