Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ sako, kad žmogus yra gamtos dalis, todėl jis turi gyventi drauge su gamta, elgtis protingai ir tausoti savo sveikatą. Tada ir gyvenimo kokybė bus geresnė, ir gydymo neprireiks.
– Vis dažniau kalbame ir girdime apie sveiką gyvenseną. Kokios aplinkybės skatina tokį susidomėjimą? Kokių ligų ar negalavimų galėtume išvengti, jei mokėtume ir siektume gyventi sveikiau?
– Visuomenę domėtis sveika gyvensena skatina noras būti sveikesniais, be to, pastaruoju metu tai tampa tarsi „mados reikalas“ – sveikai maitintis, bėgioti parkuose, važinėti dviračiu ir pan. Tačiau džiugu, kad visuomenės susidomėjimas šia tema nuolat didėja – kuo daugiau atsirastų sveiką gyvenseną propaguojančių, tuo daugiau būtų ir sveikesnių žmonių.
Jei mokėtume ir siektume gyventi sveikiau, visų pirma išvengtume lėtinių neinfekcinių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kai kurių rūšių piktybinių navikų. Lietuvoje, kaip žinia, trys pagrindinės mirčių priežastys kiekvienais metais yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (daugiau kaip 50 proc.), piktybiniai navikai (apie 20 proc.) ir išorinės mirties priežastys (apie 9 proc.). Širdies kraujagyslių sistemos ligoms ir kai kurių rūšių piktybiniams navikams atsirasti didžiausią įtaką turi netinkama mityba ir gyvensena ‒ gausus gyvūninių riebalų, druskos bei cukraus vartojimas, skaidulinių medžiagų maiste trūkumas, mažas fizinis aktyvumas. Be to, propaguodami sveiką gyvenseną išvengtume nutukimo rizikos ir su nutukimu susijusių komplikacijų (pvz., cukrinis diabetas ir pan.). Lietuvoje, suaugusių gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, beveik 16,8 proc. vyrų ir 20,6 proc. moterų yra nutukę, o antsvorį turi daugiau kaip 43,5 proc. vyrų ir daugiau kaip 30,1 proc. moterų. Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 proc. gyventojų (ES valstybių narių vidurkis – 39 proc.). Savaime suprantama, kad pasirinkus sveiką gyvenseną pokyčiai atsiranda ir bendrai savijautai – tokie žmonės dažnai būna geresnės nuotaikos, pozityviau mąsto apie gyvenimą, darbą, politiką, daugiau savimi pasitiki ir pan.
– Sveiko gyvenimo būdo propagavimo formos, galimybės paklausti, pasikonsultuoti? Kokios yra vykdomos sveiko gyvenimo būdo populiarinimo programos?
– Jeigu tradicinę žiniasklaidą mes galime tik pakviesti aktyviau šviesti visuomenę, tai gydytojai pagal šiuo metu galiojančią ir teisės aktais nustatytą tvarką, teikdami konsultacijas pacientams, turi juos konsultuoti ir ligų prevencijos, sveikatingumo, sveikos mitybos bei kitais sveikos gyvensenos klausimais. Kitaip tariant, medikai tokias konsultacijas turi teikti ir jas teikia pagal galimybes, nes tai yra įrašyta į specialius teisės aktus. Už suteiktas konsultacijas nėra apmokama atskirai – yra apmokama bendrai už konsultacijos ar gydymo metu suteiktas paslaugas, į kurias įeina ir tokios konsultacijos. Pvz., jei pacientas lankosi pas gydytoją dėl žarnyno sutrikimo veiklos, jis gali gauti atitinkamas sveikos gyvensenos konsultacijas. Tuo tarpu ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmoka už suteiktas paslaugas, neišskirdamos konsultacijų sveikatingumo klausimais.
Sveikatos apsaugos ministerija skatina žmones rinktis sveikatos kelią. Kartu su savivaldybėmis yra įkurtas platus visuomenės sveikatos biurų tinklas, kuris dirba tiesiogiai su Lietuvos gyventojais – mokyklose, darbovietėse, viešuose sambūriuose skaito sveikatos stiprinimo paskaitas, informuoja ir organizuoja sveikatinimo veiklas, aiškinasi kokios pagalbos žmonėms reikia. Biurų specialistai per metus perskaito tūkstančius paskaitų. Priimta ir vykdoma daug įvairių programų. Sveika gyvensena, kartais ir nevisai tiesiogiai, skatinama per įvairius teisės aktus, per įvairių sričių reglamentavimą (pvz., Lietuvos Respublikos sveikatos programa 2014-2025 m., Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymas, kontroliuojantis šių medžiagų vartojimą, Kūno kultūros ir sporto įstatymas, nustatantis institucijų kompetenciją fizinio aktyvumo skatinimo srityje ir pan.).
Siekiant mažinti sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-979 „Dėl Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, integruotomis pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų pajėgomis, nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėtas visuotinis intensyvus darbas su širdies ligų rizikos grupės asmenimis, dalyvaujant kardiologams, dietologams, kineziterapeutams, psichologams ir visuomenės sveikatos specialistams, kurie stebi rizikos grupės asmenų sveikatą ir moko juos sveikiau maitintis, racionaliai judėti, atsisakyti žalingų įpročių, valdyti stresą, suprasti savo sveikatos rodiklių reikšmes, mažinti neigiamų pasekmių riziką. Rizikos grupės asmenys metus bus mokomi ir konsultuojami, vertinami jų gyvensenos bei sveikatos rodiklių pokyčiai. Be to, šiuo metu veikia ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, skatinančios ir propaguojančios sveiką gyvenseną ir pagrindinius jos principus. Įmonėse sveika gyvensena gali būti skatinama per įvairias sveikatos stiprinimo programas.
– Kaip gerinama sveikam gyvenimui reikalinga aplinka? Kokia visuomenės sveikatos centrų veikla šioje srityje?
Visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo kirpyklų, grožio salonų, sporto klubų, baseinų, pirčių, SPA, vaikų žaidimų aikštelių, ikimokyklinio amžiaus ugdymo ir kt. valstybinę kontrolę. Nustatyti pažeidimai yra fiksuojami, o įmonės juos būtinai turi pašalinti. Reikalavimai minėtiems objektams yra reglamentuoti ir dažniausiai nustatomi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinamomis Higienos normomis. Be to, kiekvienais metais visuomenės sveikatos centrai pateikia savo veiklos ataskaitas, kuriose ir atsispindi vykdomos valstybinės kontrolės rezultatai.
Nuo 2006 metų Lietuvoje vykdoma universalių dirbtinės dangos aikštelių įrengimo programa. Per 2006–2012 metų laikotarpį iš viso įrengta 81 tokia sporto aikštelė (47 savivaldybėse). Planuojama, kad šie skaičiai ateityje tik didės.
Stebima tendencija, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių taip pat gerinama ir susisiekimo dviračiais infrastruktūra – įrengiami specialūs nuomos punktai, tiesiami nauji dviračių taikai, renovuojami esami ir pan. Taip žmonės skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones ir būti fiziškai aktyvesni.
– Ar daug žmonių Lietuvoje siekia gyventi sveikiau? Kaip, palyginus su kitomis ES valstybėmis, – mes pirmauja ar atsiliekame?
– Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonių susidomėjimas sveika gyvensena didėja. 2014 m. rugsėjį SAM užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad ketvirtadaliui (24%) apklaustųjų tarp aktualiausių yra informacija apie sveikatos stiprinimą ir sveiką gyvenseną. Nuo 2012 m. susidomėjimas šia tema padidėjo 7 procentiniais punktais. Šia tema daugiau domisi jaunesni nei 30 metų gyventojai (37%), didmiesčių gyventojai (29%), turintys aukštąjį išsimokslinimą (33%), apklausti studentai ir moksleiviai (36%), gerai vertinantys savo sveikatą (32%). Taip pat apklausa parodė, kad daugiausiai informacijos apie sveiką gyvenseną, ligas, jų gydymą ir profilaktiką žmonės gauna iš tradicinės žiniasklaidos – TV radijas, spauda (67%) bei šeimos gydytojų ir kitų medikų (45%). Tačiau viena svarbiausių sveikos gyvensenos prielaidų yra žmogaus asmeninė motyvacija. ES strateginiuose dokumentuose pažymima, kad žmogaus sveikata galutiniame etape priklauso nuo jo paties. Valstybė gali jį informuoti, mokyti gyventi sveikiau, sudaryti sąlygas, tačiau jei žmogus nenorės, niekas jo neprivers gyventi sveikai – mankštintis, sveikiau maitintis, nerūkyti, nevartoti alkoholio, valdyti stresą ir pan. Jei žmogus nemotyvuotas ar yra konservatyvių pažiūrų, skeptiškai vertina medikų ar savo pastangas, jei jis yra žemos savivertės, nemato asmeninių ar visuomeninių perspektyvų, žinoma, jis nematys prasmės ir siekti geresnės sveikatos.
– Sveikesnio gyvenimo Lietuvoje perspektyvos. Kokie numatomi nauji projektai?
– Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje ypač populiarėja sveikatos stiprinimo programos darbovietėse, per kurias taip pat yra propaguojama sveika gyvensena (darbuotojai mokomi, kaip sveikai maitintis, organizuojamos įvairios fizinio aktyvumo veiklos ir pan.). Taip pat pastaruoju metu įvairios nevyriausybinės organizacijos, visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse organizuoja įvairius nemokamus užsiėmimus, kurie taip pat susiję su sveiko gyvenimo būdo skatinimu.
– Ką Jūs palinkėtumėte, patartumėte kiekvienam Lietuvos gyventojui?
– Norėčiau visų pirma palinkėti gyventojams daugiau patiems rūpintis savo sveikata, nelaukti ir nedėti vilčių į tai, kad gyvenus bet kaip, nesaugojus sveikatos, valstybė išgydys – ir dar nemokamai. Medicina nėra stebukladarė. Juk menkas malonumas turėti kelias širdies šuntavimo operacijas, kad išgyventum. Sena lotynų patarlė sako „Natura sanat, medicus curat“ („Gamta gydo, gydytojas slaugo“). Žmogus yra gamtos dalis, todėl jis turi gyventi drauge su gamta, elgtis protingai ir tausoti savo sveikatą. Tada ir gyvenimo kokybė bus geresnė, ir gydymo neprireiks.
Dėkoju už pokalbį.
