EKOKURJERIS 2015/42
Kūrybinis gamtos mokslų konkursas „Mūsų eksperimentas“
Kūrybinį gamtos konkursą „Mūsų eksperimentas“ inicijuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Konkurso partneriu šiemet tapo Aplinkos ministerija, tad pagrindinė konkurso tema – aplinkos apsauga ir ekologija. Konkurso tikslas – skatinti kūrybišką gamtos mokslų mokymąsi, tiriamąją veiklą ir kūrybišką problemų sprendimą moksliniais būdais, motyvuoti moksleivius mokytis gamtos mokslų.
Dalyvauti konkurse kviečiamos šalies bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų 5–11 klasės mokinių komandos. Konkursinį darbą, kuris gali būti atliekamas per gamtos mokslų pamokas, turi parengti ne daugiau kaip 5 mokinių komanda, vadovaujama biologijos, fizikos, chemijos mokytojo ar mokytojų. Nors tiriamojo darbo temą pasirenka patys konkurso dalyviai, darbas turi būti iš gamtos mokslų (gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos, fizikos) tematikos. Jį galima praplėsti integraliai naudojant matematikos, geografijos ir technologijos mokslų metodus bei priemones.
Filmuotus ir aprašytus gamtos mokslų tiriamuosius darbus konkursui galima pateikti iki balandžio 15 d. Darbus vertins komisija, sudaryta iš Vilniaus universiteto mokslininkų ir mokytojų asociacijų atstovų. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti 2016 m. birželio pradžioje.
Daugiau informacijos apie konkursą rasite ČIA.
***
Lietuvių kurtos saulės baterijos prisidės prie klimato kaitos mažinimo Malaizijoje
Aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas projektams, skirtiems perduoti Lietuvos patirtį besivystančioms šalims atsinaujinančių energijos išteklių technologijų panaudojimo srityje, laimėjo UAB „BOD Group“. Panaudodama paramos ir nuosavas lėšas, bendrovė įsipareigojo suprojektuoti ir sumontuoti saulės jėgainę Malaizijoje ir perduoti Lietuvos patirtį šiai šaliai atsinaujinančių energijos išteklių srityje.
„Tai pirmasis dvišalis Lietuvos, kaip išsivysčiusios Europos Sąjungos šalies, projektas, skirtas tiesiogiai prisidėti prie kitos šalies gerovės kovojant su klimato kaita. Iki šiol esame skyrę apie 200 tūkst. eurų tarptautiniams fondams kovai su klimato kaita, o dabar finansuosime dvišalį projektą, kurio naudą pajus Malaizijos gyventojai ir kuris paskatins plėtoti aplinkai palankią energetiką šioje šalyje. Be to, tai ir parama bei paskata mūsų verslui – Lietuvos bendrovei suteikiama galimybė plėsti veiklą naujose rinkose ir pristatyti Lietuvą kaip pažangių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų gamintoją“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos ministerija 2014 m. skelbė kvietimą teikti paraiškas projektams, skirtiems perduoti Lietuvos patirtį besivystančioms šalims atsinaujinančių energijos išteklių technologijų panaudojimo srityje. Šį kvietimą laimėjo ir 145 tūkst. eurų paramą gavo UAB „BOD Group“, turinti įvairių fotoelektros projektų įgyvendinimo patirtį ir vykdanti veiklą tiek mokslinių tyrimų, tiek saulės elementų ir modulių gamybos srityje. Panaudodama paramos ir nuosavas lėšas, įmonė planuoja suprojektuoti ir sumontuoti 60 kW galingumo saulės jėgainę Malaizijoje. Viso projekto vertė – per 200 tūkst. eurų.
Numatoma, kad saulės jėgainė bus sudaryta iš dviejų dalių, kurios bus instaliuojamos skirtingose vietose – Sultono Idris universiteto pastate ir birių krovinių uoste. Kiekviena dalis bus sudaryta iš skirtingo tipo modulių. Turint mažiausiai 4 skirtingas variacijas, bus galima stebėti elektrinės darbą įvairiomis sąlygomis ir matyti, kaip kinta jos efektyvumas.
„Labiausiai įgyvendinto projekto naudą pajus Sultono Idris universitetas. Taigi projektas prisidės ne tik prie tarptautinio dviejų šalių bendradarbiavimo, bet ir prie mokslo ir inovacijų plėtros. Universitetas galės pats pasigaminti žaliąją energiją ir ją panaudoti savo reikmėms. Taip pat universiteto studentai turės galimybę susipažinti su saulės jėgainės veikimo principais ir šias žinias pritaikyti savo moksliniuose darbuose“, – projekto privalumus vardijo aplinkos ministras.
Pasak K. Trečioko, šis projektas taps Lietuvos pažangos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų gamybos srityje pavyzdžiu, atvers naujas galimybes mūsų šalies įmonėms vystyti projektus ne tik Malaizijoje, bet ir visame Pietryčių Azijos regione, ir parodys mūsų norą eksportuoti šias technologijas. Be to, tai labai svarbus žingsnis ruošiantis netrukus Paryžiuje vyksiančiai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konferencijai, kurioje tikimasi pasiekti tarptautinį visuotinį klimato kaitos susitarimą.
Teikti paramą besivystančioms valstybėms kovoje su klimato kaita išsivysčiusių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, vadovai įsipareigojo 2009 m. Kopenhagoje. Iki 2020 m. kovai su klimato kaita įsipareigota skirti 100 mlrd. dolerių. Pirmuoju laikotarpiu nuo 2010–2012 m. Europos Sąjunga klimato kaitos finansavimui skyrė 7,34 mlrd. Eur; 2013 m. ES ir jos valstybės narės – 9,5 mlrd. eurų; 2014 m. – 14,5 mlrd. Eur.
Lietuva finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje teikia nuo 2011 m. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2011–2014 m. Lietuva skyrė apie 200 tūkst. Eur kovai su klimato kaita teikiant įnašus į tarptautinius fondus, įgyvendinančius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos projektus.
***
Nuo 2016 metų keisis šešių biosferos poligonų apsauga
Siekdamas užtikrinti veiksmingą mažojo erelio rėksnio apsaugą ir atsisakyti perteklinių ūkinės veiklos ribojimų, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė 6 biosferos poligonų apsaugos tvarką. Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
Stambiųjų miško paukščių lizdų apsauga Lietuvos miškuose organizuojama jau kelis dešimtmečius. Miško naudotojams jau tapo įprasta praktika stambiųjų paukščių lizdus pažymėti miškotvarkos dokumentuose ir Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu riboti miško kirtimus.
Siekiant dar efektyviau organizuoti mažųjų erelių rėksnių lizdų apsaugą buvo pakeisti Labūnavos, Lančiūnavos, Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų nuostatai. Pakeitimais atsisakyta kirtimų ribojimų biosferos poligono ribų plane pažymėtose veisimo vietose ir nurodyta apsaugą organizuoti tik aplink žinomas ir paukščių iš tiesų naudojamas lizdavietes. Taip pat numatyta, kada, lizdui sunykus, miško kirtimo apribojimai nebebūtų taikomi. Tokio apsaugos modelio taikymas sumažins miško ūkio nuostolius patiriamus dėl nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.
Miško savininkai ir valdytojai, kurių miško sklypai patenka į Labūnavos, Lančiūnavos miškų biosferos poligonų teritorijas, su pakeistais biosferų poligonų nuostatais gali susipažinti šiojenuorodoje. Miško savininkai ir valdytojai, kurių miško sklypai patenka į Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų teritorijas, su pakeistais biosferų poligonų nuostatais gali susipažinti šioje nuorodoje.
Specialistai primena, kad už miško kirtimo apribojimus aplink registruotas mažojo erelio rėksnio lizdavietes mokamos kompensacijos pagal Kaimo plėtros 2014‒2020 m. programos priemonę, skirtą teikti paramą „Natura 2000“ miškuose. Šią programą kuruoja ir paramą administruoja Žemės ūkio ministerija. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti šiojenuorodoje.
***
VDU Kauno botanikos sodą papuošė vaikų rankutės
Pirmą žiemos dieną VDU Kauno botanikos sode linksmai šurmuliavo vaikai – jie kartu su savo auklėtojomis ir mokytojomis puošė eglutes. Net 30 žaliaskarių pasipuošė vaikų rankomis sukurtais žaisliukais: kai kurie jų taps ir puikiu desertu Botanikos sode gyvenantiems paukšteliams.
„Visa mūsų mokykla dalyvavo šioje gražioje akcijoje. Pagalvojome, kad eglė turi būti papuošta taip, kad būtų ne tik graži, bet ir naudinga: eglių kankorėžius ištepėme sviestu ir išvoliojome sorose, saulėgrąžose, grikiuose, kviečiuose. Gamindami žaislus vaikams pasakojome, kad tai taps puikiu maistu žiemojantiems paukšteliams“, – sakė pradinės mokyklos „Varpelis“ mokytoja Rita Kapočienė. Iš „Varpelio“ į VDU Kauno botanikos sodą atvyko net 70 mokinukų. Pirmos, trečios ir ketvirtos klasės moksleiviai po eglių puošimo atvyko ir į interaktyvias edukacines gamtos mokslų pamokas. „Bent kartą per mėnesį kiekviena klasė čia atvyksta. Manau, kad tai – ypač naudinga vaikams, nes mokykloje mes neturime tokių sąlygų mokyti vaikus apie gamtą, kokios yra sudarytos čia, VDU Kauno botanikos sode. Pastebėjome, kad vaikų žinios ženkliai pagilėja, kai jie mokosi ne tik teorijos, bet ir patys atlieka įvairius eksperimentus, j iems pateikiami pavyzdžiai“, – sakė pradinių klasių mokytoja Solveiga Nalivaikienė.
Į eglučių puošimo akciją atvykę ir gražiausio kalėdinio žaisliuko konkursui žaisliuką sukūrę Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro atstovai teigė, kad tiek kurti žaisliukus, tiek puošti eglutes buvo labai didelė atrakcija. „Eglutę puošėme išpaišytais, aplikuotais jogurto indeliais. Vaikų nuotaikos buvo puikios – pirmiausia suvalgė skanėstus, o po to indelius panaudojo savo kūrybiniams sugebėjimams atskleisti“, – sakė specialioji pedagogė Audronė Polukordienė. Žaisliukų kūrimo akcijoje dalyvavo visų septynių klasių moksleiviai ir darželinukai. Po eglučių puošimo akcijos vaikučiai su lydinčiais pedagogais aplankė tropinių drugelių parodą Botanikos sodo oranžerijoje, pasivaikščiojo po sodą. Visos 30 eglučių ir didžioji žaliaskarė bus įžiebtos gruodžio 4 d., penktadienį, 16 val. Susirinkusiųjų lauks nemokamas šventinis koncertas, o po to bus galima nukeliauti į oranžerijoje vyksiančią šviesų, muzikos ir naktinių drugių šventę. Jos metu vyks ir Botanikos sode užaugintų vaistažolių arbatų degustacija. Vazonuose įsodintas eglutes ir didžąją sodo eglę VDU Kauno botanikos sodui padovanojo ASU arboretumas.
***
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba klimato kaitos konferencijoje
Jūsų ekscelencijos, ponios ir ponai,
šiandien negalime atsiriboti nuo pasaulinių problemų. Nė viena šalis nėra apsaugota nuo klimato kaitos poveikio.
Klimato kaita yra reali ir jos poveikis jaučiamas visame pasaulyje.
Dykumų ploto didėjimas, geriamojo vandens trūkumas, badaujančiųjų skaičiaus augimas – tai vienos iš didžiojo žmonių kraustymosi ir net karinių konfliktų priežasčių.
Dėl mūsų nesugebėjimo veikti dabar atsiras negrįžtamų pasekmių, kurios palies kiekvieną.
Ko reikia, kad mūsų konferencija Paryžiuje būtų sėkminga?
Pirma, visos didelės ir mažos, besivystančios ir išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti dėl ambicingų ir teisiškai privalomų tikslų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Mes, kaip Europos Sąjunga, sumažinsime teršalų išmetimą mažiausiai 40 procentų iki 2030 metų, palyginti su 1990-aisiais. Visi didžiausi teršėjai turėtų atsakingai siekti bendro tikslo – apriboti globalinį atšilimą iki dviejų laipsnių.
Lietuvos patirtis įrodo, kad nėra prieštaravimo tarp ekonomikos augimo ir aplinkos apsaugos. Per pastaruosius 25 metus mūsų išmetamų teršalų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus, o mūsų BVP per šį laikotarpį išaugo 30 procentų.
Antra, turime užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi įsipareigojimų dėl klimato kaitos.
Griežtos atskaitomybės ir skaidrumo taisyklės turėtų sustiprinti pasitikėjimą, užtikrinti sąžiningumą ir sukurti paskatas įgyvendinti mūsų sprendimus. Reguliariai atnaujindami savo tikslus, galėsime sparčiau reaguoti į išmetamų teršalų kiekio dinamiką ir technikos pažangą.
Trečia, finansinė parama, skirta mažinti teršalų išmetimui besivystančiose šalyse, turėtų būti orientuota į rezultatus.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra pagrindinės finansavimo kovai su klimato kaita teikėjos – 2014 metais skirta 14,5 milijardo eurų. Tačiau ne finansinių išlaidų kiekybė, o jų kokybė bus lemiamas veiksnys kovojant su klimato kaita.
Galiausiai susitarimas sustiprins mūsų saugumą. Priklausydami nuo iškastinio kuro ir stokodami alternatyviųjų energijos šaltinių, tampame pažeidžiami. Matome situaciją, kai dėl mūsų energijos poreikio teroristų tinklai yra finansuojami pinigais už naftą ir dujas.
Atėjo laikas priimti globalius sprendimus.
Vienintelis būdas užtikrinti mūsų saugią ateitį – patvirtinti visuotinai įpareigojantį susitarimą Paryžiuje.
Dėkoju už Jūsų dėmesį.
***
Biblinių augalų parodos atidarymas
Gruodžio 2 d. VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje buvo atidaroma biblinių augalų paroda, vyko degustacija.
„Oranžerijoje pristatyti seniausi, dar Biblijoje minimi augalai, kurie auga VDU Kauno botanikos sode. Šiuos augalus tyrinėja mokslininkai, jais aktyviai domimasi dėl vertingųjų savybių: vieni vartoti balzamuoti, kiti ypač vertinami dėl grožį puoselėjančių medžiagų“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.
Biblinių augalų parodoje buvo pristatoma apie 50 augalų. Tai – seniausiu laikomas figmedis, alyvmedžiai, granatmedis, Kristaus kančios augalu vadinamas lauramedis ir kt. Biblinių augalų paroda VDU Kauno botanikos sode organizuojama nuo 2011 m. Šiais metais renginyje dalyvavo Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Gintaras Urbštas ir Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios klebonas Kęstutis Vosylius. Parodą pristatė dr. Judita Varkulevičienė.
Biblinių augalų paroda – vienas iš bendro projekto su Lietuvos zoologijos sodu ŽIEMOS SODŲ SAVAITĖ renginių.
***
Lietuvoje vyko didžiausia šalies istorijoje astronomijos konferencija
Gruodžio 1–4 d. Vilniuje vyko didžiausia kada nors Lietuvoje rengta tarptautinė astronomijos konferencija. Joje dalyvavo astronomai ne tik iš daugelio Europos šalių, bet ir iš Australijos, Brazilijos, Čilės, JAV.
Ši jau trečioji mokslinė konferencija skirta pristatyti vienos didžiausių Europoje antžeminių astronominių tyrimų programų „Gaia-ESO spektrinė apžvalga“ rezultatams, susitikti su kitų didelių apžvalgų atstovais. Konferencijoje bus apibendrinti žvaigždžių įvairiose Galaktikos komponentėse cheminės sudėties tyrimų rezultatai, pademonstruoti moksliniai atradimai, numatyti būsimi darbai. Vienas esminių atradimų – mūsų Galaktikos formavimasis iš centro į išorę.
Gaia-ESO konsorciumas yra subūręs per 300 astronomijos specialistų iš žymiausių Europos mokslo centrų: Kembridžo, Oksfordo, Lundo, Upsalos universitetų, Maxo Plancko instituto Vokietijoje, garsiosios Europos pietinės observatorijos. Konsorciumo nariai yra įvairių sričių astrofizikai: šaltų bei karštų žvaigždžių, ekstinkcijos, pekuliarių žvaigždžių, instrumentikos, modeliavimo ir t. t. Mokslininkai, suvieniję pajėgas, Europos pietinėje observatorijoje Čilėje galės vykdyti astronominius stebėjimus daugiau nei 300 naktų. Tam naudojamas labai didelis, 8,2 m skersmens teleskopas. Tai vienas galingiausių optinių teleskopų pasaulyje. Vienos stebėjimų nakties kaina viršija 20 tūkst. eurų.
„Apžvalgos šiuo teleskopu rezultatai pateiks naujų žinių apie mūsų Galaktikos struktūros formavimąsi ir evoliuciją, kartu su „Gaia“ kosminės observatorijos astrometrine informacija leis geriau suprasti, kaip mūsų visatoje formuojasi ir evoliucionuoja galaktikos, sudarys galimybę nepriklausomai patikrinti šiuolaikinius kosmologinius modelius“, – paaiškina VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja, konferencijos mokslinio organizacinio komiteto pirmininkė prof. Gražina Tautvaišienė.
Konferencijos programoje numatytos tokios pristatymų kryptys: Galaktikos lauko žvaigždžių tyrimai; Galaktikos centrinis telkinys; Galaktikos plonojo ir storojo disko bei sferoido tyrimai; padrikųjų spiečių formavimasis, kinematika bei cheminė sudėtis; žvaigždžių evoliucija; objektų, skirtų standartams bei kalibracijai, stebėjimas; technika bei tyrimų metodika.
Tarp kviestinių svečių – dr. Timo Prusti, Europos kosmoso agentūros „Gaia“ kosminės misijos mokslinis vadovas. Jis apžvelgs šios misijos būklę, pirmuosius mokslo pasiekimus. „Gaia“ observatorija į kosmosą paleista 2013 m. gruodžio 19 d. Planuojama, kad per penkerius metus ji pateiks duomenų, leisiančių sudaryti apie milijardo žvaigždžių katalogą ir sukurti tikslų trimatį Paukščių Tako galaktikos žvaigždėlapį.
Atvyks ir Gaia-ESO apžvalgos koordinatoriai: žymus Kembridžo universiteto profesorius Gerry Gilmore, prieš porą dešimtmečių mūsų Galaktikoje atradęs storąjį diską ir įkritusią nykštukinę Šaulio galaktiką, Italijos Arcetri observatorijos astronomė dr. Sofia Randich, daugelį metų tyrinėjanti ličio gausą Galaktikoje, ir kiti garsūs astronomai.
„Gaia-ESO spektrinė apžvalga“ yra pirmoji europinė globali dangaus objektų stebėjimų programa, apimanti visas Galaktikos struktūras nuo žvaigždžių formavimosi regionų centriniame Galaktikos telkinyje iki seniausių sferoido žvaigždžių. Programa siekia papildyti „Gaia“ kosminės observatorijos astrometrijos duomenis antžeminiais per 100 tūkstančių žvaigždžių cheminės sudėties tyrimų rezultatais.
Konferenciją organizavo VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrospektroskopistų grupė. Ji taip pat dalyvauja „Gaia-ESO spektrinėje apžvalgoje“, solidžiai prisidėdama prie vykdomų tyrimų. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos astronomai dalyvauja tokios reikšmės ir dydžio tyrimų programoje. Šiame projekte prof. G. Tautvaišienės vadovaujama Vilniaus grupė kartu su partneriais tiria pagrindinius fizikinius žvaigždžių atmosferų parametrus, cheminių elementų gausas, atsako už anglies, azoto ir deguonies gausų nustatymą Galaktikos lauko ir padrikųjų spiečių žvaigždėse.
Renginį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MOR-15032/2015), Kembridžo ir Vilniaus universitetai.
Parengta pagal informacinius pranešimus
