Ekokurjeris – 2/2015
LEU prof. habil. dr. Jono Rimanto Stonio paskaita „Mokslo projektai nubloškė tyrėjus į pavojingus kraštus“
2015 m. spalio 2 d. (penktadienį) 16.30 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (Studentų g. 39) 415 auditorijoje vyks renginys apie tiriamąsias ekspedicijas į tolimus ir egzotiškus kraštus. LEU prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis skaitys paskaitą „Mokslo projektai nubloškė tyrėjus į pavojingus kraštus“.
Renginyje svečiuosis Lietuvos geografų draugijos (LGD) viceprezidentė Genovaitė Kynė, kuri trumpai papasakos apie organizuojamą ekspediciją „Prof. Kazio Pakšto Dausuva–Belizas 2015“. LGD organizuojamos ekspedicijos tikslas – istorinės atminties išsaugojimas, tarpkultūrinių ryšių plėtojimas, demokratinių vertybių, tolerancijos puoselėjimas. Ekspedicijos metu bus renkama istorinė archyvinė medžiaga dokumentiniam filmui apie Kazį Pakštą. Į Belizą, Gvatemalą ir Meksiką keliaus jungtinė komanda, kurioje bus LGD, Lietuvos žurnalistų sąjungos, kitų visuomeninių organizacijų narių (geografų, istorikų, biologų, ekonomistų, žurnalistų).
Būtina išankstinė registracija (visus norinčius dalyvauti maloniai prašome kreiptis į renginio koordinatorių tel. +370 616 20 340 arba el. p. stonis@leu.lt). Renginio trukmė – apie 2 val.
***
10 tūkst. eurų brakonieriams kainuosiantis „laimikis“ atiteko zoologijos sodo gyvūnams
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai paskutinį rugsėjo savaitgalį smaguriavo žuvimi, kurią perdavė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai, ją paėmę iš sulaikytų brakonierių.
Vėlų rugsėjo 24-osios vakarą, besitelkiant audros debesims, aplinkosaugininkai pastebėjo, kad Kauno mariose ties Dabintos sala du valtyje sėdintys vyrai stato tinklus. Buvo nutarta sulaukti, kol jie grįš išsitraukti laimikio. Laukti pasaloje teko ilgai – net iki ankstaus ryto. Pažeidėjai atplaukė net dviem valtimis, nes, matyt, tikėjosi daug žuvies. Juos sulaikius paaiškėjo, kad vyrai įkliūva nebe pirmą kartą.
Už neteisėtai sugautą žuvį – 135 karšius, 13 karpių, 3 sterkus ir kt. – brakonieriai turės atlyginti 10,5 tūkst. eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Abiem pažeidėjams gresia ir administracinė nuo 115 iki 289 eurų bauda. Jie taip pat atsisveikins su abiem medinėmis valtimis ir dvejais tinklais.
Aplinkosaugininkai kviečia žmones apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
***
Vilniuje – Baltijos šalys apie Espo konvencijos taikymą
2015-09-28 Vilniuje prasidėjo Aplinkos ministerijos organizuotas Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, vadinamosios Espo konvencijos, Baltijos regiono seminaras. Jis vyks dvi dienas. Seminare dalyvauja Latvijos, Estijos, Danijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ekspertai, Europos Komisijos ir Espo konvencijos sekretoriato atstovai.
Toks seminaras kasmet rengiamas vienoje iš Baltijos šalių ir skirtas skatinti jų bendradarbiavimą ir bendravimą įgyvendinant šią konvenciją. Šiemetinis renginys skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad mėginama ieškoti naujų galimybių bendradarbiauti taikant Espo, Orhuso ir Helsinkio konvencijas.
Espo konvencija suteikia galimybę Lietuvos institucijoms ir piliečiams dalyvauti svarstant kaimyninėse šalyse planuojamos ūkinės veiklos projektus. Kokiais būdais ir kada visuomenė turi teisę dalyvauti, numato Orhuso konvencija (Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais). Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija (Helsinkio konvencija) nustato šalių bendradarbiavimo principus upių baseinų valdymo srityje, keitimąsi informacija pranešant apie planuojamas priemones, kurios dėl savo galimo reikšmingo neigiamo poveikio gali tapti Espo konvencijos objektu.
Seminaro dalyviai pasidalys savo šalių patirtimi planuojant įgyvendinti vėjo energetikos, branduolinės energetikos, transporto ir kitus projektus, kurie gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį kaimyninėms šalims. Išsamiau bus kalbama apie tai, kur taikomi Orhuso konvencijos reikalavimai ir kaip juos efektyviai taikyti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir išvengta konfliktų su visuomene.
***
Pristatyta ataskaita dėl pasiūlymų apmokestinti transporto priemones
2015-09-28 Aplinkos ministerijoje UAB „BGI Consulting“ pristatė galutinę ataskaitą dėl pasiūlymų apmokestinti transporto priemones Lietuvoje, taip siekiant mažinti jų keliamą taršą.
Pristatyme dalyvavo Aplinkos, Finansų, Susisiekimo, Energetikos, Užsienio reikalų, Ūkio ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos ir tyrimą atlikusios UAB „BGI Consulting“ atstovai.
Ekspertai pateikė keturis galimus efektyvius transporto priemonių apmokestinimo variantus. Tyrimo rezultatai naudotini kaip pagrindas rengiant pasiūlymus dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, kuris reglamentuoja taršos šaltinių apmokestinimą ir tik iš dalies įgyvendina „teršėjas moka“ principą, pakeitimo.
Siekiant parengti galimas transporto priemonių apmokestinimo alternatyvas, tyrimo metu išanalizuotos tarptautinėje praktikoje taikomos apmokestinimo sistemos ir papildomos priemonės, skatinančios naudoti mažiau taršias transporto priemones. Alternatyvos vertintos aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Geriausiai alternatyvai nustatyti taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas.
***
Lietuvoje daugėja žemės gelmių tyrimų
Jau antri metai, kai šalyje pastebimai daugėja žemės gelmių tyrimų. Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) rugsėjo 28 d. duomenimis, Žemės gelmių registre įregistruoti 772 geologinių tyrimų darbai. Jau dabar matyti, kad 2015 m. jų bus atlikta daugiau negu pernai (769).
Lietuvos žemės gelmės yra išskirtinė valstybės nuosavybė, ir kaupti visus duomenis apie jas yra įgaliota LGT. Žemės gelmių įstatymas įpareigoja tiesioginius tyrimus atliekančias geologines įmones visų rūšių žemės gelmių tyrimus registruoti Žemės gelmių registre. Šių tyrimų rezultatai kaupiami Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje.
Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, vienas iš registracijos tikslų – apsaugoti ir žemės gelmių išteklių naudotojų, ir visuomenės interesus. Tai ypač svarbu žvalgant naudingųjų iškasenų telkinius. Konkrečioje vietoje registruojami tik vieno investuotojo geologinės žvalgybos darbai. Jeigu tą patį telkinį žvalgytų du investuotojai, kiltų problemų sprendžiant, kuriam iš jų išduoti leidimą eksploatuoti tą telkinį. Be to, tyrimai, kurie dubliuotų jau atliktus ir LGT įvertintus, nebūtų iš naujo vertinami, jų rezultatai nebūtų aprobuojami, todėl jie neturėtų juridinės galios.
LGT kontroliuoja, kad nebūtų pažeisti žemės, kurioje planuojami tyrimai, savininkų ir naudotojų interesai. Su jais turi būti suderintas registruojamų žemės gelmių tyrimų plotas.
Geologinės žvalgybos leidimų suteikimo, koncesijų išdavimo ar registracijos sistemos veikia visose pasaulio valstybėse, kuriose yra išgaunamos naudingosios iškasenos.
***
Nevėžis Panevėžyje – jau daug švaresnis
Nuo rugsėjo vidurio panevėžiečių akis džiugina „atsivėrusi“ upė, ypač centrinėje miesto dalyje – baigta valyti Nevėžio atkarpa tarp Nemuno ir Savitiškio gatvių, kairiajame jo krante pašalinti menkaverčiai ir pažeisti medžiai bei krūmai.
Iš šios upės atkarpos buvo išsiurbta, kaip sakė valymo darbus atlikusios viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ vadovas Rapolas Liužinas, daugiau kaip 4 tūkst. kubinių metrų naftos produktais ir sunkiaisiais metalais užteršto dumblo, pašalinta daugiau kaip 350 kubinių metrų vandens augalijos. Darbai atlikti pasinaudojus Europos Sąjungos parama.
Išsiurbus dumblą, ši Nevėžio dalis buvo ir įžuvinta – čia paleista per tris šimtus baltųjų amūrų, lynų, plačiakakčių, lydekų.
Išvalius upės atkarpą nuo iš praeities paveldėtos taršos, pagerės ne tik povandeninės ekosistemos būklė, sąlygos vandens organizmams, bet ir rekreacinės galimybės miesto gyventojams. Tikimasi, kad išvalyta Nevėžio atkarpa ir jos aplinka taps žaliąja ašimi, jungiančia centrinius miesto parkus ir skverus ir suteiks galimybę išilgai upės turėti rekreacinių erdvių koridorių.
***
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – savanorių surinktos gilės
Lietuvos zoologijos sodas kviečia savanorius dalyvauti akcijoje „Gilė 2015“ ir pririnkti ąžuolo gilių jo gyvūnams. Ši tradicinė akcija rengiama jau aštuntą kartą. Gilių laukiama iki spalio 17-osios vidudienio Lietuvos zoologijos sodo administracijoje (Radvilėnų pl. 21, Kaunas).
Akcijos metu surinktos gilės bus naudojamos gyvūnų pašarams. Jomis, kaip kaloringu ir turinčiu daug baltymų, įvairių vitaminų bei mineralų papildu, paįvairinamas stumbrų, zebrų, antilopių, ožkų, begemotų, tapyrų ir kitų kanopinių žinduolių, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių racionas.
Žmonių suneštos gilės taip pat yra daiginamos, o jų daigai naudojami kaip pagrindinis pašaras gyvalazdėms arba kaip priedas kitų rūšių vabzdžiams. Per metus Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai gauna daugiau kaip tris tonas gilių.
Jeigu žmonės suneša gilių daugiau, žiemą jomis dalijamasi ir su į zoologijos sodą užsukančiais sparnuočiais, voverėmis ir kitais smulkiais žvėreliais.
Visi, prisidėję prie akcijos, bus laukiami jos užbaigimo šventėje, kuri Lietuvos zoologijos sode vyks spalio 17 d. 14 val.
***
Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
Šalies užterštų teritorijų būklė ir aktualijos – tokia pagrindinė šiandien vyksiančio seminaro, kurį surengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), tema. Jo metu bus pristatyti tokių teritorijų inventorizacijos rezultatai.
LGT baigė inventorizuoti dešimties didžiausių šalies miestų potencialius taršos židinius ir įvertino jų pavojingumą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje iš viso nustatyta 1017 užterštų teritorijų. Didžiąją jų dalį (845) sudaro tos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt.
Įvertinus dabartinę inventorizuotų teritorijų būklę ir jų galimą pavojingumą aplinkai, sudarytas sąrašas, kurias iš jų reikia ištirti pirmiausia. Valstybei priklausančiuose žemės sklypuose išskirti 154 tirtini potencialūs taršos židiniai, privačiuose – 125.
Tokie tyrimai labai reikalingi savivaldybėms, siekiančioms išvalyti ir sutvarkyti savo užterštas teritorijas. ES parama šiuo tikslu skiriama tik tuo atveju, jeigu tos teritorijos reikiamai ištirtos.
Seminaro metu taip pat bus pristatyta knyga „Cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodai“.
***
Genetiškai modifikuoti augalai Lietuvoje nebus auginami
Aplinkos ministerija teiks reikalavimus per Europos Komisiją siekdama užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų auginami genetiškai modifikuoti augalai. Šis draudimas galios visoje šalies teritorijoje.
„Visada palaikėme draudimą mūsų šalyje auginti genetiškai modifikuotus organizmus rinkos tikslais. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, Europos Parlamentas leido metų pradžioje.
Priėmus sprendimą drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus mūsų šalies teritorijoje Aplinkos ministerija kreipsis per Europos Komisiją, reikalaudama patikslinti anksčiau Komisijai pateiktų paraiškų ar suteiktų leidimų geografinę taikymo sritį, kad visa Lietuvos teritorija nebūtų įtraukta į auginimo zoną. Šis draudimas nebūtų taikomas mokslinių tyrimų tikslais auginti genetiškai modifikuotus augalus teikiamoms paraiškoms.
„Šiuo metu Europos lygmeniu pateiktos paraiškos dėl 8 genetiškai modifikuotų augalų komercinio auginimo Europos Sąjungos teritorijoje. Per Europos Komisiją kreipsimės į pareiškėjus reikalaudami patikslinti, kuriose šalyse planuojami auginti šie augalai ir užtikrinti, kad Lietuvos teritorija nepateks į auginimo sritį. Mūsų žiniomis, tokius reikalavimus jau pateikė Latvija, Graikija, Kroatija ir Austrija“, – sakė aplinkos ministras.
Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistai šiuo metu rengia Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę ir didinti baudas už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
***
Didžiausios Lietuvoje aukštapelkės gimtadienis!
2015-09-24 buvo minimas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato 40 metų jubiliejus. Čia saugomas didžiausias Lietuvoje Čepkelių pelkynas, mišku apaugusios žemyninės kopos, reti augalai, gyvūnai ir grybai.
Čepkelių rezervato plotas – daugiau kaip 11 tūkst. ha. Tai – didžiausia Lietuvos aukštapelkė. Joje gausu reliktinių ežerėlių, salų, salelių – žemyninių kopų liekanų. Tai liudija kadaise čia buvus jūros krantą.
Prieš keliolika tūkstančių metų dabartinę Čepkelių teritoriją buvo užlieję ledyno tirpsmo vandenys. Ilgainiui prieledyninės marios seko, tik žemiausiose vietose liko keletas ežerų, o dauguma jų užpelkėjo. Taip pat vietomis užpelkėjo sausumos plotai ir palaipsniui susidarė dabartinis Čepkelių pelkynas.
Išskirtinis rezervato bruožas – laukinės gamtos platybės: daugybė natūralių saugomų augalų ir gyvūnų buveinių. Čia gyvena gervės, tetervinai, kurtiniai, vilkai ir lūšys, auga plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės. Tai tik maža saugomų rūšių dalis. Čepkelių pelkėje auga ledynmečio reliktai – tekšė, laplandinis ir mėlynialapis karklai, o salose žydi svogūninė dantažolė ar raudonasis garbenis, išlikę Lietuvoje nuo ąžuolynų vyravimo laikų. Rezervate gamtos paveldo objektais paskelbtos drevėtos pušys – tai senosios bitininkystės reliktai. Čepkeliai nuo seno garsėja spanguolynais.
Čepkelių pelkyno saugoma teritorija įtraukta į RAMSAR tarptautinę reikšmę turinčių Pelkinių vietovių sąrašą. Čepkelių rezervatas taip pat yra NATURA 2000 teritorija – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo dalis. Šis tinklas skirtas retų bei nykstančių rūšių ir buveinių apsaugai, kurios ypač svarbios visos Europos biologinei įvairovei.
***
Priminimas grybautojams: į mišką – laikantis taisyklių
Pastaruoju metu pradėjus dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.
Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose, specialios paskirties miškuose (pasienio zonos, karinių objektų) ir tuose miškuose, kuriuose grybavimas ar lankymasis dėl svarbių priežasčių laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimais. Informacija apie tokį draudimą ar apribojimą skelbiama vietos spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, per radiją ar televiziją, o prie kelių, takų į mišką, kuriame uždraustas ar apribotas lankymasis, apie tai informuoja pastatyti ženklai.
Grybautojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Renkant grybus juos reikia arba išrauti, arba nupjauti prie pat žemės. Griežtai draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Miško ekosistemoms ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, nes taip sunaikinama ir grybiena.
Kaip nustato Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.
Jeigu nustatyta tvarka pažeidžiama grybaujant, piliečiams gali būti skiriama nuo 7 Eur iki 28 Eur, pareigūnams – nuo 28 Eur iki 57 Eur bauda. Jeigu tvarka pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama nuo 72 Eur iki 144 Eur, pareigūnams – nuo 144 Eur iki 289 Eur bauda.
Neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų rinkimas, žalojimas, naikinimas arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų ar jų gaminių įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia piliečiams įspėjimą arba 28–289 Eur baudą, pareigūnams – 57–579 Eur baudą. Iš pažeidėjų taip pat gali būti konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, augalai ir grybai ar jų gaminiai.
***
Nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už paslaugas tvarka
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąlygoms ir atsiskaitymo už šias paslaugas tvarkai.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje nustatoma atsiskaitymo tvarka abonentams, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių negalima įrengti atsikaitomųjų apskaitos prietaisų. Taip pat įtvirtinamos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, nuotekų ir paviršinių nuotekų atidavimo ribos. Numatoma ir įtvirtinama atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsiskaitymo už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą tvarkos apraše nustatoma šių paslaugų apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Taip pat apibrėžiamas abonentų atsiskaitymas už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas. Nustatoma atsiskaitymo už suteiktas nuotekų transportavimo paslaugas tvarka. Projekte reglamentuojama ir suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti. Taip pat nustatomas bazinis nuotekų, įskaitant paviršinių, užterštumas, kurį viršijus skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą.
Taip siekiama įgyvendinti nuo 2014 lapkričio 1 dienos įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas.
***
Labanoro regioniniame parke atidarytas aukščiausias apžvalgos bokštas
2015-09-22 aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas atidarė naują išskirtinį lankytiną objektą – aukščiausią apžvalgos bokštą saugomose teritorijose. Jis iškilo Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų. Apžvalgos bokšto aukštis – 36 metrai.
Iš bokšto viršuje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius, matosi puiki panorama į Siesarties ežerą su salomis ir garsiąją Labanoro girią. Vaizdas į kraštovaizdį atsiveria tarsi nuo devynaukščio namo stogo. Norintieji pamatyti šią įspūdingą gamtos panoramą turės įveikti 214 laiptelių.
Savo architektūra naujasis apžvalgos bokštas primena liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Šalia bokšto – lauko baldai, dviračių stovai, informacinis stendas. Automobiliais atvažiavę lankytojai juos kviečiami palikti tolėliau ir likusius kelis šimtus metrų iki bokšto įveikti pėsčiomis.
Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas pastatytas pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“. Projektą inicijavo ir vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, partneriai – Aukštaitijos regioninio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Molėtų rajono savivaldybė. Projektas buvo dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Apžvalgos bokštas įrengtas šalia Mindūnų kempingo. Reiktų važiuoti keliu Molėtai – Ignalina ir Mindūnuose (Muziejaus g. sankryža) sukti ženklo „Lankytina vieta“ kryptimi.
***
Ministerijoje – susitikimas su asociacijos „EEPA“ atstovais
2015-09-21 Aplinkos ministerijoje organizuotas susitikimas su asociacijos „EEPA“ atstovais. Jame aptarti aktualūs elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimai.
Organizuotame susitikime dalyvavo aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos apsaugos agentūros, ministerijos atstovai, asociacijos „EEPA“ valdybos nariai ir teisininkai.
Susitikime aptarta galimybė panaudoti garantiją ir išduoti licenciją asociacijai „EEPA“. Taip pat kalbėta apie artimiausius aplinkos ministro sudarytos darbo grupės aktualiems šios srities klausimams spręsti darbus. Ši grupė netrukus svarstys elektronikos ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių vykdymą ir jų perdengimą, licencijavimo pakeitimus, sutarčių sudarymo su savivaldybėmis reikalavimus, apskaitos klausimus, atliekų vežimo patikrinimų planus.
Asociacijos „EEPA“ atstovai pakviesti prisijungti prie minėtos darbo grupės veiklos ir kartu su kitomis šio sektoriaus institucijomis dalyvauti formuojant elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo politiką.
***
Dėl vandentiekio avarijos – didelė šlaito griūtis Vilniaus centre
2015-09-21 pavakare Vilniaus centre, ties Subačiaus ir Sukilėlių gatvių kampu, dėl vandentiekio avarijos pasipylęs vanduo, plūsdamas iš 7-9 m aukščio dirbtiniu šlaitu, nuplovė dalį šio šlaito ir jo papėdėje bei sankryžos važiuojamojoje dalyje suklojo daugiau kaip 100 kubinių metrų grunto. Apgriuvus šlaitui, aukščiau jo briaunos ties vandentiekio trasos šuliniu susidarė 4-5 m skersmens ir 1,5 m gylio duobė.
Tai, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Jono Satkūno, inžinerinis geologinis reiškinys, atsiradęs technogeniniame grunte dėl žmogaus veiklos, šiuo atveju – vandentiekio avarijos. Tokio pobūdžio reiškinių labai urbanizuotoje aplinkoje nutinka nuolat.
