Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas ėmė plėtotis XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai jau daugiau kaip tris kartus viršija ekologiškus. Vidutinis ekologiškų ūkių dydis siekia 21 ha, o auginančių GM augalus – perpus mažesnis.
2016 metais 18 milijonų ūkininkų 26 šalyse augino 185 milijonus ha GM kultūrų. Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Brazilija, Argentina, Kanada, Indija, Paragvajus, Pakistanas, Kinija, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, vyrauja keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. GM soja jau sudaro 80 proc. bendro sojų ploto pasaulyje, medvilnė – du trečdalius, kukurūzai – trečdalį, o rapsai – ketvirtadalį. Taip pat auginami GM baklažanai, bulvės, cukriniai runkeliai, liucerna, moliūgai, papajos, pomidorai, saldieji pipirai ir kai kurie kiti augalai.
GM kultūras augina ir ES šalys. Didžiausi jų plotai Ispanijoje, kur kas mažesni – Čekijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. ES įteisinta daugiau kaip 45 GM augalų veislių linijų, skirtų maistui ir pašarams: 28 – kukurūzų, 12 – sojų pupelių, 4 – rapsų, 1 – cukrinių runkelių. Maisto produktai, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, turi būti paženklinti etiketėse. Vartotojai patys sprendžia ar tokį maistą vartoti ar ne.
Vis tik, dauguma ES šalių laikosi atsargumo principo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu (GMO – tai organizmas, išskyrus žmones, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju). Lietuva taip pat nuosekliai laikosi nuostatos drausti GM augalų plėtrą savo teritorijoje. Nepaisant to, kad mūsų šalyje tokie augalai neauginami, įvežama labai daug iš jų pagamintų pašarų. Europoje vis plačiau diskutuojama dėl to, kad reikėtų taip pat ženklinti ir gyvulinės kilmės produktus, kurie pagaminti šeriant gyvulius ar paukščius pašarais, kurių sudėtyje yra GMO.
Vienas iš didžiausių biotechninių kultūrų privalumų – galimybė gauti didesnį derlių mažesnėmis sąnaudomis, nes GM augalai yra atsparūs herbicidams arba (ir) kenkėjams. Jau auginami ir sausroms atsparūs augalai. Jų auginimas žymiai prisideda prie ūkininkų pajamų gausinimo. Suprantama, didžiulį pelną gauna ir GMO pramonės sumanytojai.
Didžioji dalis GM augalų auginama devyniolikoje besivystančių šalių, todėl tai padeda mažinti skurdą ir badą pasaulyje. Ypač tai aktualu dabar, ieškant būdų pamaitinti 9 milijardus planetos gyventojų 2050 metais. GMO šalininkai sakosi prisidedą ir prie klimato atšilimo mažinimo, mat auginant biotechnines kultūras mažiau išskiriama anglies dvideginio, mažiau sunaudojama kuro ir pesticidų. Be to, saugomi žemės resursai, nes GM pasėlių auginimas mažina itin pavojingus žemės atmosferai tropinių miškų kirtimus.
Nepaisant GM augalų auginimo greito ir žymaus ekonominio ir kitokio pobūdžio efekto, šios technologijos kritikų gretos yra didžiulės. Baiminamasi GMO ilgalaikio naudojimo pasekmių žmonijai ir visai ekosistemai. Juk GMO – tai organizmas, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista nenatūraliu dauginimosi ir atrankos būdu. Kai kurie mokslininkai organizmų su svetimais genais plitimą vadina tiesiog evoliucijos vėžiu, o vartotojai tokių organizmų turinčius maisto produktus norėtų matyti paženklintus ir atskirose lentynose.
Ekologinis ūkininkavimas yra atsakas beatodairiškam sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimui žemės ūkyje, jo industrializavimui ir aplinkos alinimui. Ekologiškai ūkininkaujantys savo gyvenimo būdu, savo vertybėmis mums visiems liudija savo gebėjimą būti atsakingais, būti harmonijoje su gamta.
Ekologinio ūkininkavimo nauda akivaizdi. Pirmiausia, tai aplinkos taršos mažinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir dirvožemio apsauga. Pabrėžtina ir galimybė tenkinti gyventojų poreikius maitintis sveikesniais maisto produktais. Šių produktų augintojai dirba sveikesnėje aplinkoje, taigi labiau tausoja ir savo sveikatą. Akivaizdi ir regioninio įdarbinimo nauda, nes ekologinių ūkių plėtra būdinga mažiau derlingose žemėse, teritorijose su gamtinėmis ar kitokiomis kliūtimis. Šis verslas atveria geras galimybes bendradarbiauti su kaimo turizmu. Tai verslas, galintis duoti didelę ekonominę naudą iš eksporto ir vidaus vartojimo. Galiausiai, toks ūkininkavimas yra vertingų žinių šaltinis visiems ūkininkaujantiems ir apskritai visuomenei.
Nors beveik trijų milijonų ekologiškai ūkininkaujančiųjų pasėliai išsibarstę net 178 valstybėse, jų plotas tesiekia vieną procentą visų pasaulio žemės ūkio naudmenų. Tiesa, 2016 metais ekologiški plotai „ūgtelėjo“ net 13 proc., o GMO pasėliai – tik 3 procentais. Ši tendencija teikia vilčių, kad atotrūkis tarp GMO ir ekologiškų plotų palaipsniui mažės. Penkiolikoje šalių ekologiškos žemės ūkio naudmenos jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį bendro jų ploto. Pagal šį rodiklį pirmauja Lichtenšteinas (38 proc.), Polinezija (31 proc.), Samoa ir Austrija (22 proc.) bei Estija (19 proc.). Į minėtą penkioliktuką taip pat patenka Švedija, Italija, Latvija, Sao Tome ir Principe, Šveicarija, Folklendo salos, Čekija, Urugvajus, Suomija ir Gajana. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (8 proc.) pasaulyje yra 22 vietoje, tačiau ES esame vidutiniokai ir toli gražu nepanaudojame visų ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybių.
Ekologiškų produktų paklausa pasaulyje yra didžiulė ir nuolat auganti. 2016 m. ekologiško maisto buvo parduota už 80 milijardų eurų. Didžiausios ekologiškų produktų rinkos – JAV, Vokietija, Prancūzija, Kinija ir Kanada. Įdomu pastebėti, kad JAV, būdama didžiausia ekologiškų prekių rinka, pati ekologiškų produktų augina mažai. Ekologiški pasėliai sudaro tik pusę procento visų šalies žemės ūkio naudmenų ir pagal šį rodiklį užima 85 vietą pasaulyje.
Didžiausia ekologiškų produktų rinkos dalis yra Danijoje – dešimtadalis. Skaičiuojant vienam gyventojui daugiausiai šių produktų suvartojama Šveicarijoje (kiekvienas gyventojas jiems per metus išleidžia vidutiniškai po 274 eurus), taip pat Danijoje, Švedijoje, Liuksemburge ir Austrijoje.
Pasaulyje ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, žemės „sanitarų“, yra beveik 7 kartus mažiau, negu užsiimančių GM augalų auginimu. Kas galėtų pakeisti šį santykį?
Manau, kad didžiausią galimybę tai padaryti turi vartotojai. Sąmoningi vartotojai, nepamiršę ateities.
