Gerti!..
Dešimt požymių, rodančių, jog jūs geriate per mažai vandens
Normaliai funkcionuojantis organizmas reaguoja į šio skysčio trūkumą paprastu būdu – troškuliu. Atsigeriame ir viskas susinormalizuoja. Tad kodėl gi pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriame vandens vartojimui? Kodėl nepalikti visko kaip yra ir įsiklausyti tik į savojo kūno reakcijas?
Iš tikrųjų viskas ne taip paprasta. Dažniausiai problemų kyla dėl to, kad mes išties užmirštame gerti paprastą vandenį. Geriame kavą, arbatą, sultis, gazuotus gėrimus, kompotus, giras, vyną, alų… viską, tik ne vandenį.
Dėl vandens trūkumo organizme sutrinka medžiagų apykaitos procesai, neišvedami toksinai, kūnas nuvandenija. Staigus nuvandenijimas įvyksta dėl perkaitimo ir sustiprėjusio prakaitavimo, dėl karščio, dėl vėjuoto oro, dėl susirgimų, lydimų viduriavimo ir vėmimo, dėl pakilusios kūno temperatūros ir prakaitavimo.
Pastovus vandens stygius organizme ne taip jau lengvai pastebimas. Žmogaus kūnas pripranta prie tokios būklės. Tik praradus itin daug skysčių (karštomis vasaros dienomis, pavyzdžiui), galima nualpti, pritemsta sąmonė ir atsiranda kiti sunkios būklės požymiai, reikalaujantys gydymo.
Norite suprasti, ar pakankamai geriate vandens? Tada patikrinkite, ar nejaučiate tų dešimties požymių, rodančių, jog vandens geriate nepakankamai.
Kas rodo vandens stygių organizme?
Sausumas burnoje. Tai – pats pirmasis akivaizdus simptomas. Tuo momentu organizmas jau ima jausti nuvandenijimo požymius. Neverta malšinti troškulio arbata, saldžiais gaivinamaisiais gėrimais ar sultimis. Organizmas prašo būtent vandens!
Sausa oda. Jūsų oda tarsi veidrodis atspindi viską, kas vyksta su organizmu iš vidaus. Jeigu kenčiate nuo pernelyg didelio odos sausumo, greičiausiai jis kaip tik susijęs su vandens stygiumi organizme.
Kartais stiprus troškulys. Ar jums pasitaiko kartais, jog ištisai gerdami niekaip negalite numalšinti troškulio? Sveikiname – jūsų organizmas buvo nuvandenijęs. Tai – ne paprastas sausumas burnoje – tai jau rimta organizmo nuvandenijimo problema, kurios metu smegenys ima aktyviai siųsti SOS signalus ir reikalauja vandens. Labai stipriai organizmą nuvandenina alkoholis, todėl pagiriomis taip norisi gerti.
Sausumo pojūtis akyse. Jeigu jaučiate jį ir netgi lengvą niežulį, o akių baltymai paraudonavę, kuo skubiau eikite ir atsigerkite vandens. Mat, kai jo mūsų organizme stinga, ašarų kanalėliai ima džiūti. Akims tai gali labai pakenkti. Ypač dėmesingai į šį simptomą dera atsižvelgti žmonėms, nešiojantiems kontaktines linzes.
Sumažėjęs šlapimo kiekis ir patamsėjusi jo spalva. Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, neretai nustatyti normą sunku. Bet atkreipkite dėmesį į išgeriamo vandens kiekį, jeigu pastebėjote pokyčius savo šlapinimosi procese.
Padažnėjęs pulsas ir širdies plakimas. Kai kraujas savo kraujotakos sistemoje praranda vandenį, jis tampa klampus, jo apimtis sumažėja, jis lėčiau cirkuliuoja. Rezultatas – padidėja apkrova širdžiai, sutrinka kraujotaka, žmogaus organai negauna pakankamo kiekio deguonies.
Sąnarių skausmas. Daugelis žmonių, ir net nesenų, jaučia sąnarių skausmą. Kai kurie jį pajunta pabėgėję ar pašokinėję. Mūsų organizmas protingai surėdytas iki smulkmenų. Mūsų kremzliniai diskai 80 proc. susideda iš vandens, kad sąnariai nesitrintų vienas į kitą, ypač esant intensyviems krūviams. Todėl chroniškas vandens stygius ima kelti skausminius pojūčius.
Raumenų masės sumažėjimas. Kaip ir kremzlės bei sąnariai, raumenys taip pat perpus susideda iš vandens. Natūralu, kad, esant vandens stygiui, organizmui nuvandenijus, prarandama drėgmė ir sumažėja raumenų masė. Visi treneriai ir medikai laikosi nuomonės, jog treniruotės metu būtina periodiškai gerti vandenį.
Chroniškas nuovargis ir mieguistumas. Jei organizmui trūksta vandens, jis pradeda jo ieškoti, o negaudamas iš išorės, pasisemia iš vidaus. Tame tarpe – ir iš kraujo. Tai sukelia deguonies stygių, ir savo ruožtu – mieguistumą bei silpnumą. Diena iš dienos jaučiate vis didesnį nuovargį, neišsimiegate net po aštuonių valandų, netgi kava nustoja teikti žvalumo.
Atsiranda virškinimo problemų. Svarbu drėkinti burnos gleivinę, bet tai priklauso ir visai virškinimo sistemai. Be reikiamo drėkinimo gleivių kiekis ir tankis skrandyje sumažėja, ir tai leidžia skrandžio sultims žaloti mūsų vidaus organus. Paprastai imame jausti tai, ką vadiname „rėmens graužimu“ ir skrandžio sutrikimais.
Vandens kiekis, kurį gali išsaugoti mūsų organizmas, laikui bėgant, mažėja. Kai mes tampame vyresni, būtina sąmoningai didinti suvartojamo vandens kiekį. Nors išankstinio senėjimo požymiai labiau matomi išoriškai, žala, kurią nuvandenijimas padaro vidaus organams, galiausiai bus jaučiama gana ilgą laiką. Kad sumažintume su tuo susijusias rizikas, reikia laikytis gėrimo režimo visą gyvenimą.
Kaip taisyklingai gerti vandenį
Tą žino nedaugelis. O juk apie 2,5 litro skysčio kasdien išteka iš žmogaus organizmo. Šį praradimą organizmo viduje būtina atstatyti.
Patys vandeningiausi maisto produktai – daržovės ir vaisiai, turintys apie 90 proc. vandens. Ypač turtingi vandens agurkai, baklažanai, žaliosios salotos, aguročiai ir arbūzai.
Pieno produktai turi nuo 80 iki 95 proc. vandens. Kad nesusipainiotume ir galėtume orientuotis, galima įsidėmėti taisyklę: kuo kaloringesnis produktas, tuo mažiau jame vandens.
Tačiau reikia žinoti, jog tai – ne visai tas, kas mums reikalinga, todėl, jog žmogui privalu išgerti atitinkamą kiekį būtinai gryno vandens. To vandens, kurį mes gauname su maisto produktais ir kokiais nors gėrimais, įskaityti neverta. Ypač naudingas organizmui iš sušaldytų ledukų atitirpintas vanduo.
Labai geru vandens šaltiniu laikomas mineralinis vanduo. Jis turtingas įvairių mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Yra laikoma, jog Žemė 97 procentais susideda iš sūraus vandens ir trims procentais – iš gėlo. Tačiau tik vienas procentas gėlo vandens prieinamas žmogui. O mažiau ketvirtį šio kiekio sudaro mineralinis vanduo.
Pagrindinis maisto produktas – vanduo. Bet jo vartojimas turi būti racionalus, todėl, kad žmogaus organizmas gali įsisavinti tiktai 800 ml. per valandą. Taigi nesama prasmės vienu mauku išgerti porą litrų vandens. Gerti vandenį dera kas dvi valandas po stiklinę. Idealia jo temperatūra vartojimui laikoma 10-15 laipsnių.
Laikykite visur, kur tik galite, butelius su paprastu ar mineraliniu vandeniu. Tokiu būdu vandens vartojimas taps jūsų sąlyginiu refleksu. Vandenį galima pagardinti, įpylus keletą lašų citrinos sulčių, įmetus apelsino žievelę, lapelį rozmarino ar mėtos.