Tradiciškai šį mitologinį gyvūną siejame su Kinija, Japonija ir kitomis Rytų tautomis, kurių kultūra neatsiejama nuo drakono įvaizdžio. Europinėje tautosakoje ir mene, žinoma, taip pat minimas šis paslaptingas gyvūnas, tačiau visuotinio simbolio galių, kaip Rytuose, jis nėra įgavęs. Tad juo įdomiau buvo išgirsti minint drakono vardą Graikijoje, Evijos saloje. Sužinoti, kad su drakonu yra susijusi viena iš salos mįslių, kuri iki šiol neįminta.
Tai – Drakono namai, paslaptingi statiniai, iškilę netoli Karistos gyvenvietės. Jie susideda iš neapdorotų smiltainio luitų, sudėtų vienas ant kito, be jokios rišamosios medžiagos. Patį didžiausią pastatą (15 metrų aukščio) galima išvysti ant Ochi kalno šlaito. Kas ir kokiu tikslu juos pastatė? Neaišku iki šiol. Pasak legendos, tokio dydžio akmens luitus kilnoti pagal jėgas buvę nebent drakonams – juk kalbama apie statinių amžių, siekiantį tūkstantmečius. Keista, kaip Drakono namai išsilaikė nesugriuvę – juk šią vietovę nuolat purtydavo žemės drebėjimai…
Archeologai iki šių dienų tebesiginčija, kokia turėjusi būti jų paskirtis.
Viena iš versijų – tai kultiniai statiniai, tarnavę Senovės Graikijos dievams garbinti. Ištyrus dvidešimt trijų tokių „namelių“ išsidėstymą Saulės ir Sirijaus atžvilgiu, nustatyta, kad šie statiniai greičiausiai buvę kultiniai ir tarnavę antikos laikų deivei Herai garbinti. Kadangi šios dievybės kultas susijęs su dangumi, visai tikėtina, kad šitie pastatai galėjo būti skirti astronominiams ir astrologiniams tyrimams.
Žinoma, pragmatiškiau nusiteikę tyrinėtojai iki šiol yra linkę manyti, jog tokius pastatus sau galėjo pasistatydinti piemenys, ganę ožkas kalnų šlaituose. Tačiau kokiu būdu be jokios technikos galima buvo užkelti vieną ant kito šiuos sunkiausius luitus? „Drakonų namai“ statyti tokiu būdu, kad didžiuliai akmenys puikiai derėtų vienas prie kito, o susidarę tarpai užpildyti kitais, smulkesniais keturkampiais ar stačiakampiais „luitukais“. Štai ir laikosi akmenys vienas ant kito išimtinai savo svoriu; gi šviesa į akmenines buveines patenka pro specialiai paliktas angas.
Dauguma „drakonų namų“ puikiai išsilaikę, nors į šią teritoriją nuolat užklysta smalsuoliai, sistemingai tiria mokslininkai. Teko skaityti, kad neseniai čia darbavęsis graikų mokslininkas Nikolaos Mutsopulos viename iš esančio namo rūsių rado gyvūnų kaulų, indų likučių ir aukuro liekanų. Matyt, kultinės statinių paskirties vis dėlto atmesti negalima. Antra vertus, vargu ar į juos galima žvelgti kaip į gyvenamuosius: kam gi būtų reikėję statyti namus kalnuose virš slėnio, o ne pačiame slėnyje, kuriame gyventi daug patogiau.
Vido Dulkės nuotrauka
