Inovatyviais metodais paremti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tyrimai atskleidžia: ieškantiems papildomo energijos šaltinio verta savo racioną papildyti šviežiu ekologišku augaliniu maistu, naudingu ne tik vitaminais, mineralais, fermentais, bet ir suteikiama energija. Ir nors dėl gaunamų mažesnių derlių ekologiniai žemės ūkio gamybos ūkiai neišmaitins visų Žemės gyventojų, rinkdamiesi sau ir gamtai saugesnius produktus galime prisidėti prie palankesnės žmonėms aplinkos išlaikymo bei sveikos gyvensenos.
Stebima auganti ekologiškų produktų paklausa ir asortimento plėtra
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė sutinka, kad šiuolaikiniame pasaulyje planetos gyventojų aprūpinimas maistu – vienas svarbiausių tiek teisinių, tiek socialinių klausimų ir problemų. „Maisto poreikiai yra susiję su žmogaus fiziologinėmis reikmėmis, socialiniais, kultūriniais bei ekonominiais interesais. Norint pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir gyvenimo pasitenkinimo lygmenį, maisto produktus reglamentuojantys įstatymai turi remtis moksliniais tyrimais. Šiuolaikinė maisto kokybė – tai ne tik maistinė ir energinė vertė, bet ir maisto sauga, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisiniai dokumentai. Šiuo metu rinkoje plečiasi ekologiškų maisto produktų asortimentas, kartu leidžiantis vartotojams padėti spręsti ir aplinkosaugines problemas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.
Plečiantis asortimentui, anksčiau atrodžiusi šiek tiek utopinė dėl Lietuvoje užauginamo ir pagaminamo ekologiškų produktų asortimento, pilnavertė ekologinė mityba tampa įmanoma ir Lietuvoje. „Su studentais atliekame praktinius darbus, tiriame, kokių ekologiškų produktų galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, ar galima maitintis vien ekologiškai, sudarinėjame meniu. Matome, kad jau yra didelės galimybės vartoti vien ekologiškus produktus, daugėja ir galimybių juos įsigyti internetu, parduotuvėse, turguje. Pastebime ir kitą tendenciją – nors plečiasi asortimentas, bet augant paklausai vis dažniau jaučiamas produktų trūkumas – randame tuščias ekologiškų produktų lentynas. Iš dalies tai geras ženklas, rodantis, kad daugėja suprantančių ekologiškų produktų naudą ir sutinkančių mokėti aukštesnę kainą“, – pastebėtomis tendencijomis dalinasi mokslininkė.
Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi augančiu vartotojų sąmoningumu, aktyviu domėjimusi ekologine produkcija, jos išskirtinumu. „Apklausos rodo, kad jei būtų galimybė, dar daugiau pirkėjų rinktųsi ekologiškus produktus ir sutiktų mokėti didesnę kainą, tačiau dalį žmonių dar riboja ekonominė padėtis, nes ekologiški produktai brangesni už įprastinės gamybos produktus. Dabar stebima didėjanti paklausa rodo stiprėjančią vartotojų motyvaciją, ypač jaunų žmonių, šeimų su vaikais, o tai ypač džiugina vykdant tyrimus“, – į teigiamą tendenciją dėmesį atkreipia mokslininkė.
Šviežiuose augaliniuose produktuose – daugiau energijos žmogaus organizmui
Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad vartotojai labai domisi, kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius, kaip galima nustatyti kokybinius skirtumus ir ar jie reikšmingi, pirkėjai nori būti užtikrinti, kad jų perkami produktai yra tikrai ekologiški.
VDU ŽŪA įkurtoje laboratorijoje vykdomi ilgamečiai holistiniai tyrimai atsako į dalį klausimų, vienas iš jų – kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius. Energija – ne tik energinė vertė, matuojama kalorijomis, bet ir energija, nuo kurios priklauso, kaip jausis žmogus, suvartojęs pasirinktus maisto produktus. Stebime bendrąją tendenciją, kad atliekant nustatytų holistinių rodiklių visumos skaičiavimus energijos vertę „P“, šis rodiklis ekologiškų produktų skaitinėmis vertėmis dažnu atveju yra reikšmingai mažesnis nei įprastinių produktų, o tai pagrindžia Nernst teoriją, kad žmogui įsisavinti ekologiškus maisto produktus reikia mažesnės energijos. Tai gali tapti papildoma motyvacija rinktis ne tik mums, bet ir aplinkai saugesnius produktus. Vykdydami kompleksinius tyrimus su kolegomis iš VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkais įprastais cheminiais tyrimo metodais pristatome mokslines išvadas publikacijose ir rekomendacijas ekologiškų produktų vartotojams“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.
„Atlikdami tyrimus pastebėjome ir kitą įdomią tendenciją – svarbu ne tik ekologiškumas. Tirdami ekologiškus obuolius, obuolių sultis ir tetrapako pakuotėse supakuotas obuolių sultis, nustatėme esminius skirtumus – šviežiai suvalgytam obuoliui suvirškinti žmogaus organizmui reikalinga mažesnė energija nei konservuotoms sultims. Tad pagal tokius tyrimus gerai savijautai žmogui galime rekomenduoti valgyti kuo daugiau šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Tai prisideda prie žmogaus geros savijautos ir energijos. Technologiniai procesai gyvybingumą augalinei produkcijai sumažina“, – mokslinių tyrimų rezultatų tendencijomis dalinasi mokslininkė.
Doc. dr. D. Šileikienė pasakoja, kad šiems tyrimams vykdyti taiko holistinį metodą, kuris leidžia pristatyti tendencijas pasirinktų tyrimų srityje, šiuo atveju – ekologiškų produktų kokybiniuose tyrimuose. „VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros holistinių tyrimų laboratorijoje biokristalizacijos kamera įrengta remiantis žmogaus organizmo gyvybinių procesų principais – palaikoma 37˚C temperatūra, užtikrinamas apie 80 procentų santykinis oro drėgnumas. Joje paliekant stiklo plokšteles su ekologiškų ir įprastinių augalinės kilmės produkcijos tirpalus su vario chloridu 2-10 val. laikotarpyje formuojasi paveikslai. Tai fizikiniais principais pagrįstas tyrimų metodas, kuriam be vario chlorido nenaudojamos jokios kitos cheminės medžiagos. Gauti paveikslai rodo įvairias tendencijas, kaip skirtinga augalinė produkcija formuoja šakas, iliustruojančias, kokie gyvybiniai procesai vyksta žmogaus organizme. Vizualiai paprasti paveikslai gali formuoti kokybines ekologiškos produkcijos tendencijas, apie kurias nori žinoti ekologiškų produktų vartotojai. Bandome paprastai, bet mokslinėmis teorijomis pagrįstais metodais parodyti, kaip galima prisidėti prie žmogaus geros savijautos resursų pildymo kasdieniniame gyvenime“, – apie tyrimo metodą, rezultatų pateikimą ir tikslus pasakoja mokslininkė.
Ekologiniai ūkiai neišmaitintų viso pasaulio, bet jų reikia, kad pasaulis išliktų
Mokslininkė pastebi, kad ekologija prisideda prie tvarių gyvensenos pokyčių, tuo pačiu – ir prie geresnės mūsų gyvenimo kokybės. „Siekiama, kad ekologiškai produkcijai užauginti skirti žemės plotai sudarytų kuo didesnę dalį Europoje ir pasaulyje, bet žinodami, kad Žemės populiacijos skaičius nuolat auga ir dalis pasaulio gyventojų badauja, būtume įžūlūs sakydami, kad visą žemės ūkio gamybą turėtume įveiklinti kaip ekologinę ir dalį pasaulio gyventojų palikti be maisto. Ekologinės agrosektoriaus gamybos produkcijos derlingumas mažesnis, reikia daugiau mokslinių aplinkosauginių, ekonominių, socialinių resursų ją sėkmingai plėtoti, tačiau tai nereiškia, kad nereikia didinti tokių produktų pasiūlos ir paklausos ją vertinantiems vartotojams. Turime stengtis išlaikyti kuo palankesnį mums bei Žemei ekologinių ir įprastų agrosektoriaus gamybos ūkių santykį, tuo pačiu rūpindamiesi aplinkos kokybe ir savo sveikata“, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. D. Šileikienė.
Autorės archyvo nuotrauka
