Ekokurjeris 35/2015
Turgaus šventė spalio 17 d. žada linksmą šeštadienį
Spalio 17 d. palangiškius ir kurorto svečius kviečia jau šeštoji „Turgaus šventė 2015“, skirta Pasaulinei maisto dienai.
Šventės metu visų, atvykusių į turgų apsipirkti, pasižmonėti, pažiūrėti į kitus bei save parodyti, lauks didelės nuolaidos, gardūs užkandžiai ir gėrimai bei įvairios atrakcijos.
Šventišką nuotaiką turguje pirmiausia padės sukurti balandininkai – 10 val. čia bus atidaryta pirmoji lietuviškų ir kitų dekoratyvinių balandžių paroda-mugė bei vyks gražiausio balandžio rinkimai.
Netrukus aktyviausieji bus pakviesti sudalyvauti linksmose atrakcijose – rungtyse: norintieji galės išbandyti savo jėgas dvikovoje šiaudų maišais, obuolių valgymo čempionate, bėgimo su bulvių maišais varžybose. Kaip ir kasmet, bus rengiamos vinies kalimo varžybos „Taiklioji rankelė“, pasirungti bus galima ir kalakuto laikymo rungtyje. Linksmiausiai nusiteikę Turgaus šventės dalyviai bus kviečiami sudalyvauti kiaušinių mėtymo į taikinį čempionate.
Dalyvauti azartiškose ir linksmose rungtyse tikrai verta – labiausiai nusipelniusieji bus apdovanoti vertingais ir skaniais prizais.
Gerą nuotaiką Turgaus šventės metu kurs Palangos kultūros centro meno kolektyvai.
***
VDU Kauno botanikos sode plasnoja tropiniai drugeliai
Įvairiaspalviai skirtingų dydžių drugeliai VDU Kauno botanikos sodo (Ž. E. Žilibero g. 6) oranžerijoje jau ištiesė sparnus. Iš lėliukių inkubatoriuje išsiritę gražuoliai visus norinčius pasinerti į pasaką kviečia jau nuo spalio 15 d.
„Drugeliai labai mėgsta ryškias spalvas – mielai tupia ant geltono šalio ar raudonos skrybėlės. Taip pat juos vilioja ir kvapai, tad nenustebkite, jeigu jie įvertins jūsų kvepalus“, – pasakojo Botanikos sodo ekskursijų vadovė Edita Braun. Drugeliais besirūpinanti Edita prisimena, kad anksčiau rengtos gyvų drugelių parodos traukė tiek mažuosius, tiek vyresnio amžiaus žmones – visiems buvo įdomu gana netradiciškai leisti savo laisvalaikį drugelių apsuptyje. „Vėlyvą rudenį rasti vietą, kurioje šilta, gera, o aplinkui skraido pulkai drugelių – įspūdinga. Yra buvę, kad ateina mamos su kūdikiais – čia atsipalaiduoja, net ir maitina savo vaikutį“, – pasakojo ekskursijų vadovė. Tiesa, Edita oranžerijoje dalijasi ne tik čia įgytomis patirtimis su drugeliais – ji prisimena ir savo studijų laikus, kuomet kartu su prof. R. Kazlausku vyko į Tolimuosius Rytus, kur natūralioje gamtoje susipažino ir gaudė kolekcinius drugius .
Į VDU Kauno botanikos sodą 120 lėliukių iš Didžiosios Britanijos drugelių fermos atvyko spalio pradžioje. Joms turėjo būti sukurtos ypatingos sąlygos – inkubatoriuje turi būti drėgna, šilta ir šviesu. Drugeliams išskleidus sparnus, jie išleidžiami į didesnę erdvę – net 32 kv. metrų ploto specialiai jiems pritaikytoje patalpoje su žemintomis lubomis drugeliai skraido, poruojasi, šoka – trepsena sukeldami garsą. Lankytojams įdomu stebėti, kaip jie maitinasi – tupia ant sultingų vaisių, geria medaus, žiedadulkių ir vandens tirpalą.
Šiais metais į VDU Kauno botanikos sodą buvo išrinkti 20 rūšių drugeliai. „Rinkomės nelepius, ilgaamžius drugelius, gyvenančius Azijoje, Pietų Amerikoje. Labai įdomu stebėti, kaip jie čia bendrauja: pavyzdžiui, Hypolimnas bolina rūšies patinėliai saugo savo teritoriją – būtent pagal ją patinėlius ir renkasi patelės. O štai Morfo peleides – tikri peštukai. Nuolat vyksta mūšis dėl išgyvenimo“, – apie drugelių bendravimo ypatumus pasakojo VDU Kauno botanikos sodo edukacijos specialistė Eglė Vičiuvienė.
Lankytojai mėgautis drugelių draugiją bus kviečiami iki metų pabaigos. Visa informacija apie parodos lankymą skelbiama http://botanika.vdu.lt ir www.facebook.com/KaunoBotanikosSodas
***
Senjorai degustavo VDU Kauno botanikos sodo derlių
Saulėtą spalio 8-osios dieną Kauno senjorai būriavosi VDU Kauno botanikos sode. Čia jiems vyko nemokama interaktyvi ekskursija – susirinkusieji ne tik sužinojo įdomių istorijos faktų, pamatė retus ir ypatingų savybių turinčius augalus, bet ir uostė ir net ragavo sode užaugusias uogas bei vaisius.
„Nors labai myliu gamtą, į Botanikos sodą atvykstu per retai. O čia juk taip gražu! Todėl labai džiaugiuosi, kad buvo surengta ši be galo įdomi ekskursija“, – sakė Loreta Borisovaitė. Ir kiti susirinkusieji aikčiojo ragaudami gausybę vitamino C turinčias sedulos uogas, uostydami karamele kvepiančius japoninio puošmedžio lapus, iš rankų į rankas leisdami sodo oranžerijoje užaugintos papajos vaisių.
„Labai džiaugiuosi, kad šį gražų senjorų mėnesį atvykome čia, į jau tradicinę išvyką į Botanikos sodą. Mes pasidžiaugėme nuostabiomis rudens spalvomis, įstabiu gamtos grožiu, vienas kitu“, – sakė renginio organizatorė, Kauno miesto senjorų tarybos narė, Naugardiškių bendruomenės atstovė Antanina Skaudžiuvienė. Apie iniciatyvą sužinojusi ir čia kartu su Dainavos dienos centro senjorais atvykusi Kauno miesto socialinių paslaugų centro ergoterapeutė Vida Baranauskaitė džiaugėsi galėdama praskaidrinti centre besilankančiųjų kasdienybę – parodyti biblinius, apipintus legendomis augalus, pasidžiaugti plačia spalvų gama.
Senjorams apie įdomiąsias sodo kerteles pasakojusi ekskursijų vadovė Edita Braun atskleidė ne vieną įdomią, susirinkusiesiems iki šiol nežinomą detalę. Didžioji dalis nežinojo, kad dvaro rūmuose gyvenęs grafas Juzefas Godlevskio unikaliai įsiamžino – sodo tvenkiniai yra iškasti pagal grafo inicialų formą. Susirinkusieji aplankė naują įspūdingą vietą, kurioje auga mamutmedis, kurio storas kamienas ateityje primins mamuto koją. Keliaudami į oranžeriją senjorai pasigrožėjo kuriamu rožynu – jame puikuojasi ir retų, istorinių veislių atstovės, pavyzdžiui, atvežtos XII a. į Persiją vykusių kryžiuočių. Tikrasis rožyno grožis atsiskleis dar po kelerių metų – tuomet šimtai jau sustiprėjusių rožių žavės tiek sodo lankytojus, tiek kolekcininkus.
***
Lietuvoje planuojama „užšaldyti“ dyzelinius automobilius
Spalio 8 d. Energetikos ministerijoje buvo aptariamas ir siekiamas patvirtinti techninės užduoties projektas, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. riebalų rūgščių metilo esteris (RRME) būtų maišomas ne tik į vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio teigimu, toks sprendimas skaudžiai paveiks visų dyzeliną naudojančių automobilių savininkus, nes žiemą automobilių bakuose nusėdęs RRME užkemša degalų filtrus ar visai „užšaldo“ variklius.
„Vasarą naudojamas dyzelinas su įmaišytu RRME – liaudyje vadinamais biodegalais – nedaro tokios žalos automobiliams, kokią gali sukelti žieminis dyzelinas, maišytas su RRME. Kelių metų patirtis parodė, kad ilgą laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, išsisluoksniuoja, o RRME, būdamas sunkesnis už dyzeliną, nusėda į talpų dugną, kur sudaro sutirštėjusias nuosėdas. Jos greitai užkemša transporto priemonių degalų filtrus, kurie net naujausiose transporto priemonėse nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį, – teigia V. Šukys. – Tai šalyje gali sukelti nesuvokiamo mąsto problemas, su kuriomis žiemą susidurtų eksploatuojantys bet kokią dyzelinę techniką. O už šią painiavą būtų kaltinamos degalinės, kuriose buvo įsigyti degalai, nors jos įstatymu būtų priverstos pardavinėti kurą, kuris užkemša degalų filtrus.“ Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvoje į dyzeliną privaloma pilti iki 7 % RRME. Išimtis padaryta tik žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti nebuvo privaloma. Tačiau dabar siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 5 % tūrio RRME.
Asociacijos LINAVA prezidento Erlando Mikėno teigimu, asociacijos nariai jau turi karčios patirties dėl biodegalų maišymo į dyzelinį kurą.
„Prieš keletą metų, rudenį staigiai atšalus orams, dyzeline esantys biodegalai dėl aukštesnės ribinės filtruojamumo temperatūros užkimšdavo automobilių maitinimo sistemos filtrus. Vežėjai masiškai kreipdavosi į remonto įmones ir patyrė didelių nuostolių dėl filtrų keitimo bei prastovų. Bet koks biodegalų kiekis dyzeline blogina jo savybes, o šiuolaikiniai komercinių transporto priemonių varikliai, atitinkantys naujausią aplinkosaugos standartą EURO VI, yra itin jautrūs degalų kokybei. Jeigu bus leista į arktinį dyzelinį kurą maišyti biodegalus, mūsų vežėjai turės piltis kurą be biodegalų kaimyninėse šalyse, kuris minėtų rūpesčių leis išvengti“, – sako E. Mikėnas.
Kaip teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius, priėmus šį projektą, pokyčiai atsispindės ir degalų kainoje, kuri kils ir dar labiau atitrūks nuo kaimyninių šalių.
„Latvijoje, Estijoje ir praktiškai Lenkijoje žiemos periodu joks dyzelinas nėra maišomas su RRME. Įvedus šią prievolę Lietuvoje kuro kaina pakiltų apie 2,2 ct/l. Susidarytų analogiška, jau žinoma situacija, kai Lietuvoje neplanuotai buvo įvestas didžiausias akcizas tarp kaimyninių šalių. Tada šalies biudžetas prarado didžiules akcizo bei PVM mokesčių sumas, nes ir tranzitinis, ir vietinis transportas kurą ėmė piltis kaimyninėse šalyse”, – teigia V. Šukys.
***
Paskelbta informacija apie oro taršą iš individualių namų pravarti visiems
Aplinkos ministerijos tinklalapyje paskelbta nemažai naujos informacijos apie tai, kaip aplinkos orą teršia katilai, krosnys, židiniai ir kiti individualiuose namuose įrengti kuro deginimo įrenginiai, apie šių teršalų poveikį sveikatai, galimybes finansuoti tokių įrenginių atnaujinimą arba alternatyvių sistemų įdiegimą, savivaldybių patirtį mažinant šią taršą ir pan.
Ši informacija pravarti ne tik aplinkosaugininkams, savivaldos institucijoms, bet ir visuomenei. Ją sudaro pranešimai, kuriuos skaitė aplinkosaugos, visuomenės sveikatos specialistai, mokslininkai, savivaldybių atstovai per praėjusią savaitę ministerijoje surengtą seminarą, skirtą oro taršai iš individualių namų.
***
Baliniams vėžliams gelbėti – bemiegės naktys
Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai iš Metelių regioninio parko parsivežė daugiau kaip šimtą balinių vėžlių jauniklių. Tai jau ne pirmas kartas, kai artėjant žiemai jie vyksta į gamtos rezervatus gelbėti mūsų šalyje dar vis nykstančių šių vadinamųjų geležinių varlių.
Balinys vėžlys – Lietuvos gamtos vertybė, kurią reikia saugoti. Kaimyninės šalys Lenkija ir Baltarusija taip pat turi šių vėžlių, bet jų porūšiai skiriasi nuo lietuviško – jie geriau prisitaikę išgyventi atšiauriomis oro sąlygomis.
Mūsų šalyje balinių vėžlių jauniklius reikia gelbėti kasmet, nes patelės kiaušinius dažniausiai deda beveik tose pačiose dėtyse, kurios dažnai yra netoli kelių, arimų ar kitų žmogaus veiklos vietų. Kita grėsmė – lapės ir kiti plėšrūnai. Jiems lengvu grobiu tampa grunte nepakankamai giliai paliekami vėžlių kiaušiniai.
Kas rudenį balinius vėžlius gelbstintiems gamtos mylėtojams tenka praleisti ir bemiegių naktų, pradėjus stebėti vėžlių pateles ir jų kiaušinių dėtis. Jos kiaušinius deda vėlyvais vakarais, apie 21-24 val. Kartais vėžlius tenka stebėti visą naktį, pasislėpus krūmuose su žiūronais.
Lietuvoje nelaisvėje išauginama daug vėžlių, o gamtoje jų išgyvena vos 10 proc. Šiuo metu balinių vėžlių išsaugojimu rūpinasi Metelių regioninis parkas ir Lietuvos zoologijos sodas.
***
Senų padangų galima atsikratyti civilizuotai ir nemokamai
Artėjant laikui keisti padangas aplinkosaugininkai primena, kaip paprastai, nemokamai ir neteršiant aplinkos jomis atsikratyti.
Nemokamai priimti senas padangas privalo visi padangų platintojai, tarp jų ir prekybos centrai. Šiuo atveju atiduodamos padangos turi būti skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui, o atiduodamų padangų vienetų skaičius – atitikti perkamų padangų skaičių.
Be papildomo mokesčio senos padangos priimamos jas keičiant autoservisuose. Juose nemokamai priimamos visos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusios atliekos. Jei autoserviso, kuriame keičiamos padangos, ar prekyvietės, kur perkamos naujos padangos, atstovai atsisako priimti senas padangas, apie tai reikėtų pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės priežiūros skyriui (Alytaus RAAD tel. 8 315 56762; Kauno RAAD tel. 8 37 320704; Klaipėdos RAAD tel. 8 46 466455, Marijampolės RAAD tel. 8 343 97804; Panevėžio RAAD tel. 8 45 581481; Šiaulių RAAD tel. 8 41 596 426; Utenos RAAD tel. 8 389 68 781; Vilniaus RAAD tel. 8 5 2102516).
Aplinkosaugininkai atliks patikrinimą, o piliečiams tokiu atveju siūloma padangas atvežti ir nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Paprastai šios aikštelės nemokamai priima iki penkių padangų. Prieš veždami atliekas į artimiausią aikštelę, gyventojai turėtų pasitikrinti, kiek padangų atliekų priimama būtent toje aikštelėje.
Juridiniams asmenims rekomenduojama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir jas atiduoti pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Informaciją apie padangas tvarkančias įmones teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Aplinkos ministerija primena, kad pagal nustatytą minimalų žalos aplinkai atlyginimo dydį už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti daugiau kaip 140 Eur aplinkai padarytą žalą.
***
Nustatytas užstatas už vienkartinę gėrimų pakuotę – 10 centų
Artėjant laikui, kai Lietuvoje pradės veikti užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema (2016 m. vasario 1 d.), aplinkos ministras 2015-10-09 patvirtino užstato už vieną tokią pakuotę dydį. Tai dešimt centų.
Toks užstato dydis bus taikomas visoms vienkartinėms prekinėms nuo 0,1 l iki 3 l talpos pakuotėms, į kurias bus išpilstyti visi vidaus rinkai tiekiami gėrimai: alus ar jo kokteiliai, sidras ar kriaušių sidras, vaisių vynas arba jo kokteiliai ar gėrimai, kiti fermentuoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai (gaivieji gėrimai, stalo vanduo, gira), natūralus, šaltinio ar geriamasis vanduo, sultys, nektaras.
Pirkdami gėrimus, išpilstytus į užstato ženklu pažymėtą vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, pirkėjai kartu sumokės ir 10 centų užstatą už ją. Šį užstatą jie galės atgauti tuščią pakuotę grąžinę parduotuvėje, išskyrus mažas parduotuves, turinčias mažesnį kaip 300 kvadratinių metrų prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietes, kioskus, degalines ir viešojo maitinimo įstaigas.
Užstatas nebus grąžinamas ir pakuotė nebus priimama tais atvejais, kai ji nebus pažymėta užstato ženklu, brūkšniniu kodu, visiškai ištuštinta arba jos forma bus pakitusi tiek, kad nebeįmanoma tos pakuotės identifikuoti.
***
Priduodant atliekas nereikia pateikti asmens kodo
2015-10-08 viešojoje erdvėje pasklido klaidinanti informacija dėl neva Aplinkos ministerijos nustatyto reikalavimo pateikti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, atlygintinai priduodant atliekas. Ministerijos specialistai pabrėžia, kad reikalavimo fiksuoti atliekas priduodančio piliečio asmens kodo nėra ir pateikia išaiškinimą.
Siekiant skaidrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir užtikrinti, kad jos nebūtų surenkamos fiktyviai, nuo spalio 1 d. įsigaliojo tam tikri šių atliekų surinkimo pakeitimai. Jeigu elektros ir elektroninės įrangos atliekos surenkamos už jas sumokant atliekų turėtojui, pirkimo-pardavimo dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat turi būti nurodytas perkamos elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų pavadinimas, atliekos kodas, duomenys apie pardavėją. Priimant atliekas iš fizinių asmenų turi būti fiksuojamas pardavėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris. Asmens kodo nurodyti nereikia. Priimant elektros ir elektroninės įrangos atliekas iš juridinio asmens turi būti fiksuojamas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė.
Šie pakeitimai taikomi tik atlygintinai surenkamoms elektros ir elektroninės įrangos atliekoms. Reikalavimo rinkti asmens duomenis, tuo labiau – asmens kodą, superkant iš piliečių popierinės, plastikinės, metalinės, stiklinės ar kitos pakuotės atliekas nėra. Jei šie duomenys renkami – tai vykdoma supirkėjo iniciatyva.
***
Dėl neteisėtai uostamiestyje tvarkytų atliekų kreiptasi į teisėsaugą
Dėl uostamiesčio UAB „Fortum Klaipėda“ neteisėtai perduotų sudeginti iš Airijos atplukdytų atliekų Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apie galimai netinkamai tvarkomas atliekas aplinkosaugininkams pranešė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai. Jie įtarė, kad į Lietuvą iš Airijos atplukdytos atliekos nukreiptos deginti, bet ne rūšiuoti, kaip nustatyta išduoto leidimo įvežti atliekas sąlygose.
Atlikę neplaninį patikrinimą Klaipėdos RAAD Klaipėdos miesto agentūros pareigūnai nustatė, kad į Lietuvą iš Airijos rugpjūčio 25–26 d. buvo atvežta ir iškrauta beveik 3 tūkst. tonų komunalinių atliekų apdorojimo likučių. Jas į mūsų šalį pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą tarpvalstybinio atliekų vežimo leidimą įvežė Panevėžyje registruota UAB „AV Investicija Plius“. Pagal leidimo sąlygas įmonei buvo leista įvežti atliekas ir jas išrūšiuoti bendrovės atliekų tvarkymo įrenginyje Panevėžyje. Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai nustatė, kad šių sąlygų bendrovė neįvykdė ir įvežtas atliekas per tarpinę bendrovę perdavė sudeginti į uostamiestyje veikiančią UAB „Fortum Klaipėda“ jėgainę.
Dėl šios galimai nusikalstamos veikos uostamiesčio aplinkosaugininkai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiandien Aplinkos apsaugos agentūra panaikino šių atliekų įvežimą į mūsų šalį organizavusiai įmonei UAB „AV Investicija Plius“ išduotą leidimą importuoti atliekas.
***
Siūlo griežtinti atsakomybę už netinkamą alyvų atliekų tvarkymą
Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę bei nustatyti sankcijas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą.
Šiuo projektu siekiama nustatyti sankcijas fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už alyvos atliekų deginimą nesilaikant Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų. Už tai piliečiams grėstų baudos nuo 120 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudos nuo 550 iki 1 200 eurų.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už alyvos atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perleidimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog minėtą aplinkai žalingą veiklą gali vykdyti ne tik juridiniai asmenys, siūloma numatyti atsakomybę ir fiziniams asmenims. Už tai piliečiams grėstų įspėjimas arba 50–120 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 550–1 500 eurų bauda.
Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas atsakomybės taikymo mechanizmas visų asmenų atžvilgiu.
Su projektu galima susipažinti ir pastabas bei pasiūlymus pateikti Seimo teisės aktų projektų sistemoje.
***
Lietuvoje tęsiamos juodojo aukso paieškos
Nors pasaulyje naftos kainos ir nukritusios, Lietuvoje tęsiami jos žvalgybos ir paieškų darbai.
Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išgręžti trys nauji gręžiniai – eksploatacinis ir du paieškiniai – Raseinių licenciniame plote. Iš šiemet išgręžto giliausio gręžinio Tidikas-1 buvo išgauta naftos. Tikslūs jos kiekiai paaiškės atlikus bandomąją gavybą.
Iki šiol naftos paieškai, žvalgybai, gavybai ir technologinio proceso užtikrinimui išgręžta jau per 500 gręžinių. Nafta išgaunama iš 68 gręžinių penkiolikoje detaliai išžvalgytų telkinių – Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Auksoro, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Genčų ir Šilalės.
„Naftą galima išgauti tik gręžiniais. Statistika rodo, kad tik kas dešimtas iš jų yra sėkmingas ir kerta naftingąjį sluoksnį. Išgręžus gręžinį atliekama bandomoji gavyba – ji parodo, ar naftos kiekis yra pakankamas, kad apsimokėtų ją išgauti“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.
Giliausias Lietuvos gręžinys, 1992 m. išgręžtas Vydmantuose, Kretingos r. sav., skirtas geoterminei energijai išgauti, gręžinio gylis – 2564 m. Jis daugiau kaip 440 metrų įgręžtas į kristalinį pamatą. Stonaičiuose, Šilutės r. sav. išgręžtas ilgiausias – net 2786 m gręžinys.
Nuo 1990 m., kai Lietuvoje buvo pradėta juodojo aukso gavyba, iš viso šalyje iki šios dienos yra išgauta apie 4,5 mln. tonų naftos.
Lietuvoje detaliai išžvalgyti geologiniai naftos telkinių ištekliai sudaro 19,6 mln. tonų, detaliai išžvalgytipradiniai išgaunamieji ištekliai – 6,6 mln. tonų, parengtiniai išžvalgyti ištekliai, kurių tyrimas dar nebaigtas, – 1,6 mln. tonų, išgaunamieji – 264,6 tūkst. tonų. Detaliai išžvalgytų pradinių išgaunamųjų naftos išteklių likutis – 2,4 mln. tonų.
Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius Lietuvoje yra išduoti 6 bendrovėms – AB „Lotos-Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“, UAB „Genčių nafta“, UAB „LL Investicijos“ ir UAB „TanOil“. Nafta išgaunama tik iš sausumoje esančių telkinių, jos gavybą vykdo 5 bendrovės.
***
Kelmės rajone tęsiamas vandens telkinių įžuvinimas
Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai dalyvavo Kelmės medžiotojų ir žvejų draugijos organizuotame vandens telkinių įžuvinime. Į dešimt šio rajono vandens telkinių paleista beveik 1500 šiųmečių lydekų.
Kelmės medžiotojų ir žvejų draugija, vykdydama žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus, tęsia tvenkinių įžuvinimą plėšriomis žuvimis. Daugiau kaip 500 lydekaičių buvo paleista Gludo ežere, Pagryžuvio tvenkinyje – per 200. Po 90 lydekų paleista Žiaunės, Venių ir Vanagių ežeruose, 160 – Tyklio ežere. Dar po kelias dešimtis paaugintų lydekaičių paleista Miškinio ežere ir Butkiškės, Šepečio, Žalpių tvenkiniuose.
Plėšriomis žuvimis Kelmės rajono vandens telkiniai praturtinti jau ne pirmą kartą. Kelmės medžiotojų ir žvejų draugija, dalyvaujant Kelmės rajono agentūros pareigūnams, šį mėnesį jau įžuvino Bridvaišio, Gyliaus, Apušio ir Gauštvinio ežerus. Pastarajame ežere buvo paleista daugiau kaip 1200 lydekaičių, Bridvaišio ežere – per 450, Gyliaus ežere – daugiau kaip 360 ir Apušio ežere – 230.
***
Keturias dienas tikrinti žvejai ir medžiotojai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai ir agentūrų specialistai keturias dienas iš eilės rengė reidus ir tikrino žvejus bei medžiotojus. Patikrinta per šimtą žvejų ir kelios dešimtys medžiotojų. Nustatyta tiek žvejybos, tiek medžioklės pažeidimų.
Vykdydami akciją „Lašiša“ aplinkosaugininkai tikrino visus Šiaulių regiono vandens telkinius. Mažeikių rajone, prie Juodeikių užtvankos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai pastebėjo du vyrus, kurie žvejojo prie pat užtvankos. Tuo tarpu, žvejyba leidžiama tik ne arčiau kaip 100 metrų nuo užtvankos. J.L. (1965 m.) ir S.G (1971 m.) už grubų mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą surašyti protokolai (ATPK 87 str. 3.) ir gresia baudos iki 289 eurų. Laimikių abu pažeidėjai sugavę neturėjo, tad žala gamtai nebus skaičiuojama, tačiau su meškerėmis žvejams greičiausiai teks atsisveikinti.
Meškerės konfiskavimas ir 289 eurų bauda gresia ir S.P. (1992 m.), kuris žvejojo Radviliškio rajone, žemiau Vaitiekūnų tvenkinio, Šušvės upėje. Vyras taip pat tikėjosi sugauti žuvies žvejodamas prie pat užtvankos.
Plungės rajone, prie Prūsalių tvenkinio, ir Akmenės rajone, prie Klykolių tvenkinio, sutikti žvejai žvejoje be bilietų. Jiems surašyti protokolai (ATPK 87 str. 1d.) ir gresia baudos iki 57 eurų ir žvejybos įrankių konfiskavimas.
Reidų metu buvo tikrinami ne tik žvejai, bet ir medžiotojai. Medžioklės plotuose pažeidimų nenustatyta, tačiau išaiškintas vienas atvejis, kai buvo nesilaikoma veterinarinių sąlygų. Radviliškio rajono Pociūnėlių medžiotojų būrelio medžiotojas sumedžiojo du šernus ir juos išdarinėjo namuose, o ne įrengtoje pirminėje žvėrių apdorojimo aikštelėje, kaip reikalauja medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklės. R.B. (1970 m.) surašytas protokolas (ATPK 85 str. 1d.) ir už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą gresia bauda iki 86 eurų.
Žvejų ir medžiotojų tikrinimai bus tęsiami, o gyventojai apie daromus aplinkosauginius pažeidimus gali pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
