Graikija turi daugybę salų. Tai visi žinome. Dažnas iš mūsų yra ilsėjęsis Kretoje, Rode, Kose, Santorine… Tačiau paminėjus Evijos salos pavadinimą, daugelis tik patraukia pečiais ir nustemba, išgirdę, jog tai – antroji pagal dydį (po Kretos) šios šalies sala.
Evijos vardo nerasi reklaminiuose Lietuvos turizmo firmų kataloguose ir turistų įspūdžių iš šios salos dar nėra tekę skaityti. Gal taip yra dėl to, kad joje dažniausiai ilsisi patys graikai, ypač atėniečiai, kai tuo tarpu kitas salas yra ištisai „okupavę“ svetimšaliai. O gaila, nes ši sala tiesiog pakeri savo grožiu ir yra puikiausia vieta atostogoms bet kuriuo metų laiku. Mums, žurnalistų grupelei, ji taip pat tapo maloniu atradimu ir padovanojo gausybę įspūdžių, kuriais norėtųsi pasidalinti.
Tarsi žemyno dalis
Evijos sala mažai panaši į salą, beje, ir sala ji tapo, po žemės drebėjimo atskilus ir atsitvėrus jūra daliai žemyninės sausumos. Nuo kitų graikiškų salų ji skiriasi vešlia žaluma, turtinga augmenija, įspūdingais kalnais. Pasiekti ją pakankamai lengva: su žemynine šalies dalimi ją sieja labai dažnai plaukiojantys keltai ir du tiltai. Senesnis yra permestas per Euripos sąsiaurį iš pačios salos sostinės Chalkidos centro, o naujas, 600 metrų ilgio, driekiasi per vandenį arčiau pakraščio. Juo, vienu iš stambiausių kabančių Europos tiltų, juda tik automobiliai. Mes kėlėmės keltu, kurio kapitonas maloniai pakvietė pasižvalgyti į jūrą nuo savo tiltelio.
Evija susideda iš trijų dalių – šiaurinės, centrinės ir pietinės, ir kiekviena iš jų pasižymi savitu peizažu, vis kitokia istorija, išskirtiniais architektūros, kultūros, gamtos paminklais. Dabar saloje gyvena apie 200 000 gyventojų. Jos krantus skalauja Egėjo jūra, o nuo šalies sostinės Atėnų iki čia nėra nė šimto kilometrų. Evijos ilgis – 180 km, plotis pačioje plačiausioje vietoje – 50 km, kranto linijos ilgis – 680 km. Salos sostinė Chalkida įsikūrusi centrinėje šalies dalyje.
Atgaiva kalnų gerbėjams
Šiaurinę salos dalį yra itin pamėgę turistai, linkę į aktyvų poilsį – žygius po čia besidriekiančius kalnų šlaitus, tarpeklius ir slėnius. Kalnai čia nėra aukšti (pats aukščiausias – Dirfiso – siekia 1749 m. virš jūros lygio), tačiau itin gražūs ir tapybiški. Savo įvairove stebina augalija: čia ošia galingi ąžuolai, platanai, klevai, maumedžiai, pušys ir eglės, auga daugybė alyvmedžių. Čia gerai išvystytas ekoturizmas ir alpinizmas, čia itin mėgsta lankytis botanikai ir biologai. Evijos sala garsėja platanų giraitėmis; vienoje iš jų, augančioje netoli istorinės Prokopio gyvenvietės, ošia gigantiškas platanas su 35 metrų pločio laja, 6 metrų pločio ir 28 metrų aukščio. Savo šešėlyje jis gali paslėpti šimtus avių!
O nuvargus bešturmuojant kalnų grandines ir žaliuosius slėnius, itin puiku nusileisti į žmonių neperpildytus „laukinius“ paplūdimius, kurių turtingos Egėjo jūros pakrantės. Švarios jūros, žydro dangaus ir švarių paplūdimių derinys – tikra dovana miestų šurmulio išvargintiems žmonėms.
Kur atgavo jėgas Heraklis
Tačiau į Evijos šiaurę linkę atvykti tie žmonės, kurie turi sveikatos problemų, mat salos šiaurėje trykšta garsieji karšto mineralinio vandens šaltiniai. Gydomąsias šių vandenų savybes išnaudojo dar Antikos laikų gyventojai. Remiantis mitologija, šiltoji versmė, tryškusi netoli Lutra Edipsu gyvenvietės, sugrąžino jėgas Herakliui. Iki šių dienų yra išlikę „Sulos termų“ arkų fragmentai, šiose termose maudydavosi Romos imperatoriai ir garsusis romėnų karvedys Sula. Salos šiaurinėje dalyje veikiančių balneologinių kurortų naudojamos sveikatingumo procedūros yra saistomos su gydomąja iš žemės trykštančių karštųjų versmių galia. Šis vanduo yra unikalios cheminės sudėties, su retais komponentais, tokiais, kaip radonas, gali gydyti visą spektrą ligų. Ypač – artritą, radikulitą, reumatizmą, podagrą, migreną, endokrininės sistemos ir ginekologinius susirgimus.
Lankytojų reikmėms – „savi“ šaltiniai
Ypač populiarus yra salos šiaurėje esantis Edipsos kurortas su daugybe įvairiausių gydyklų, vandens parkų, baseinų ir viešbučių. Daugelis jų turi „savus“ šaltinius. Jų turėjo ir žaismingu pavadinimu „9 karalienės“ pavadintas viešbutis, kuriame buvome apsistoję nakčiai. Žinoma, pirmiausia nuskubėjome į baseiną, pasimėgauti 34 laipsnių temperatūros mineraliniu vandeniu ir povandeniniu masažu. Puikumėlis! Atrodo, praleistum čia valandų valandas, bet svetingi šeimininkai (viešbutis nedidukas, priklausantis Skourtaniotisų šeimai) perspėjo: ne ilgiau kaip 20 minučių, nes nežinia, kaip į karštą mineralinį vandenį sureaguos organizmas… Išties, išlipus iš baseino, širdelė kurį laiką plakė intensyviau, užtat miegojome visi kaip kūdikiai. O kai ryte nuskubėjome pasižvalgyti po Edipsos miestelį, visur matėme iš žemės kylančius garus. Garavo vandenys, išsiveržę į paviršių ir srovenę į jūrą, keldami jos temperatūrą. Taip, šios pakrantės vandenyse galima maudytis iki vėlyviausio rudens… Dar senovės romėnai, valdę šią graikų salą, tose vietose, kur į jūrą įteka gydomieji vandenys, buvo įrengę specialias vonias, į kurias įlipę, gulėdavo. Ne viename paplūdimyje tokios vonios yra išlikusios iki šių dienų.
Edipsos mieste yra apie 80 karštųjų šaltinių, kuriuose vandens temperatūra svyruoja nuo 28 iki 86 laipsnių. Daugelio šių versmių vanduo suteka į jūrą, versdamas ją natūraliu terminiu „baseinu“.
Karštieji Edipsos šaltiniai, žinomi jau IV a. p .m. e., yra aprašyti senovės graikų autorių Aristotelio, Strabo, Plutarcho kūriniuose. Gydytis hidroterapija V a. p. m. e. siūlė ir medicinos žinių tėvas Hipokratas. Nors pats Edipsos miestelis per savo istoriją yra išgyvenęs ir pakilimo, ir smukimo periodus, domėjimasis karštųjų versmių teikiamomis gydymo galimybėmis niekada nebuvo išblėsęs. O dabar jis tiesiog išgyvena stulbinantį pakilimą: juk čia gydo ne chemija, o pati gamta!
Čia sveikatą taisė pats Vinstonas Čerčilis
Kelionės organizatoriai aprodė pačius populiariausius spa centrus, teikiančius itin platų spektrą poilsio ir gydymo paslaugų. Tai, pirmiausia, solidžią, daugiau kaip šimto metų istoriją turintis Thermae Sylla kompleksas, įsikūręs puikioje Edipsos vietoje, su įspūdingu vaizdu į jūrą. Taip, tai jame buvo gydęsis garsusis britų premjeras, ir dar tokios garsenybės, kaip Marija Kalas, Omaras Šerifas, Greta Garbo, Aristotelis Onasis… Žinoma, nuo to laiko šis spa kompleksas nesyk buvo renovuotas, išplėstas, atnaujinta jo įranga. Dabar jame naudojami patys moderniausi balneo-talasoterapijos metodai, gydykla veikia ištisus metus ir turi savą terminį šaltinį, trykštantį iš 3000 metų gylio gelmės, vandens temperatūra – 75-85 laipsniai. Šis vanduo turi didelį druskų ir kitų naudingų elementų kiekį (nuo 32 iki 45 g litre). Gydykla 2004 metais buvo pripažinta viena iš dešimties geriausių tokio tipo medicininių įstaigų pasaulyje, vadinama pačia geriausia Graikijoje. Klientams teikiamų paslaugų skaičius – didžiausias. Savo akimis regėjome pačią moderniausią gydymo įrangą, masažo kabinetus, džakuzius, vonias, baseinus. Pagrindinį gydymą paskiria čia dirbantys gydytojai, o iš gausybės siūlomų procedūrų pacientas gali rinktis pats – pagal savo poreikius ir, žinoma, pagal kišenę. Atvykstama čia ir su medikų jau išrašytais kelialapiais, ir be jų.
Po gydyklą mus lydėjo jau dešimt metų Edipsos miestelyje gyvenanti ir čia dirbanti ukrainietė Irina Golubeva. Aprodymas truko gerą valandą: tiek laiko prireikė apžiūrėti patalpoms, kuriose pacientams taikomos purvo ir jūros druskų vonios, atliekami aromaterapijos seansai ir įvairiausių rūšių masažai, vyksta fizioterapinės gimnastikos užsiėmimai, gydoma akmenimis ir inhaliacijomis…
„Čia esama visko, ką tik gali pasiūlyti šių dienų spa centrai, – sakė mergina. – Tiesa, dar nepaminėjau grožį puoselėjančių procedūrų, kurių metu naudojama mūsų pačių pagaminta ekologinė kosmetika. Žmogus iš čia turi išvykti net tik pataisęs sveikatą, bet ir pagražėjęs“.
Erdvus, harmoningai prisiderinęs prie supančios aplinkos, yra ir Negroponte Resort spa centras. Iškilęs ant pačios jūros kranto, apsuptas medžių, jis dovanoja savo svečiams nepakartojamus vaizdus į Evijos įlanką ir į Atikos rytų pakrantę. Tai tikrai ideali vieta ir šeimos poilsiui, ir trumpoms atostogoms, ir dalykiniams susitikimams.
Vido Dulkės nuotrauka
