Auksinį rudenį Lietuvos edukologijos universiteto gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas sutiko šiemet jau penktą kartą surengęs kambarinių gėlių mylėtojų fiestą – „Augalų labirintų“ parodą. 103 augalų kolekcininkai iš daugelio Lietuvos vietų suvežė apie 1000 pavadinimų augalų: akys raibo nuo 167 orchidėjų, 35 vabzdžiaėdžių, 40 bromelijinių, nuo 500 kaktusų ir kitų sukulentų. Pamatėme net 13 rūšių kerpių. Jų formos priminė katedrų bokštus, krioklių kaskadas, žvyro akmenėlius. Žavėjo ryškiai žydinčios, dar šalnų nepakąstos begonijos, achimenės, sprigės… Kam neužteko atvežtinų, galėjo užsukti į LEU oranžeriją, didžiausią Vilniuje viešą žiemos sodą, ir paklaidžioti dar tarp 800 ten vešinčių augalų.
Žaliasis universitetas: ugdome saugios ir sveikos aplinkos puoselėtojų kartą. Apie šias idėjas ir jų sklaidą kalbėjosi doc. dr. Živilė Sederevičiūtė – Pačiauskienė, botanikė Teresė Jokšienė ir gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius.
Živilė Sederevičiūtė – Pačiauskienė sako, jog Žaliojo universiteto idėja po universitetą pasklido ir buvo oficialiai įteisinta 2008 m. Idėjos tikslas – ugdyti akademinės bendruomenės kultūrą, atkreipiant dėmesį į kasdieninio gyvenimo poveikį gamtai ir žmogui. Pradžia – 2003 m. vartojimo kultūros paskaitos technologijų pedagogikos studentams. Technologijų pedagogikos studijų programa buvo tarsi pažymėta ekologiniu ženklu, studentų kūryboje atsirado ekologinis mąstymas. Bet iškilo klausimas, kaip žaliąja idėja sudominti visą universiteto bendruomenę? Pasitelktos visuotinės akcijos: šiukšlių rūšiavimo, elektros taupymo, darbų iš antrinių žaliavų ir atliekų dienos, „Verdenės“ galerijos parodos, visuomenei atverta oranžerija. Jos augalai ėmė „keliauti“ į auditorijas, koridorius, kabinetus, laboratorijas. Kad visiems būtų gera ir jauku. Dabar universitete jau žydi daugelis žaliųjų salų – neformalių studentų mokslo, laisvalaikio vietų, kuriose galima pabūti greta gamtos grožio.
2004 m. buvo atliktas tyrimas – kiek mokinių yra dalyvavę kokiame nors aplinkosaugos renginyje. Tokių atsirado iki 30 procentų. Šiandien mokyklos jau intensyviai domisi žaliosiomis idėjomis, kuria projektus, keičiasi patirtimi. Tačiau vien akcijomis negalima pasikliauti. Žaliosios idėjos turi tapti gyvenimo būdu. Mes minime ir nieko nepirkimo dieną (pasaulyje ,,Buy Nothing Day“ minima nuo 1992 m.). Dažnas dar klausia – tai ką tada veikti? Kol dar taip klaus, kol laisvalaikį žmogus supras kaip ėjimą į parduotuvę, bet ne į gamtą, tol žalioji idėja netaps gyvenimo būdu. Vaikštant LEU renginyje augalų labirintais, matai augalų įvairovę, neįtikėtiną grožį, išgirsti sužavėtus mažųjų ir suaugusiųjų šūksnius, supranti, kad Dievas sukūrė ir padovanojo žmogui didžiulį turtą – žaliąjį pasaulį. O mums paliko malonią ir kilnią pareigą – ugdyti žmogų šią dovaną saugoti ir ja džiaugtis.
Dega mažųjų akys
Teresė Jokšienė sakė, jog šventas mūsų rūpestis – išsiugdyti studentą, kuriam žalioji idėja ir augalas šalia taptų gyvenimo norma ir poreikiu. Gamtą reikia mokėti atsinešti į savo buitį.
„Mūsų oranžerijai jau 14 metų. Ir atmenu: tik vienas žmogus paklausė, kodėl čia neauginami pomidorai ir svogūnai… Čia visada daug vaikų. Nes juose dar išlikę daugiausia natūralaus ryšio su gamta. To ryšio nereikia kurti. Jis yra. Tik jį reikia išsaugoti. Šiemet į kvietimą su gėlių kolekcijomis dalyvauti „Augalų labirintų“ parodoje atsiliepė 10 mokyklų ir du vaikų lopšeliai-darželiai. Augalus atvežė ne tik Vilniaus, bet ir Marijampolės, Trakų rajono ugdymo įstaigos. Taip pat parodoje pasirodė Vilniaus, Utenos ir Visagino ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas ,,Žalieji stebuklai“. Pavasarį ir vasarą vaikučiai augino daržoves, sužinojo, iš kur ant pietų stalo atkeliauja bulvės, pupos, moliūgai. Dabar, artėjant žiemai, ir jie savo patalpose panoro įsirengti žaliąsias erdves ir sveikai gyventi augalų apsuptyje. O kaip džiaugsmingai vaikai parodoje piešė gėlių kilimą, kuris šiemet pailgėjo dar 24 metrais. Smagūs universitete skamba tarptautiniai „Augalų žavadieniai“. Tai augalų garbinimo, jų šlovės pakylėjimo dienos, kai galima po medžiu gražiai pabūti, padainuoti, paskaityti, sukurti eilėraštį, padainuoti, – pasidžiaugti augalo grožiu, kilnia jo dvasia… Ir tai daro daug studentų. Jie šį renginį patys ir organizuoja“, – pasakojo botanikė Teresė Jokšienė
Ar matėte, koks dabar gražus raudonas klevas?..
Selemonas Paltanavičius sako, jog žalioji idėja jau sulapojusi. Lietuvos edukologijos universitetas – tam labai gera terpė: su šia idėja iškeliaus jaunimas ir mokys kitus. Lietuvos mokykloms visą laiką reikia naujų idėjų. Ir visa tai patrauklu, atvira, geras pavyzdys. Taip pat darbas, nereikalaująs didžiulių lėšų. Tik daug širdies. Užtenka tik jos dosnumo.
Ryškus traukos laukas – universiteto oranžerija. Reiškinys, kuris vilioja, apie kurį sukasi ir parodos, ir didžiuliai renginiai. Todėl ir nesunku „susirgti“ žaliosiomis ligomis…
„Žalioji veikla – tai ne vien atgarsis visuomenėje. Mes daug ko nežinome, kodėl žmogų traukia gamta. Tokia žmogaus prigimtis. Esame atvira, švari lenta. Tik paskui ją priteplioja technologijos, krūviai, rūpesčiai, reikalai. Juk ne kiekvienas tėvų, veždamas vaiką į mokyklą ar darželį, atkreips jų akis į auksinę rudens vaivorykštę. Reikia dažnam priminti bendravimo abėcėlę, kuri neretai primirštama. O santykį su gamta lemia ir ugdymas, ir susidomėjimas. LEU „Augalų labirintai“ iš esmės yra kolekcininkų pasirodymo šventės. Bet kiekvienas prašalaitis išsineša įspūdį: gal ir mes galėtume ką nors tokio turėti… Iš tokių renginių gali išaugti judėjimas. Gal pavasarį pamėginkite kieme surengti žydinčių augalų dieną. O rudenį – derliaus šventę. Tegul susineša, kas ką užaugino, tegul parodo. Neabejokite – ateis daugelis pasižiūrėti. Ir nuo to sklis susidomėjimas. Taigi gyvai, neherbarizuojamai žaliajai idėjai – tik augti ir duoti vaisių. Čia nieko nėra naujo. Ir nieko nepaprasto. Tai mokymas, kaip matyti aplinką, kaip pastebėti. Išbandyti save darbu, pabuvimu gamtoje. Tik parengtas žmogus nenulauš reto augalo, neišmes šiukšlės bet kur. Nevažiuos į mišką, nors yra kelias, bet sustos pamiškėje ir nueis pėsčias. Mano bičiulis Volfgangas Vokietijoje sako: „Bet gi nereikia važiuotam. Labai smagiai pasivaikščiosim. Daug išgirsim, pamatysim, pajusim“. Toks jo gyvenimo credo. Jis taip gyvena. Tad kaip tatai išugdyti. Kaip su žmogumi bendrauti žaliąja retorika, kad jam būtų gera girdėti ir matyti. Jeigu visa tai sumaniai ir nuoširdžiai darysime su vaikais, jaunimu, neabejokime,- keisis visuomenės gyvenimo būdas“, – kalbėjo Selemonas Paltanavičius.
Autorės nuotrauka
