Dideliame sename miške augo maža eglutė. Ji buvo labai daili, jos šakelės – pūkuotos ir švelnios.
Kadangi buvo labai mažutė, labai stengėsi kuo greičiau užaugti. Ji mėgo kalbėtis su kitomis eglutėmis ir kitais medžiais – viskas buvo įdomu.
Netikėtai prie eglutės atstriksėjo zuikutis – norėjo pasislėpti nuo piktos lapės. Eglutė pastebėjo, kad kiškutis dreba iš baimės ir pakvietė pasislėpti po šakelėmis.
Lapė ieškojo zuikučio, bet po tankiomis šakelėmis nesimatė. Lapei nieko kito neliko – tik bėgti toliau.
Zuikutis padėkojo eglutei, ir jie tapo draugais. Eglutė kiekvieną dieną vis augo. Ji kasdien matė vis daugiau miško gyvenimo… Po jos šakomis rudenį slėpdavosi gražūs storakočiai baravykai…
