Ekokurjeris – 2015/41

Nuo 2016 metų keisis šešių biosferos poligonų apsauga

Siekdamas užtikrinti veiksmingą mažojo erelio rėksnio apsaugą ir atsisakyti perteklinių ūkinės veiklos ribojimų, aplinkos ministras  pakeitė 6 biosferos poligonų apsaugos tvarką. Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.

Stambiųjų miško paukščių lizdų apsauga Lietuvos miškuose organizuojama jau kelis dešimtmečius. Miško naudotojams jau tapo įprasta praktika stambiųjų paukščių lizdus pažymėti miškotvarkos dokumentuose ir Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu riboti miško kirtimus.

Siekiant dar efektyviau organizuoti mažųjų erelių rėksnių lizdų apsaugą buvo pakeisti Labūnavos, Lančiūnavos, Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų nuostatai. Pakeitimais atsisakyta kirtimų ribojimų biosferos poligono ribų plane pažymėtose veisimo vietose ir nurodyta apsaugą organizuoti tik aplink žinomas ir paukščių iš tiesų naudojamas lizdavietes. Taip pat numatyta, kada, lizdui sunykus, miško kirtimo apribojimai nebebūtų taikomi. Tokio apsaugos modelio taikymas sumažins miško ūkio nuostolius patiriamus dėl nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.

Miško savininkai ir valdytojai, kurių miško sklypai patenka į Labūnavos, Lančiūnavos miškų biosferos poligonų teritorijas, su pakeistais biosferų poligonų nuostatais gali susipažinti šiojenuorodoje. Miško savininkai ir valdytojai, kurių miško sklypai patenka į Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų teritorijas, su pakeistais biosferų poligonų nuostatais gali susipažinti šioje nuorodoje.

Specialistai primena, kad už miško kirtimo apribojimus aplink registruotas mažojo erelio rėksnio lizdavietes mokamos kompensacijos pagal Kaimo plėtros 2014‒2020 m. programos priemonę, skirtą teikti paramą „Natura 2000“ miškuose. Šią programą kuruoja ir paramą administruoja Žemės ūkio ministerija. Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti šiojenuorodoje.

***

Netikėtas Panevėžio aplinkosaugininkų radinys

Panevėžio regiono aplinkosaugininkai aptiko apie 30 tonų naudotų kineskopų atliekų.

Tokį radinį Panevėžio agentūros pareigūnai aptiko greta buvusios fermos Raguvos seniūnijos Sodeliškių kaimo teritorijoje. Apie rastas atliekas, kurių šeimininkai nežinomi, informuota Panevėžio rajono savivaldybė, jai taip pat perduoti atliekų tvarkytojų, kurie galėtų tvarkyti tokias atliekas, kontaktai.

Aplinkos apsaugos pareigūnai apklausė ūkininkus, kurių deklaruoti laukai yra aplink vietą, kur rastos atliekos, tačiau nei vienas ūkininkas nematė, kas galėjo atvežti minėtas atliekas.

Atliekų sudėčiai nustatyti paimti ėminiai, jie perduoti tirti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui. Gavus tyrimų rezultatus bus kreipiamasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.

***

Kauno marių brakonieriai

Surengę pasalą Kauno regiono aplinkosaugininkai sučiupo tinklininkus. Jiems ši žvejyba kainuos apie 5 tūkst. eurų.

Gavę informacijos apie galbūt neteisėtą žvejybą Kauno mariose, Kauno regiono aplinkos pasaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė pasalą.

Paryčiais pastebėta irklinė valtis ir joje esantys du piliečiai. Trečiasis pilietis liko krante ir pasišviesdamas žibintuvėliu vis žvalgėsi aplink.

Neįtardami, kad yra stebimi pareigūnų, brakonieriai vieną po kito traukė tinklus. Pabaigę darbą vyrai buvo sulaikyti su įkalčiais. Kaip paaiškėjo, jie jau gerai žinomi aplinkosaugininkams ir prasižengia ne pirmą kartą. Už tą pačią veiklą – žvejybą draudžiamais tinkliniais įrankiais – du vyrai bausti dar šiemet, trečiasis – 2013 m.

Pažeidėjai naudojo 8 tinklus, kurių bendras ilgis sudaro apie 920 metrų. Jie sugavo 51 karšį, 3 lynus, 1 vėgėlę, 2 sterkus, 1 salatį, 1 amūrą, 8 lydekas, 35 kg kuojų ir 78 kg karosų.

Už visas sugautas žuvis pažeidėjams teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 4 600 Eur. Už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais teks susimokėti baudas, kurios siekia iki 289 Eur. Pažeidėjams taip pat neteks valties ir 8 tinklų.

***

Buvo pratęsiama akcija „Lašiša“

Rugsėjo 7 d. prasidėjusi aplinkosauginė akcija „Lašiša“  truko iki gruodžio 1 d. Akciją buvo nuspręsta pratęsti dėl šiemet vėliau prasidėjusios lašišinių žuvų migracijos ir neršto.  Pareigūnai ir toliau organizavo reidus ir budėjo prie upių, kuriomis migruoja ir kur neršia šios vertingos žuvys, stabdys ir tikrins įtartinas transporto priemones. Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriams talkino neetatiniai aplinkosaugininkai, Šaulių sąjungos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos pareigūnai.

Aplinkosaugininkai primena, kad lašišų, šlakių ir upėtakių žvejyba, taip pat bet kokia žvejyba šių žuvų neršto vietose, draudžiama iki gruodžio 31 d. Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 231 iki 579 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 630 eurų. Jeigu ši žuvis neteisėtai bus sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, reikės sumokėti trigubai – daugiau kaip 1900 eurų.

Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai ir žvejai kviečiami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

***

Europos atliekų mažinimo savaitė

Lapkričio 21–29 dienomis buvo minima Europos atliekų mažinimo savaitė. Jos metu visoje Europoje buvo organizuojami renginiai, kurių dalyviai sužino, kaip galima taupyti išteklius ir mažinti susidarančių atliekų kiekį. Prie šios iniciatyvos šiemet pirmą kartą prisijungė ir Lietuva.

Europos atliekų mažinimo savaitė – jau tradicija tapusi iniciatyva, šiemet skaičiuojanti septintuosius metus. Ji skirta aukščiausiam atliekų tvarkymo prioritetui – jų susidarymo prevencijai – populiarinti ir skatinti. Šia iniciatyva siekiama skatinti visuomenę vengti atliekų susidarymo, mažinti kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose, daiktus naudoti pakartotinai ar pailginti jų naudojimo laiką.

Europos atliekų mažinimo savaitės iniciatyvą palaiko ir jai skirtus renginius organizuoja ne tik Europos Sąjungos šalys, bet ir Andora, Benino Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Dominikos Respublika, Islandija, Juodkalnija, Serbija.

Pernai Europos atliekų mažinimo savaitei paminėti organizuota per 12 tūkst. renginių, kur didelis dėmesys buvo skiriamas maisto atliekų susidarymo prevencijai. Visuomenė buvo mokoma, kaip neprisipirkti per daug maisto, kaip gaminti ir saugoti maisto produktus siekiant, kad maisto atliekų susidarytų kuo mažiau.

Skaičiuojama, kad vienam mūsų šalies gyventojui per metus tenka apie 450 kg atliekų. Šį kiekį galime mažinti keisdami vartojimo įpročius – atsakingai planuodami pirkinius, rūšiuodami atliekas, daiktus naudodami ilgiau arba juos atiduodami kitiems, perduodami perdirbti ir nepaversdami jų sąvartyno atliekomis. Tai paprasti, bet labai svarbūs žingsniai, kuriuos jau šiandien žengti gali kiekvienas iš mūsų.

Europos atliekų mažinimo savaitės renginius Lietuvoje aktyviai organizavo apie 30 savivaldybių. Jų dalyviai gamino kalėdinius žaislus iš atliekų, keitėsi nebereikalingais daiktais, gavo naudingos informacijos apie atliekų rūšiavimą ir antrinį atliekų panaudojimą. Didžiausias dėmesys šiemet buvo skiriamas skatinimui naudoti mažiau ar atsisakant medžiagų, be kurių gaminio ar paslaugos funkcionalumas bus toks pat.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje 2013 metais apie 62 proc. visų komunalinių atliekų buvo pašalinta sąvartynuose, apie 20 proc. – perdirbta, apie 7 proc. – sukompostuota arba sutvarkyta kitais būdais.

Siekdama mažinti išteklių praradimus ir skatinti atsakingą vartojimą bei atliekų tvarkymą, Aplinkos ministerija informuoja visuomenę, organizuoja ir remia rūšiuoti ir tinkamai tvarkyti atliekas skatinančias iniciatyvas (seminarai sodų bendrijoms, ekomiesteliai ir pan.), skiria lėšų savivaldybėms atliekų rūšiavimo konteineriams įsigyti. Nuo 2016 metų vasario 1 d. pradės veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, įvairiomis priemonėmis bus skatinama sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, maisto atliekų kiekį.

***

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai

Europos Komisija praneša, kad bus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus ir šalies geografinė teritorija nebus įtraukta į leidimus auginti 8 genetiškai modifikuotus augalus (kukurūzus).

Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, leista metų pradžioje. Seime ir Vyriausybėje priėmus politinį sprendimą, rugsėjį Aplinkos ministerija kreipėsi į paraiškas auginti genetiškai modifikuotus augalus pateikusius ir auginimo leidimą turinčius asmenis.  Prašyta, kad visa mūsų šalies teritorija nepatektų į komercinio 8 genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo zoną.

Šis kreipimasis, kaip praneša Europos Komisija, buvo patenkintas. Tai reiškia, kad šie genetiškai modifikuoti augalai, dėl kurių šiuo metu Europos lygmeniu pateiktos paraiškos, Lietuvoje nebus auginami.

Tokius pat reikalavimus dėl visos ar dalies teritorijos išėmimo iš komercinio auginimo zonos pateikė dar 16 valstybių narių: Latvija, Lenkija, Graikija, Kroatija, Austrija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Belgija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Vokietija, Bulgarija, Italija, Danija, Slovėnija.

Sprendimai dėl konkrečių genetiškai modifikuotų organizmų priimami kiekvienu atveju atskirai. Tuo atveju, jei kuri nors kompanija pateiktų prašymą dėl naujos genetiškai modifikuotų augalų linijos auginimo, Lietuva vėl turėtų spręsti, reikalauti išbraukti mūsų šalies teritoriją iš konkretaus genetiškai modifikuoto augalo auginimo geografinės zonos ar ne.

***

Neteisėta medžioklė Šilalės rajone

Neseniai patikrinę gautą informaciją, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai išaiškino neteisėtos medžioklės atvejį. Nustatyta, kad neteisėtos medžioklės Šilalės r. Didkiemio seniūnijoje metu trys vyrai sumedžiojo 3 stirnas.

Gyvūnai sumedžioti iš transporto priemonės, kurioje buvo rastas ir draudžiamas naudoti naktinis optinis taikiklis su lazeriniu taikikliu.

Iš medžiojusių vyrų, kurių 2 turėjo teisę medžioti, paimtas ginklas, naktinis optinis taikiklis su lazeriniu taikikliu, žiūronai, medžiotojų bilietai, peilis. Už nustatytus pažeidimus dviem medžiotojamssurašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai ir gresia 579–1737 eurų baudos su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų bei šautuvo ir transporto priemonės konfiskavimu. Nustačius tikrą gyvenamąją vietą, protokolas bus surašytas ir trečiajam medžioklės dalyviui, neturėjusiam teisės medžioti. Pažeidėjai taip pat kartu turės atlyginti daugiau kaip 3 500 eurų gamtai padarytą žalą.

***

Miškininkų reido rezultatai: dokumentų tvarkymo pažeidimai, nelegalūs kirtimai ir naminukės bravoras

Siekdami užtikrinti, kad mediena būtų tvarkoma ir vežama, kaip tai nustato taisyklės, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir miškų urėdijų pareigūnai organizavo reidą. Jo metu aplinkosaugininkai patikrino arti 100 transporto priemonių, gabenusių medieną ir ja prekiavusių turgavietėse, dokumentus, 33 miško sklypuose vykdomus kirtimo darbus, privačiose miško valdose konsultavo privačių miškų savininkai.

Neturėjusiems medienos gabenimo lapų Joniškio, Kėdainių, Rietavo ir Zarasų miškų urėdijų pareigūnai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolus. Kėdainių miškų urėdijos teritorijoje sulaikytas pilietis, kuris, kaip įtariama, vežė pagrobtą medieną iš Ąžuoloto girininkijos. Dėl medienos grobimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kretingos miškų urėdijoje nustatytas vienas privataus miško teršimo statybinėmis atliekomis atvejis. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai vykdo tyrimą dėl pažeidėjo išaiškinimo. Telšių miškų urėdijoje aptiktas naminės degtinės bravoras. Įvykis perduotas tirti policijai. Trakų miškų urėdijoje privačioje miško valdoje nustatytas savavališkas miško kirtimas. Surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

***

Atliekų tvarkymas: taisykles nustato Aplinkos ministerija, paslaugų kainas – savivaldybė
Viešojoje erdvėje pasklidus klaidingai informacijai, esą rinkliavos dydį už atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustato Aplinkos ministerija, Atliekų departamento specialistai pateikia paaiškinimą.

Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymai nustato, kad už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą, atsakinga savivaldybė. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu. Taip pat taryba turi teisę nustatyti lengvatas rinkliavos mokėtojams ir rinkliavos grąžinimo atvejus.

Aplinkos ministerija siekia suvienodinti taisykles, kuriomis vadovaudamosi savivaldybės nustatys mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Aplinkos ministerijos parengtos ir siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisos įteisintų vieningos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelį ir jų tvarkymo principus.

Priėmus siūlomas pataisas, visos savivaldybės ne vėliau kaip nuo 2016 m. liepos 1 d. turėtų pagal vienodas taisykles taikyti rinkliavas iš gyventojų ar kitas jų įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Pataisos leistų užtikrinti, kad už šias paslaugas gaunamos lėšos būtų nukreipiamos jų kokybei gerinti, reikiamai infrastruktūrai plėtoti.

Taip pat siūloma nustatyti, kad į rinkliavos dydį nebūtų įskaičiuojamos sąnaudos, patirtos iš specialių surinkimo konteinerių kartu su antrinėmis žaliavomis surenkant ir kitas komunalines atliekas, nebent būtų įrodyta, kiek tokių komunalinių atliekų buvo rasta ir kokių sąnaudų reikėjo jas tvarkant. Tai paskatintų žmones aktyviau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas.

***

Lietuvos seisminės stotys užfiksavo žemės drebėjimą Graikijoje

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad mūsų šalyje esančios seisminės stotys užfiksavo 2015-11-17 Graikijoje vykusį žemės drebėjimą.

Pranešama, kad vakar, lapkričio 17 d., Jonijos jūroje prie vakarinės Graikijos krantų 9 val. 10 min. Lietuvos laiku įvyko 6,5 balų stiprumo žemės drebėjimas. Jį sekė mažiausiai septyni drebėjimai, kurių stiprumas svyravo tarp 2,9–5.3 balų. Drebėjimo epicentras buvo už 289 km į vakarus nuo sostinės Atėnų, netoli Leukadijos (Lefkada) salos. Pagrindinio drebėjimo hipocentras buvo 10 km gylyje.

Viduržemio jūros regionas yra seismiškai aktyvus ir jame žemės drebėjimai yra dažni. Taip yra dėl to, kad tektoninė Afrikos plokštė juda į šiaurę 4–10 mm per metus greičiu ir bando nustumti Eurazijos plokštę.

Parengta pagal informacinius pranešimus