EKOKURJERIS 38/2015
Šv. Huberto dieną – sveikinimai visiems šalies medžiotojams
Medžioklės šaukinius pagaliau turi ir Lietuvos medžiotojai. 2015-11-03, medžiotojų globėju laikomo šv. Huberto dieną, kuriai yra prigijęs Medžiotojų dienos vardas, – šių šaukinių premjera. Juos sukūrė kompozitorius Kazys Daugėla. Lapkričio 3-ąją nuskambėję naujieji šaukiniai priminė, kad daugelyje Europos šalių prasideda didysis medžioklės sezonas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 32 tūkst. medžiotojų. Tarp jų – apie 300 moterų.
***
Teismo sprendimu Plavio ežero dalys grįžta valstybei
Panevėžio apygardos administracinis teismas spalio 30 d. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus atkurti nuosavybės teises į Plavio ežero (Zarasų r.) dalis ir jas grąžino valstybei.
Šis ežeras yra vienas iš tų, dėl kurių buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir paprašyta apginti viešąjį interesą, kad valstybei būtų grąžinti šie ežerai ar jų dalys: Vastelis (Vastalis), Paneikiškis, Vaitonka ir Plavys Zarasų rajone, Raistežeris ir Iženas Utenos rajone.
Išvardytieji ežerai buvo privatizuoti, NŽT sprendimais atkūrus ar perleidus nuosavybės teises į juos, nors iki 1940 m. priklausė valstybei. Vandens įstatymas nurodo, kad paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise, yra išimtinė valstybės nuosavybė. Todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims.
***
Į Moliūgiadienį Lietuvos zoologijos sode – su savo moliūgu
Lapkričio 7-oji Lietuvos zoologijos sode Kaune buvo paskelbta Moliūgiadieniu. Per šią rudens šventę jo gyventojai mėgavosi moliūgais, kurie labai paįvairins kasdienę mitybą. Šią daržovę mielai kremta pavianai, stumbrai, lamos ir net kupranugariai. Išskaptuoti moliūgai su juose paslėptu gyvūnų mėgstamu maistu dedami į voljerus tigrams, leopardams ir net ūdroms. Rudenį taip daroma daugelyje užsienio zoologijos sodų.
Lietuvos zoologijos sodo lankytojams, lapkričio 7 d. atsinešusiems moliūgą, bilietas kainavo 25 proc. pigiau. Per Moliūgiadienio šventę visą dieną vyko gyvūnų prižiūrėtojų vedami užsiėmimai. Smalsiausieji zoologijos sodo lankytojai galėjo ne tik stebėti šiuos užsiėmimus, bet ir patys dalyvauti žaidimuose su gyvūnais ir moliūgais.
***
Per metus – daugiau kaip 11 tūkst. pranešimų apie pažeidimus
Per pirmuosius savo veiklos metus Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Informacijos priėmimo ir valdymo centras, įsteigtas praėjusį rudenį, sulaukė daugiau kaip 11 tūkst. pranešimų apie aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.
Dažniausiai apie aplinkosauginius pažeidimus žmonės praneša skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112, o Bendrojo pagalbos centro, su kuriuo VAAT yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, operatoriai jų pranešimą iš karto nukreipia Centrui. Nemažai pranešimų jo darbuotojai sulaukia ir tiesiogine Centro telefono linija.
Per metus daugiausia pranešimų – net 4721 – gauta apie įvykius su laukiniais gyvūnais. Būdravimo režimu dirbantys aplinkosaugos pareigūnai dešimtimis skaičiuoja atvejus, kai, gavę tokį pranešimą, laiku spėjo atvykti ir išgelbėti gyvūną. Žmonių skambučiai rodo, kad visuomenė nepakanti brakonieriams. Apie mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidėjus buvo gauti 1469 pranešimai, apie medžioklės reikalavimų pažeidimus – 419. Vis labiau žmonėms rūpi ir aplinkos kokybė. Apie vandens ir oro taršą sulaukta 866 skambučių, apie atliekų deginimą – 578, apie jų netvarkymą – 415.
Pranešti apie pastebėtą aplinkosauginį pažeidimą galima bet kuriuo paros metu bendruoju pagalbos telefonu 112 arba VAAT Informacijos priėmimo ir valdymo centro tel. (8~5) 273 2995.
***
Prie apskritojo stalo – vieningos užstato sistemos link
2015-10-28 Aplinkos ministerijoje vyko abiejų privalomojo užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemos administratorių – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir VšĮ „Užstatas“ – ir ministerijos atstovų susitikimas. Administratoriai supažindino, kaip jie yra pasirengę šiai 2016 m. vasario 1 d. šalyje įsigaliosiančiai sistemai.
Akcentuota, kad užstato sistema turi būti vieninga. Konstatuota, jog vartotojui, atėjusiam į parduotuvę, reikia sudaryti visas sąlygas, kad būtų priimtos visos sistemoje dalyvaujančios pakuotės. Abu administratoriai turi susitarti ir tarpusavyje, ir su prekybos įmonėmis dėl taromatų, kioskų ir skanavimo prietaisų naudojimo.
Susitikimo metu pabrėžta, kad Aplinkos ministerija nėra užstato sistemos dalyvė, kad ji tik nustato taisykles, todėl abu užstato sistemos administratoriai turi įtvirtinti tarpusavio atsiskaitymo sąlygas, susijusias su užstato grąžinimu tam administratoriui, kurio taromatas priims kito administratoriaus pakuotes. Pasiektus abiejų adminitratorių bendradarbiavimo rezultatus planuojama aptarti po poros savaičių.
Aplinkos ministerija primena, kad pirkdami gėrimus, išpilstytus į aplinkos ministro patvirtintu užstato ženklu pažymėtą vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, pirkėjai kartu sumokės ir 10 centų užstatą už ją. Šį užstatą jie galės atgauti tuščią pakuotę grąžinę parduotuvėje, išskyrus mažas parduotuves, turinčias mažesnį kaip 300 kvadratinių metrų prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietes, kioskus, degalines ir viešojo maitinimo įstaigas.
***
Dirbti su fluorintų dujų turinčia įranga ar šioms dujoms įsigyti privalu turėti galiojantį pažymėjimą
Pastaruoju metu pasitaikė ne vienas atvejis, kai įmonių darbuotojai, pirkdami fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, pardavėjams pateikė darbuotojų pažymėjimus, nesuteikiančius teisės atlikti fluorintų dujų turinčios įrangos tvarkymo darbus. Pirkėjams su reikalavimų neatitinkančiais darbuotojų pažymėjimais šių dujų negalima parduoti. Asmenims ar įmonėms, nesilaikančioms teisės aktų reikalavimų, numatyta administracinė atsakomybė.
Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus naujam ES fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamentui, taikomi griežtesni reikalavimai šių dujų turinčios įrangos tvarkymo darbams ir joms įsigyti. Jeigu fluorintų dujų nori įsigyti įmonė jų turinčios įrangos montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto tikslais, ji privalo pateikti Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatą. Tokius atestatus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Jeigu šiai veiklai atlikti fluorintas dujas perka įmonės darbuotojas, jis turi pateikti nustatytus reikalavimus atitinkantį pažymėjimą.
Išduoti minėtojo reglamento reikalavimus atitinkančius darbuotojų pažymėjimus (kodai 3105 ir 3106) Lietuvoje turi teisę tik du licencijuoti mokymo teikėjai – Nacionalinė šaltininkų asociacija ir Kauno statybininkų rengimo centras, kadangi tik jie vykdo mokymus, kaip atlikti su fluorintų dujų turinčios įrangos tvarkymu susijusius darbus, pagal valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas profesinio mokymo programas. Kitų įstaigų išduoti pažymėjimai nesuteikia teisės atlikti darbus, susijusius su fluorintų dujų turinčios įrangos tvarkymu.
***
Nustatyta, kaip sąvartynų operatoriai mokės už aplinkos teršimą
Aplinkos ministras patvirtino Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Juo vadovaudamiesi sąvartynų operatoriai turės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius už jų sąvartynuose šalinamas atliekas.
Mokestis už aplinkos teršimą sąvartynų operatoriams, įsigaliosiantis nuo 2016 m. sausio 1 d., priklausys nuo šalinamų atliekų rūšies ir jų kiekio. Tais atvejais, kai patikrinus bus nustatyta, kad dalį atliekų operatorius sąvartyne pašalino, bet tai nuslėpė ir nedeklaravo, mokestis už šias atliekas bus skaičiuojamas dvigubai didesniu tarifu.
Tvarkos aprašas patvirtintas siekiant įgyvendinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, kuriose numatoma, kad nuo 2016 m. sąvartynų operatoriams už sąvartynuose šalinamas atliekas taikomas mokestis. Taip siekiama mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.
***
Lietuvos geologijos tarnybai – 75 metai
Viena jaunesnių Europoje geologijos tarnybų – Lietuvos geologijos tarnyba – spalio mėnesį minėjo 75 metų sukaktį. Spalio 28 d. buvo organizuota šiai sukakčiai paminėti ir tarnybos veiklos gairėms aptarti skirta konferencija.
Jubiliejų mininti LGT yra Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacijos, kuri vienija daugiau kaip 7,5 tūkst. įvairių geologijos sričių specialistų iš 27 valstybių, narė.
Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, viena pagrindinių šios tarnybos veiklos sričių – tirti šalies žemės gelmes, kuriose slypi gausūs požeminio vandens, statybinių medžiagų ištekliai. Ūkio plėtrai šių išteklių reikia vis daugiau. Taip pat reikalinga saugi geologinė aplinka, patikimas geologinis pagrindas statyboms ir inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Pagrindinė geologų darbo priemonė – šiuolaikiniai stebėjimo ir tyrimo metodai.
LGT, kurioje šiuo metu dirba daugiau kaip 100 žmonių, ne tik tiria žemės gelmes, bet ir reguliuoja bei kontroliuoja, kaip jos naudojamos bei saugomos, kaupia ir valdo valstybinę geologinę informaciją. Pastaroji svarbi ir žemės gelmėse slypinčių pavojų (seisminių virpesių, karstinių procesų, nuošliaužų, požeminio vandens proveržių, požeminės taršos ir kt.) požiūriu. Sunkių padarinių galima išvengti sistemingai tuos reiškinius stebint ir tiriant, laiku ir tinkamai naudojant sukauptus duomenis. LGT nuolat formuoja geologinių procesų ir reiškinių duomenų bazę, kuria seismologinių stebėjimų sistemą, diegia modernius stebėjimo metodus (pavyzdžiui, satelitinės interferometrijos).
Informacinėje sistemoje sukaupta duomenų apie daugiau kaip 59 tūkst.gręžinių, kurie yra svarbiausias būdas žemės gelmėms pažinti. Giliausias (2 786 m) gręžinys buvo išgręžtas 2001 m. Stončių kaime Šilutės rajone.
Nuolat kaupiami duomenys ir apie požeminio vandens būklę. Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kuri centralizuotam vandens tiekimui naudoja tik gerai gamtos apsaugotą ir geros kokybės požeminį vandenį. Mūsų Žemės gelmių registre įregistruoti 2065 požeminio vandens telkiniai. Šio vandens valstybinis monitoringas vykdomas nuo 1946 metų. Tai nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėjimai ir jo cheminės sudėties tyrimai. 74 stebėjimo gręžiniuose įdiegti elektroniniai duomenų kaupikliai vandens lygiui ir temperatūrai matuoti.
Dar viena svarbi LGT veiklos sritis – geologinis kartografavimas. Iki šiol yra kartografuota daugiau kaip 50 proc. šalies teritorijos. Valstybinis geologinis kartografavimas vykdomas nuo 1964 metų. Svarbią informaciją apie aplinkos kokybę teikia dirvožemio geocheminis kartografavimas. Į užterštumą sunkiaisiais metalais arba tam tikrų elementų trūkumą turi būti atsižvelgta plėtojant miestų teritorijas, gyvenamuosius rajonus, industrines ar žaliąsias zonas. Apie 1985 metus ekologiniais tikslais buvo pradėta tirti miesto bei atskirų įmonių dirvožemius, nustatant juose besikaupiančias kenksmingas medžiagas, dažniausiai toksiškus sunkiuosius metalus. LGT registruoja ir tiria šalies taršos židinius. Geologinės aplinkos taršos židinių informacinėje sistemoje šiuo metu sukaupta duomenų apie daugiau kaip 12 tūkst. potencialių taršos židinių.
***
Tiriami neskaidraus įžuvinimo dalyvių veiksmai
Reaguodamas į galimai neskaidriai vykdytą žuvų įveisimą į Kupiškio ir Pasvalio rajonų vandens telkinius, aplinkos viceministras pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų ir taikyti administracinę atsakomybę už žuvų įveisimą atsakingai įmonei.
Spalio viduryje patikrinę, kaip įžuvinami Kupiškio ir Pasvalio rajonų vandens telkiniai, aplinkosaugininkai nustatė, kad juose įveista gerokai mažiau žuvų nei planuota. Pavyzdžiui, į Kupiškio r. Skapiškių ežerą paleista beveik dvigubai mažiau lynų. Tame pat rajone esančiame Varležerio ežere įveista maždaug dvigubai mažiau lynų ir amūrų nei planuota. Į Pasvalio r. Lėvens upę vietoj 1 000 lydekų paleistos 433. Mūšos upėje įveista net penkiskart mažiau lydekų nei planuota, neatitiko ir planuotų įveisti šamų kiekiai.
Dėl galimai neteisėtų veiksmų įžuvinant šalies vandens telkinius Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Lauriui Martišiui pavesta pradėti tyrimą dėl įveisime dalyvavusio Utenos RAAD Zarasų rajono agentūros pareigūno veiksmų ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų panaikinimo už įveisimą atsakingos įmonės darbuotojui, taip pat taikyti administracinę atsakomybę šiai įmonei. Siekiant, kad ateityje įžuvinimai būtų vykdomi skaidriai, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriui pavesta įvertinti leidimų atlikti žuvų įveisimo paslaugą išdavimo tikslingumą ir pagrįstumą ir, esant pagrindui, reglamentuoti šių leidimų išdavimą teisės aktais.
VAAT ir regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai perspėja, kad įžuvinimo patikrinimai be išankstinio perspėjimo bus vykdomi nuolat visoje Lietuvoje.
Lėšų vidaus vandens telkinių įžuvinimui Aplinkos ministerija skiria jau trejus metus iš eilės. 2012 m. tam skirta 1,15 mln. Lt (apie 333 tūkst. eurų), 2014 m. – 2,5 mln. Lt (apie 724 tūkst. eurų), šiemet – 580 tūkst. eurų. Žuvys į vandens telkinius įveisiamos remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
***
Prie kasų – jokių nemokamų plastikinių pirkinių maišelių
Aplinkos ministerija parengė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma uždrausti prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Šis draudimas nebūtų taikomas itin lengviems permatomiems plastikiniams maišeliams, kurie skirti biriems, drėgniems ir pan. produktams sudėti.
Parengtu projektu į nacionalinę teisę būtų perkelti balandžio pabaigoje priimtos ES direktyvos reikalavimai dėl plonųjų plastiko maišelių naudojimo mažinimo. „Lietuvoje šios direktyvos reikalavimai buvo įgyvendinami ir iki šiol – plastikiniai pirkinių maišeliai beveik niekur nebuvo dalijami nemokamai, todėl formaliai juos perkėlus į mūsų teisę niekas nepasikeis“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Vyriausybei patvirtinus parengtą įstatymo projektą ne vėliau kaip nuo 2018-12-31 prekių ar produktų pardavimo vietose negalės būti nemokamai dalijami lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai. Draudimą numatoma taikyti lengviesiems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis yra 15–50 mikronų. Draudimas negaliotų labai ploniems maišeliams, kurie naudojami biriems produktams arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė. Šių maišelių pakeitimo alternatyvų kol kas nėra.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento atlikta plastikinių maišelių sunaudojimo mūsų šalyje analizė parodė, kad pernai vienam gyventojui teko 39 pirkinių maišeliai ir 262 ploni, biriems ir drėgniems produktams skirti maišeliai.
Įstatymo projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir artimiausiu metu bus teikiamas Teisingumo ministerijai.
***
Daugėja patogių galimybių įsigyti reikiamą leidimą mėgėjų žvejybai
Aplinkos ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su bendrove „Tiketa“ dėl žvejybos leidimų platinimo. Ši bendrovė platins visus leidimus, reikalingus mėgėjų žvejybai išnuomotuose ir neišnuomotuose vandens telkiniuose, ir žvejo mėgėjo korteles, galiojančias tuose telkiniuose, kuriuose žvejyba yra limituota.
Ligi šiol, naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis, visų rūšių leidimus mėgėjų žvejybai buvo galima įsigyti tik Aplinkos ministerijos administruojamoje Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Dabar tokia paslauga visą parą teikiama ir interneto svetainėje www.tiketa.lt.
Neturintieji galimybių naudotis elektronine bankininkyste reikiamą mėgėjų žvejybos leidimą gali nusipirkti bet kurioje „Tiketos“ kasoje, o jų šalyje yra 112.
Pažymėtina, kad „Tiketos“ interneto svetainėje ar kasoje šiuos leidimus gali įsigyti ir užsieniečiai.
Žvejo mėgėjo bilietas galioja žvejybai visuose valstybiniuose neišnuomotose vandens telkiniuose bet kuriuo pasirinktu laikotarpiu, taip pat jūroje, jeigu tam nėra kitų apribojimų. Mėgėjo žvejybos leidimas suteikia teisę žvejoti tik išnuomotuose telkiniuose. Abu šie leidimai išduodami dviem paroms (kainuoja 1,4 Eur), vienam mėnesiui (5 Eur) arba vieneriems metams (14 Eur). Žvejo mėgėjo kortelė parai kainuoja 2,5 Eur, savaitei – 8 Eur, o mėnesiui – 14 Eur.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2014 m. buvo išduota beveik 250 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų, apie 18 tūkst. leidimų žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose ir apie 90 tūkst. žvejo mėgėjo kortelių.
Visos lėšos, gautos už žvejo bilietus, yra surenkamos į specialią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir naudojamos tik vienam tikslui – žuvų ištekliams gausinti ir saugoti.
Jeigu meškeriojama neturint mėgėjų žvejybos bilieto ar leidimo, gali tekti mokėti administracinę baudą ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.
***
Aplinkos taryboje – aktualūs klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimai
2015-10-26 aplinkos ministras dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje. Šioje Aplinkos taryboje svarstomi ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūros, aplinkai žalingų subsidijų atsisakymo ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. klausimai.
Didžiausias dėmesys Aplinkos taryboje skiriamas direktyvos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrai, siekiant dar labiau sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Aplinkos ministrų diskusijos skiriamos aptarti, kaip siūlomos reformos kartu su neseniai patvirtintu rinkos stabilumo rezervu turėtų tinkamai sustiprinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Taip pat aptariama, ar siūlomos nemokamo ES apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklės išlaiko tinkamą pusiausvyrą mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką ir užtikrinant daug energijos vartojančios pramonės konkurencingumą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Ministrai svarsto ir pramonės bei energetikos sektoriaus modernizavimui siūlomus mažo anglies dioksido finansavimo mechanizmus ir jų vaidmenį įgyvendinant ES klimato tikslus iki 2030 m.
Lietuva iš esmės palankiai vertina siūlomą prekybos sistemos reformą ir tikisi, kad atnaujinta ES prekybos sistema bus palankesnė inovacijoms ir užtikrins ES pramonės konkurencingumą.
Aplinkos taryboje taip pat svarstomi klausimai, susiję su aplinkai žalingų subsidijų atsisakymu ir geresniu ES teisės aktų įgyvendinimu. Tarybai pateiktame dokumente pabrėžiama, kad žalingų subsidijų naudojimas iškreipia rinką, trukdo investuoti į naujas technologijas, tausiai naudoti išteklius ir siekti klimato kaitos mažinimo tikslų.
Aplinkos ministrai aptarė ir ES aplinkos politikos prioritetus įgyvendinant šį rugsėjį Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę, patvirtinusią 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 smulkesnius tikslus – užduotis. Pasak aplinkos ministro K. Trečioko, labai svarbu tinkamai vertinti tikslų įgyvendinimo pažangą, todėl reikia sukurti aiškią ir patikimą rodiklių sistemą, leidžiančią objektyviai lyginti pažangą.
***
„Auksinę krivūlę“ aplinkosaugininkai skyrė Utenos rajono savivaldybei
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas per „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų ceremoniją, kuri vyko 2015-10-24 vakarą Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, paskelbė Aplinkos ministerijos nominuotą laureatą – Utenos rajono savivaldybę. Apdovanojimas įteiktas šio rajono merui Alvydui Katinui.
Kaip sakė viceministras, aplinkosaugininkai šią savivaldybę pasiūlė pagerbti už progresyvų požiūrį į kraštovaizdžio formavimą, viešųjų erdvių želdinių tvarkymą ir rekreacijos priemonių įgyvendinimą.
Pernai Aplinkos ministerija „Auksinę krivūlę“ skyrė Biržų rajono savivaldybei už pažangą vykdant daugiabučių renovaciją. 2013 metais aplinkosaugininkų laurus pelnė Molėtų rajono savivaldybė už išskirtinį rūpestį rajono gamtinių vertybių apsauga, turizmo infrastruktūros plėtojimu ir tobulinimu, įkurtą unikalų, vienintelį Lietuvoje Žvejybos muziejų, atspindintį gamtos išteklių naudojimo istoriją.
„Auksinės krivūlės“ apdovanojimais pagal susiklosčiusią tradiciją jau dešimtus metus šalies savivaldybės yra pagerbiamos už ryškiausias iniciatyvas ir darbus. Kiekviena ministerija apdovanojimą skiria pagal savo veiklos sritį labiausiai pasižymėjusiai savivaldybei. Renginį organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacija.
***
Pavojingoms atliekoms inventorizuoti – 50 tūkst. eurų injekcija
Aplinkos ministerija, siekdama, kad kuo greičiau būtų sprendžiamos dėl UAB „Jukneda“ kaltės gresiančios aplinkos taršos problemos šios bendrovės sandėlių teritorijose Kauno rajone, skyrė 50 tūkst. eurų iš Aplinkos rėmimo programos lėšų juose sukauptoms ir nesutvarkytoms pavojingoms atliekoms inventorizuoti. Jau pradėtos viešųjų pirkimų procedūros šiai užduočiai atlikti.
„Kauno rajonui reikia kuo skubiau atsikratyti „Juknedos“ pavojingos aplinkai „dovanėlės“. Pirmasis žingsnis – suskaičiuoti jos sukauptų pavojingų atliekų kiekį ir nustatyti jų kilmę. Tokiam darbui savivaldybė, deja, nerado galimybių skirti lėšų. Kadangi negalima delsti sprendžiant šią problemą, nutarėme, kad būtina finansinė injekcija. Jai panaudojome Aplinkos rėmimo programos lėšas. Tačiau neatmetame galimybės tuos 50 tūkst. eurų išieškoti iš kaltininkų“, – sako aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
Aplinkos apsaugos agentūra, nustačiusi, kad UAB „Jukneda“ yra neteisėtai sukaupusi didelius pavojingų atliekų kiekius ir jų netvarko, birželio pabaigoje panaikino šiai įmonei išduotą licenciją tokioms atliekoms tvarkyti, o Kauno regiono aplinkosaugos apsaugos departamento (RAAD) prašymu Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtos UAB „Jukneda“ veiklos netinkamai tvarkant ir laikant pavojingas atliekas bei klastojant jų apskaitą.
Kauno RAAD šiuo metu skaičiuoja UAB „Jukneda“ padarytą žalą aplinkai.
***
Šiais metais įsteigtas naujas Vainaičių tyro valstybinis telmologinis draustinis, kurio priežiūra priskirta Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai.
Čia saugomas tik kai kuriose didesnėse Vakarų Lietuvos aukštapelkėse išlikęs poledynmečio reliktas kupstinė kūlingė, Europos Bendrijos svarbos buveinės – aktyvios aukštapelkės, pelkiniai miškai, Vakarų taiga su būdingomis toms buveinėms rūšimis ir gamtiniais bruožais.
Draustinio steigimo tikslai – išsaugoti vertingą Vainaičių tyro ekosistemą, siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, grybų ir augalų rūšis, saugomą augalų bendriją, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.
Draustinis įteisintas buvusios „Natura 2000“ teritorijos „Vainaičių tyras (Stalgo pelkė)“, kodas LTPLU0014, plotas 150,11 hektaro, pagrindu.
Ši Stalgėnų seniūnijoje esanti saugoma teritorija beveik visa patenka į Telšių miškų urėdijos Plungės girininkiją ir yra Jerubaičių miško pačiame pietiniame pakraštyje. Apie 2,7 ha draustinio pakliūva į dviejų privačių asmenų miško valdas. Vainaičių tyras yra dviejų upių – Minijos ir Sausdravo – santakoje. Nuo tyro vidurio iki piečiau jo tekančios Minijos upės tiesia linija – vienas kilometras. Toks pats atstumas yra iki šiauriau tekančio Sausdravo. Aukštapelkė iš šiaurės pusės ribojasi su miškais, iš vakarų, pietų ir pietryčių pusės ją supa pievos ir ganyklos.
Draustinyje draudžiama:
a) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones arba draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;
2) aktyvių aukštapelkių buveinėse vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką;
3) Vakarų taigos ir pelkinių miškų buveinėse šalinti susidarančią negyvą medieną, vykdyti miško kirtimus, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.
Saugomų rūšių, augalų bendrijų ir natūralių buveinių palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.
Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o būklę tikrina ir valstybinę monitoringo programą vykdo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.
***
VDU erdvėse atidaryta drugelių fotografijų paroda
Dažnas mūsų nepastebi lapu keliaujančio vabzdžio. Tačiau Eglė Vičiuvienė pasilenkia ir sugeba pamatyti ne tik patį kelių milimetrų ilgio vabalą, bet ir į jį įsisiurbusią erkutę. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo edukacijos specialistė ne tik tyrinėja, bet ir fotografuoja – savo užfiksuotais kadrais dalijasi su kitais gamtos mylėtojais. Lapkričio pradžioje Eglės fotografijos darbai papuošė VDU Centriniuose rūmuose (S. Daukanto g. 28) įsikūrusios kavinės sienas. Fotografijose įamžinti šiuo metu Botanikos sodo oranžerijoje plasnojantys ir besiritantys drugeliai.
Vabzdžiais Eglė susižavėjo netikėtai. Pasidomėjus, kodėl būtent vabzdžiai, Eglė neranda atsakymo: „Matyt, daug kas susidėjo. Šeima stebisi iki šiol – maža žavėjausi šunimis, žirgais, o vabaliukai, kaip ir daugumai mergaičių, buvo šiek tiek baugūs“. Kaip teigia pati autorė, viskas prasidėjo nuo didžiulio noro fotografuoti ir 2007 m. išsipildžiusios svajonės – padovanoto fotoaparato.
Meilė gamtai gimė jau vaikystėje – Eglė augo toli nuo miesto šurmulio. „Ieškoti pirmųjų kadrų išėjau į netoli namų esančias pievas ir miškelį. Visiškai netikėtai pamačiau papūgą! Tik vėliau paaiškėjo, tai buvo tik ryškiaspalvis lietuviškas paukštelis dagilis. Fotografavau viską: augalus, gyvūnus, į kadrą papuldavo ir vabzdžiai. Tada supratau, kad jie – kitokie, ne banalūs. Jų beprotiškai daug, ir visų gyvenimai tokie skirtingi“, – sako Eglė.
Anot autorės, su fotografija prasidėjo ir kitoks gamtos pažinimas: „Nenorėjau tiesiog daryti nuotraukas – man buvo įdomu, kokios gėlės tai žiedas, koks šio drugelio tikras pavadinimas – tekdavo paplušėti bandant internete atrasti atsakymus“.
Nufotografuoti vabzdį – ne taip paprasta. Eglė teigia, kad neužtenka moderniausios technikos – reikia dar ir labai daug kantrybės bei žinių. Tenka keltis su saule, kol dar iškritusi rasa, ir viską gaubia ramybė, valandų valandas ieškoti fotomodelių, o suradus – nekvėpuojant laukti tinkamo momento. „Vis dar tikiuosi padaryti kokybiškų machaono ar sfinkso nuotraukų. Jie Lietuvoje – dažni, tačiau mūsų keliai vis nesusikerta“, – prasitarė Eglė. Paklausus, ką fotografuoti jai smagiausia, šypsodamasi patikina – drugelius.
Drugelių fotografijų paroda veiks iki gruodžio mėnesio. Gyvus tropinius drugelius galima išvysti VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje iki gruodžio 31 d. Drugelių kolekcija nuolat pildoma naujomis rūšimis – net ir kelis kartus atvykę lankytojai ras naujovių.
***
Mokykloms – ugdymo priemonės apie saugų elgesį su šunimis
Lietuvos mokyklas netrukus pasieks pirmą kartą šalyje išleistos mokymo priemonės, skirtos ugdyti saugų ir atsakingą vaikų elgesį su šunimis.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) išleido 1-12 klasių mokytojams skirtas mokymo priemones, kurių rinkinį sudaro šešios skirtingo amžiaus vaikų ugdymo knygos, mokomieji filmukai bei plakatai.
„Kasmet daug vaikų būna apkandžiojami šunų, o patys gyvūnai išmetami į gatves, atiduodami į prieglaudas, kenčia nuo nepriežiūros ir dėmesio trūkumo. Tikime, kad nelaimingų istorijų būtų mažiau, jei nuosekliai mokytume vaikus ir jaunimą atsakomybės už augintinius ir saugaus bendravimo su jais”, – sakė LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė.
Statistikos duomenimis, nuo neatsakingo požiūrio į šunis Lietuvoje kenčia ir žmonės, ir gyvūnai. Naminiai gyvūnai kasmet Lietuvoje sukandžioja apie 5000 žmonių, iš kurių beveik 25 proc. yra vaikai iki 15 metų. O per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvoje jau yra utilizuotos apie 45 tonos šunų, kačių ir kitų naminių augintinių.
Mokomoji medžiaga apie šunis Lietuvoje išleista pirmąjį kartą. Ji sukurta bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės šunų gerovės organizacija „Dogs Trust“, Lietuvos bendrojo ugdymo bei gyvūnų elgsenos specialistais.
Knygų sudarytojos šunų elgsenos specialistės Linos Mockutės teigimu, mokomoji medžiaga, pavadinta „Pamokos su gyvūnais. Vaikų švietimas apie šunis”, yra pilna smagių užduočių, pritaikytų įvairaus amžiaus vaikams bei įvairioms disciplinoms: nuo darbelių ir muzikos iki su šunimis susijusių matematikos, istorijos ir ekonomikos užduočių.
„Atlikdami knygelėse pateikiamas užduotis vaikai įsitrauks į veiklas, kurios leis jiems nauju kampu pažvelgti į šunų elgesį ir geriau jį suprasti. Visai nesvarbu, ar namuose vaikas turi šunį, ar ne – juk visi gyvename visuomenėje, kurioje yra šunų”, – priminė L.Mockutė.
Mokomoji medžiaga atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą „Žmogaus saugos” bendrąją programą, pagal kurią Žmogaus sauga kaip atskiras arba integruotas dalykas mokyklose yra dėstoma visus 12 mokymosi metų.
Vienoje iš „Žmogaus saugos” programos dalių, pavadintoje „Saugi elgsena gamtoje”, numatoma mokyti vaikus atsakingai elgtis aplinkoje, kurioje yra gyvūnų.
Žmogaus saugą bendrojo lavinimo mokykloje dėstančius mokytojus LGTAO lapkritį pakvies į mokomosios medžiagos pristatymo renginius, kuriuos organizuos didžiuosiuose šalies miestuose.
Spausdintų mokymo knygų rinkiniai pasieks visas Lietuvos mokyklas, tačiau visos mokymo priemonės jau dabar yra pasiekiamos ir internetu.
Iš svetainės PamokosSuGyvunais.lt jas nemokamai gali atsisiųsti tiek mokytojai, tiek tėveliai, tiek patys mokiniai.
***
Ar žinai, kur tavo namuose slepiasi kenkėjai?
Atsėlinus šaltajam sezonui, įvairiais būdais stengiamės apsisaugoti nuo žvarbaus oro, tačiau retai susimąstome, jog šaltis ne tik mus, bet ir graužikus, vabzdžius ir kt. įvairiausius kenkėjus paskatina ieškoti šiltesnio kampelio. UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad šį sezoną ypatingai gausu pelinių graužikų. Kur namuose slepiasi kenkėjai ir kaip su jais kovoti atėjus rudeniui?
Dažnai žmonės savo garažuose ar rūsiuose laiko po vasaros surinktą derlių: obuolius, morkas, bulves ir kt., kuris vilioja peles ir žiurkes.
„Rūsiuose, sandėliukuose ir kt. labai svarbu užsandarinti plyšius tarp durų, langų, angas sienose, pašalinti nereikalingus daiktus: dėžes, žurnalus ir kt., kas gali tapti jaukiu prieglobsčiu pelėms ir žiurkėms. Pastebėjus apgraužtus vaisius, daržoves, privaloma nedelsiant juos pašalinti, kad neužsikrėstumėte infekcinėmis ligomis: jersinioze, leptospiroze, trichinelioze ir kt. Taip pat reikia imtis graužikų naikinimo priemonių: saugiai naudojamų jaukų, gyvagaudžių spąstų ar kt.“, – įspėja L. Grigaliūnas.
Jei gyvenate ne bute, o nuosavame name, vertėtų patikrinti ir palėpę.
„Palėpėje įsikūrus graužikams vakare ar anksti ryte galima girdėti krebždėjimą. Jei užlipus į palėpę pastebėjote pelių, žiurkių išmatų, skylių sienose, nedelsiant reikėtų imtis priemonių. Pakeiskite apgadintas stogo čerpes, užpildykite plyšius stogo dangai skirtu cementu ir pasirūpinkite, kad jūsų palėpė visada būtų švari bei tvarkinga“, – kalba biologas.
Kenkėjų kontrolės ekspertas įspėja, jei patalpoje pastebėtas pavienis tarakonas – tai jau ženklas, kad laikas imtis naikinimo priemonių, kadangi radę naujus namus, tarakonai žaibiškai išplinta ir į kaimynines patalpas. Dažniausiai tarakonai pastebimi naktį, uždegus šviesą virtuvėje ar vonioje.
„Tarakonus itin vilioja įvairus maistas ir šiukšlės. Vadinasi, norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų reikia nuolat švarinti aplinką: atitraukti visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius. Rekomenduoja užsandarinti visus sienų, grindų, prie elektros lizdų, po durimis esančius plyšius. Ant ventiliacijos angų patariama pritvirtinti tinklelius. Prie sienų galima pastatyti lipnius kartoninius namelius, kurie signalizuos, ar į namus neužklydo kenkėjai”, – patarimus dalina L. Grigaliūnas.
Miegamasis – kandžių ir blakių karalystė Artėjant šaltajam sezonui, daugelis ima tvarkytis spintą ir neretai mėgstamiausiame vilnoniame palte pastebi skylę. Tuomet verta sunerimti dėl kandžių ar kailiagraužių, kurie yra ne tik vilnonių audinių mėgėjai, bet ir kilimų, kailinių gaminių ir kt. Jų lervučių plaukeliai neretai sukelia odos sudirgimą.
Nemalonių pasekmių išvengti padės palaikoma švara spintoje ir drabužių laikymas sandariuose maišeliuose, galima naudoti ir liaudiškas priemones šių vabzdžių atbaidymui. Be to, galima įsigyti lipnias gaudykles, padėsiančias pričiupti kandis“, – kalba kenkėjų kontrolės ekspertas.
Visgi kandys ne vieninteliai kenkėjai, kurie gali įsikurti miegamajame – patalinės blakės visus metus išlieka opi problema.
Jeigu po nakties ant kūno pastebėjote įkandimų ar kraujo dėmių ant savo lovos, turėtumėte sunerimti dėl blakių. Atsiradus blakėms svarbu išnaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jų kiaušinėlius. Intensyvus namų tvarkymasis, siurbimas ir palaikoma švara taip pat gali padėti išvengti šių kraujasiurbių. Aišku, jau esant vabzdžiams, be profesionalų pagalbos gyventojai blakių neišnaikins“, – teigia biologas.
Parengta pagal informacinius pranešimus
