Ona STRIŠKIENĖ
Panevėžio žygeivių klubo narė
„Gaudom vėją“
Pažintinis žygis į Žaliąją girią
Girioje visiems smagu...
Birželio 18-ąją, apjungę jėgas, Panevėžio rajono Paliūniškio kaimo bendruomenė ir klubas „X kilometrų“ surengė žygį „Gaudom vėją“. Registruojant ir sutinkant, atliekant kitus darbus talkininkavo Paliūniškio bendruomenės pirmininkė Lijana Kubilienė ir valdybos nariai. Tą dieną beveik tūkstantis praėjo ar vežimėliuose jaunieji keliautojai buvo vežami.
Žygyje dalyvavo bendruomenės nariai ir žygiuotojai iš Panevėžio ir kitų vietovių. Žygis prasidėjo iš Paliūniškio progimnazijos – per Kašiaburio, Įstricos, Mitabynės, Margių kaimus, Žaliąją girią. Apsukę 12 arba 25 kilometrų ratą keliautojai vėl sugrįžo į Paliūniškį.
Kašiaburio kaime sustota prie šio kaimo kryžiaus. Įstricoje apžiūrėti atminties ženklai partizanams desantininkams ir buvusiai Įstricos pradžios mokyklai. Eita šalia Įstro, kuris per Įstricos kaimo laukus atsruvena nuo ištakų Žaliojoje girioje. Ėjusieji 12 kilometrų ėjo į dešinę, Įstricos kaimo laukais. Miške esančioje kaimo dalyje sodybų dar mažiau, bet dar yra. Vienose pastoviai gyvenama, kitos – tik prižiūrimos ir lankomos. Ėjusieji 25 kilometrus pradėjo eiti miško keliu, kuris veda Mitabynės kaimo link.
Eiti buvo puiku, nes keliai geri, aplink žydi įvairiaspalviais žiedais miško gėlės, žaliu kilimu driekiasi mėlynių, bruknių uogienojų plotai, akį džiugina išlakios pušys arba mišrūs miškai. Aplink skraido, čiulba paukščių gausybė. Tik gėrėkis gamtos grožiu.
Mitabynėje praeita trišalė kryžkelė, kurioje 1994 m. atsodintas ąžuolas ir eglių ratelis, seniau čia augęs, bet sunykęs ir naujai pasodintas. Už poros šimtų metrų Jutiškių miško pamiškėje ir trijų kaimo sankirtoje – Mitabynės, Įstricos, Jutiškių – Dievo pušies augimo vieta. Prie jos stovyklavo 1863 m. sukilėliai, pokario partizanai. Pušis augo kalvelėje, buvo aukšta, tiesi, puikiu vainiku. Prie jos ateidavo susitikti, fotografuotis žmonės. Pušyje 1933 m. su iškilmėmis buvo įkelta ir pašventinta medinė koplytėlė su skulptūrėle. Ji buvo šių apylinkių orientyras, nes visi žinojo, kur auga ta gražioji pušis. 2021 m. rudenį pastatytas stogastulpis neseniai nuvirtusiai, čia augusiai Mitabynės (Dievo) pušiai. Man teko atsitiktinumas susitikti su keliaujančiais žmones prie Mitabynės pušies ir jiems papasakoti apie šio kaimo istorinė praeitį ir senosios Mitabynės pušies istoriją. Užsukta į visai netoli esančią 1945 m. sudegintą Savickų sodybą, aplankyti paminklai, Savickų šeimos kapas. Už poros kilometrų keliautojai matė buvusių Mitabynės kaimo gyventojų 2010 m. pastatytą kryžių, ten suko Margių kaimo link.
Tarpinis sustojimas pailsint, pasistiprinant buvo prie didelio akmens su dekoratyviu užrašu „Margiai“, šalia Pažemeckų sodybos. Toliau – sudėtingesnis maršrutas takais per Vidušilę, pro Klimbalos durpyną, dar su didesne augmenijos įvairove. Vėliau – sustojimas atsigerti karštos arbatos iš garuojančių puodų, prisėdimas trumpam poilsiui. Pasistiprinus Mitabynės keliu pasukta Vabalninko kelio link, praeita šalia Įstricos, sustota buvusioje karinėje vadavietėje (dabar muziejinė ekspozicija). Išeita ant asfalto (atvingiuojančio per Žaliąją nuo Vabalninko) ir per gyvenvietę sugrįžta į mokyklos teritoriją.
Žygio dalyvius lydėjo geras be lietaus oras, puikūs bendrakeleiviai, smagi nuotaika. Žygio dalyviams įteikti ir iškylą liudijantys diplomai.
Autorės archyvo nuotrauka