Lietuvos geografų draugiją (LGD) prieš aštuoniasdešimt dvejus metus įkūrė žymus geografas, keliautojas iš Užpalių (Utenos r.) Kazys Pakštas. Sovietų valdymo laikais draugijos veikla buvo uždrausta. Tik atstačius nepriklausomybę vėl puoselėja geografijos mokslo idėjas.
Draugijos prezidentė profesorė Dovilė Krupickaitė atsiskaitė už paskutinių metų veiklą. Dabar LGD yra 162 tikrieji nariai (laiku mokantys nario mokestį). Svarbiausi LGD uždaviniai – aktyvios geografų draugijos kūrimas ir naujų idėjų palaikymas, geografų bendruomenės interesų atstovavimas Lietuvoje bei užsienyje, geografijos mokslo žinių, geografinio mąstymo propagavimas, Lietuvos valstybės geografinių problemų visuomenei skelbimas ir sprendimų skatinimas, Lietuvos geografų mokslinės, pedagoginės bei visuomeninės veiklos koordinavimas organizuojant veiklą Lietuvoje, dalyvaujant tarptautinių geografinių organizacijų veikloje.
Aktyvi geografų bendruomenė, jos būrimas – tai ir kasmetinės kelionės po Lietuvą ir artimesnes šalis.
Antai praeitais metais organizuota kelionė į Klaipėdos kraštą, šią žiemą – išvyka į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą. Tačiau svarbiausia praeitų metų kelionė – ekspedicija „Prof. Kazio Pakšto Dausuva. Belizas 2015“, kurioje dalyvavo 17 įvairų sričių specialistų. Siekiant, jog ekspedicija pakartotų Kazio Pakšto 1958 metų ekspedicijos kelius, daug stengėsi Genovaitė Kynė, viena iš kelionės organizatorių. Ekspedicijos dalyviai susitiko su Belizo generalgubernatoriumi Colville Young. Malonaus prisistatymo metu jam įteikė Kazio Pakšto medalį. („Žaliasis pasaulis“, 2016, Nr.7). Šiais metais geografų draugijos nariai dalyvaus organizuojamoje ekspedicijoje „Baltoskandija 2016“ (ji vyks liepos-rugpjūčio mėn.).
Organizuotos ir mokslinės konferencijos. Šių metų pavasarį įvyko trečioji konferencija tema „Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai – mokytojams“. Tęsiant ir plėtojant ryšius su užsienio šalių geografais, pernai dalyvauta regioninėje konferencijoje Maskvoje. Šiais metais organizuojamas pasaulinis geografų kongresas Pekine, tačiau dėl finansinių išteklių, jeigu nebus rėmėjų, mūsų atstovai, regis, šio kongreso veikloje nedalyvaus.
Suvažiavime pažymėta, jog LGD bendrauja su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos arboristikos centru, Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Taipogi konstatuota, jog šiais metais Nacionaliniame Česlovo Kudabos geografijos konkurse, organizuotame jau 16 kartą, dalyvauta labai gausiai – 886 moksleiviai iš visos Lietuvos regionų. Pernai Jaunųjų geografų mokyklos vasaros stovykloje Gražutės regioniniame parke dalyvavo 48 mokiniai, tačiau rudeninėje praktikoje – perpus mažiau. Šios veiklos pagrindiniai organizatoriai ir vykdytojai – draugijos valdybos nariai Virginijus Gerulaitis ir Genovaitė Kynė. Šių metų spalio mėnesį sukaks trisdešimt metų kai įkurta Jaunųjų geografų mokykla. Ta proga numatoma įamžinti šiandieninio Vilniaus miesto geografinį centrą.
Draugija dalyvauja tobulinant geografinio ugdymo programas. LEU organizavo konferenciją „Geografija: mokslas ir edukologija“, kurioje dalyvavo dėstytojai ir mokytojai geografai. Propaguojamos geografijos mokslo žinios, geografinis mąstymas, Europos kraštovaizdžio konferencijos idėjų įgyvendinimas.
Baigiamas parengti geografijos terminų ir sąvokų žodynas.
Draugija dalyvavo rengiant Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą. Jis parengtas, tęsiami su juo susiję projektai.
Su Etninės globos taryba prie LRS siekiama įtvirtinti, kad būtų išsaugoti nykstantys vietovardžiai. Šiai veiklai ypač daug energijos skiria Geografų draugijos narė Filomena Kavoliūtė.
Leidžiamas žurnalas „Geografijos metraštis“. Artimiausiam numeriui publikacijas galima pateikti iki šių metų spalio mėnesio vidurio.
LGD iki šiol neturi patalpų. Veiklai labiau aktyvinti, įjungiant daugiau aktyvių geografų, reikėtų turėti bent vieną etatinį darbuotoją.
Prof. Stasio Vaitiekūno rūpesčiu ir lėšomis 1997 metais įsteigtas profesoriaus Kazio Pakšto medalis ir perduotas Lietuvos geografų draugijai juo apdovanoti iškiliausius geografus.
Nuo 1999 metų pagal apdovanojimui parengtus nuostatus medalis ataskaitinio- rinkiminio susirinkimo metu teikiama labiausiai nusipelniusiems geografams.
Pirmasis medalis buvo įteiktas K. Pakšto atminimo puoselėtojui, medalio sumanytojui prof. habilituotam dr. Stasiui Vaitiekūnui ir aktyviam geografui doc. Rimantui Krupickui. 2002 metais šiuo medaliu buvo pagerbtas prof. habil. dr. Vytautas Gudelis ir žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“. Vėliau Kazio Pakšto medalis buvo įteiktas dr. Nijolei Sofijai Eitminavičienei, prof. habil. dr. Algirdui Stanaičiui, doc. Ričardui Baubinui, prof. habil. dr. Pauliui Kavaliauskui. Šiais metais komisija už mokslinius ieškojimus ir knygą „Kazys Pakštas tarp vizijos ir realybės“ medalį paskyrė Vygintui Broniui Pšibilskiui. Profesorius universitete dėsto politinę, visuotinę ir civilizacijų istoriją, todėl jis ėmėsi tos knygos rašymo, nes K. Pakšto gyvenimas ir veikla šioms disciplinoms labai tinka.
Dėkodamas draugijai už parodytą dėmesį jį apdovanojant K. Pakšto medaliu, šio žmogaus gyvenimo ir veiklos tyrinėtojas prof. A. B. Pšibilskis sakė, jog Kazys Pakštas – Lietuvos profesionaliosios geografijos pradininkas. Jis – pirmas lietuvis, aprašęs Baltijos jūrą, skleidęs daug įvairiausių idėjų, kūręs įdomius politinius planus. Tada K. Pakštas sakė, jog nepriklausomybė nukrito kaip meteoritas, bet ją greit prarasime, todėl reikia kurti atsarginę Lietuvą. Daug keliavo po pasaulį ieškodamas tinkamiausios intelektualios vietos, nes tada iš Lietuvos, kaip ir dabar, labai daug lietuvių emigravo.
Dabar su K. Pakšto veikla daug žmonių, ypač jaunimas, susipažino ir spektakliu „Madagaskaras“. Jau parodyta daugiau kaip trys šimtai šio teatrinio pastatymo. Ieškodamas atsarginės Lietuvos, K. Pakštas tvirtino, kad Madagaskaras kurti atsarginę Lietuvą – netinkama vieta. Tačiau spektaklio kūrėjai K.Pakšto asmenybę gerokai sumenkino, konstatuota, jog tame spektaklyje – daug neteisybės.
Kazio Pakšto idėja kurti Baltoskandijos sąjungą buvo prieš galimą rusų, vokiečių, lenkų invazijas. Spėlionės, žinoma, pasitvirtino. Buvome okupuoti. O atsarginė Lietuva, jo manymu, reikalinga tam, kad išvykę iš Lietuvos neišsibarstytume chaotiškai, o galėtume kurtis vienoje šalyje.
Būtų labai gražu, jeigu atsirastų turtingas lietuvis ir Belize netoli sostinės pastatytų gražų lietuvišką viešbutį, jį valdytų iš Lietuvos atvykę žmonės. Manau, jog norinčių nuvykti į tą egzotišką šalį būtų daug.
… Pagal LGD įstatus į prezidentės postą profesorė Dovilė Krupickaitė kandidatuoti jau negalėjo, tad kandidatėmis į šias pareigas buvo pasiūlytos Genovaitė Kynė ir Agnė Jasinavičiūtė. Slaptu balsavimu naująja LGD prezidente išrinkta geografijos mokytoja, gimusi Užpalių miestelyje (iš tos pačios vietos, kurioje gimė draugijos įkūrėjas K. Pakštas). Beje Lietuvos geografų draugijos nare Genovaitė tapo būdama studente, doc. Rimanto Krupicko pakviesta (1991-ais), prieš 25 metus.
Naujajai Lietuvos geografų draugijos pirmininkei ir naujajai valdybai visi draugijos nariai linkime kūrybiškumo buriant geografus ir jaunimą naujiems veiklos užmojams.
Kęstučio Turonio nuotrauka
