Ekokurjeris – 2015/40
Efektyvios komunikacijos seminaras Europos saugomų teritorijų darbuotojams
Lapkričio 26–27 d. Aplinkos ministerija ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija organizavo EUROPARC Šiaurės šalių ir Baltijos šalių skyriaus seminarą „Komunikacija saugomose teritorijose“.
Organizuojamo seminaro tema – „Komunikacija saugomose teritorijose“ – ypač aktuali šiandien. Saugomų teritorijų tvarkymo veiksmingumas labai priklauso nuo geros komunikacijos. Efektyvi komunikacija būtina ir saugomų teritorijų srities organizacijoms keičiantis informacija, bendraujant su visuomene. Seminare dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Rumunijos saugomų teritorijų direkcijų atstovai.
EUROPARC federacija – didžiausia Europos nevyriausybinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 440 saugomų teritorijų, valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo narių. Federacija siekia apsaugoti unikalias Europos laukinės gamtos, buveinių ir kraštovaizdžio teritorijas, išsaugoti gamtos paveldą ateinančioms kartoms. Gamta nepripažįsta sienų, todėl EUROPARC narių pastangomis siekiama palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių saugomų teritorijų tvarkytojų.
EUROPARC Šiaurės ir Baltijos šalių skyrius yra viena iš septynių regioninių iniciatyvų, kuri buvo įsteigta norint užtikrinti efektyvų EUROPARC Federacijos darbo efektyvumą. Šiaurės ir Baltijos šalių skyriui atstovauja įvairios organizacijos iš 5 šiaurės šalių (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos) ir Baltijos šalys. Lietuvos atstovai šioje organizacijoje yra Kurtuvėnų regioninio, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų direkcijos ir Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija.
***
Apie Lietuvos kurortų klimatą ir orų poveikį sveikatai – naujame leidinyje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išleido leidinį „Lietuvos kurortų klimatas“. Jis skirtas šalies kurortų ir kurortinių vietovių klimato sąlygoms ir jų poveikiui žmogaus savijautai apžvelgti.
LHMT išleistą leidinį sudaro 4 kurortų – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos, 4 kurortinių teritorijų – Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų – ir Likėnų klimato apžvalga, jų klimatinio turizmo indekso vertinimas. Likėnai įtraukti kaip viena seniausių ir didelį kurortinį potencialą turinti vietovė. Kiekviena vietovė pristatoma atskirai, apžvelgiant jos geografines, klimato sąlygas, apskaičiuojant klimatinį turizmo indeksą. Pastarasis parodo, ar vietovės klimatinės sąlygos tinkamos turizmui. Kaip rodo klimatinis turizmo indeksas, nagrinėjamos vietovės tinkamiausios turizmui liepą ir rugpjūtį, netinkamiausios – gruodį ir sausį.
Leidinyje pagrindinis dėmesys skiriamas kurortinėms vietovėms, siekiama atskleisti jų sezoninius klimato ypatumus ir sąlygas rekreacijai ir sveikatinimui. Nagrinėjama pagrindinių meteorologinių elementų įtaka žmogaus organizmui ir savijautai. Paaiškinama, kaip žmonių savijautą veikia įvairūs meteorologiniai reiškiniai – temperatūra, vėjas, slėgis. Pateikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo pavojingų atmosferos ir klimato reiškinių poveikio. Pavyzdžiui, nurodoma, kaip reikėtų elgtis pučiant stipriam vėjui, vardijami būdai, kaip apsisaugoti nuo karščio sukeliamų sveikatos sutrikimų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos leidinys artimiausiu metu pasieks kurortinių miestų savivaldybes, informacinius centrus ir bibliotekas. Jis taip pat bus prieinamas elektroniniu formatu ir bus patalpintas LHMT interneto svetainėje www.meteo.lt
***
Tarptautinė „žaliesiems“ pastatams skirta konferencija
5015-11-17 vyko Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos organizuota tarptautinė konferencija „Žalieji pastatai“.
„Žaliųjų“ pastatų idėją mūsų šalyje plėtoja vis daugiau nekilnojamojo turto vystytojų, todėl užsienio ekspertų patirtis yra labai svarbi. Prieš kelerius metus tvarios miestų plėtros principai buvo naujovė, o šiandien jau turime statomų ir eksploatuojamų objektų, atitinkančių aukščiausius standartus.
Geriausius pasaulinius ir kaimyninių valstybių pasiekimus žaliųjų pastatų rinkoje pristatė pripažinti tvaraus nekilnojamojo turto vystymo specialistai iš Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Skandinavijos. Konferencija suburs žaliųjų pastatų vystymu besidominčius nekilnojamojo turto plėtotojus, pastatų savininkus, biurų nuomininkus, investuotojus, architektus bei projektuotojus, statybų verslo bei pramonės, viešojo sektoriaus atstovus.
***
Į aplinkosaugininkų pasalą įkliuvo tinklininkai
7 valandas pažeidėjų tykoję aplinkosaugininkai neapsigavo – jiems įkliuvo tinklais žvejoję vyrai, kurių gamtai padaryta žala – daugiau kaip 6 tūkst. eurų.
Gavę informacijos apie Danės upėje pastatytus tinklus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai surengė reidą. Jiems talkino ir neetatiniai aplinkosaugininkai. 7 valandų laukimas davė rezultatų. Ankstų lapkričio 13 d. rytą prie pastatytų tinklų gumine valtele atplaukė du vyrai. Penkiuose tinkluose rasta 10 šlakių ir 5 karšiai.
Už šį pažeidimą vyrams gresia baudos iki beveik 300 eurų. Jie taip pat turės atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 6 665 eurus, ir gali netekti pažeidimo padarymo priemonių.
***
Saugiam ir efektyviam aplinkosaugininkų darbui – nauja amunicija
Jau netrukus aplinkosaugininkų amuniciją savigynai ir kovai su brakonieriavimu papildys nauji šaunamieji ginklai. 2015-11-13 jie pristatyti žiniasklaidai.
Regionų departamentų pareigūnus, atliekančius gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, artimiausiu metu pasieks 160 naujausio modelio pistoletų Walther PPQ.
Nuo metų pradžios už pažeidimus gyvosios gamtos srityje administracinėn atsakomybėn patraukti beveik 3 500 asmenų. Iš jų konfiskuota daugiau kaip 800 tinklų, 119 valčių, 21 šautuvas ir 4 automobiliai.
***
Geologai ištyrė šalies molio klodus
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai galėtų būti panaudojami giluminiams statiniams įrengti.
LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Tai vandensparos, per jas praktiškai neprasisunkia požeminis vanduo, jose „užgęsta“ tektoniniai lūžiai. Norint sužinoti, ar mūsų šalyje glūdintys molio klodai tinkami giluminiams statiniams – būtini išsamūs tyrimai, kurių dalis atlikta įgyvendinant projektą.
Geologai sudarė tirtinų savybių, procesų ir įvykių sąrašą giliųjų kasinių įrengimui molingose formacijose, įvertino molingų uolienų fizines, mechanines ir izoliacines savybes, atliko visų nagrinėtų molingų uolienų laboratorinius tyrimus, gavo suardytos sandaros bandinių mikrostruktūros vaizdus šiuolaikine įranga ir standartizuotais metodais. Atlikti molingų formacijų tyrimai rodo, kokie klodai galėtų būti tinkamiausi požeminėms talpykloms įrengti. Pavyzdžiui, jei uolienos kietos, mažai plastiškos – tikėtina, kad radionuklidai „nemigruos“ į požeminius vandenis ir jų neužterš.
Įgyvendinus projektą taip pat parengtas Molingų uolienų katalogas, kuriame savybės, procesai ir reiškiniai sugrupuoti pagal svarbą požeminiams rezervuarams įrengti. Surinkti duomenys gali būti naudojami molingų uolienų tyrimams planuoti.
Šiuo metu Lietuvoje ištirta tik nedidelė dalis molingų uolienų klodų, kuriuose galima būtų įrengti saugius giluminius statinius. Geriausiai ištirti apatinio triaso moliai, esantys 300 m gylyje.
***
Lietuva siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą
Lietuva ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus 2013–2020 m. Šis ratifikavimas labai svarbus siekiant ES valstybėms narėms pademonstruoti ryžtą įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir paskatinti kitas šalis lapkričio 30 – gruodžio 11 d. Paryžiuje vykstančioje JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje patvirtinti naująjį tarptautinį klimato kaitos susitarimą.
Kioto protokolo Dohos pakeitimą šiuo metu ratifikavo 50 šalių. Šis pakeitimas įsigalios jį ratifikavus 144 šalims.
Pagal ratifikuotą Kioto protokolo Dohos pakeitimą Lietuva įsipareigojo kartu su Europos Sąjunga, jos valstybėmis narėmis, ir Islandija bendrai 2013–2020 m. išmesti 20 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m.
Lietuvos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantys 93 stacionarūs pramonės ir energetikos įrenginiai bei du orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 21 proc., lyginant su 2005 m.
Sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, nedidelės pramonės įmonės ir katilinės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos), šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas privalės neviršyti Lietuvai nustatytų metinių šių dujų išmetimo mažinimo limitų. Taip pat turėsime pasiekti, kad 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., lyginant su 2005 m.
Papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Kioto protokolo Dohos pakeitimą neatsiras, nes tikslai jau nustatyti ir įgyvendinami pagal Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktus iki 2020 m.
***
Baltarusių statoma atominė elektrinė turi atitikti aukščiausius saugumo reikalavimus
Rusijos portale „Ragnum“ pasirodžiusi informacija neva Lietuvos Vyriausybė tyliai suderino Astravo atominės elektrinės statybą pagal ESPO konvenciją ir nagrinėja klausimą dėl esančių elektros jungčių su Baltarusija rekonstrukcijos ir elektros pardavimo tranzitu Švedijai ir Lenkijai neatitinka tikrovės.
„Tai gerai apgalvota ir ištransliuota dezinformacija prieš Lietuvą, kuri suklaidino net kai kuriuos politikus, tačiau ji neatitinka tikrovės. Lietuva toliau laikosi pozicijos, kad kaimyninėse valstybėse statomi atominiai objektai turi atitikti aukščiausius branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Dar 2011 metais Aplinkos ministerija kreipėsi į ESPO konvencijos Įgyvendinimo komitetą, ginčydama Baltarusijos vykdytą tarpvalstybinį Poveikio aplinkai vertinimą kaip neatitinkantį ESPO konvencijos reikalavimų“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Šių metų birželį komitetas pateikė išvadas, kuriose konstatavo, kad Baltarusija pažeidė ESPO konvencijos nuostatas: PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Pasak ministro, Baltarusijos atominės elektrinės Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) pagal ESPO konvenciją procesas su Baltarusija yra atviras, todėl Lietuva kreipėsi 2014 m. kovo 19 d. į Orhuso konvencijos Atitikties komiteto pirmininką, išreikšdama susirūpinimą dėl Baltarusijos veiksmų įgyvendinant Astravo AE projektą. Kreipimesi nurodoma, kad Lietuvos visuomenė negauna užtektinai informacijos apie vykdomą projektą, negali tinkamai dalyvauti sprendimų, susijusių su AE, priėmime.
Neseniai Astravo atominės elektrinės klausimas nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, kuris vyko Minske. Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti Astravo AE aikštelių, nes tai rekomenduoja ESPO konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.
Be to, 2015 m. kovo 25 d. Lietuva kreipėsi savarankiškai į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, siekdama apginti Lietuvos visuomenės interesus. Birželio mėnesį šis kreipimasis buvo persiųstas Baltarusijai ir buvo nustatytas 6 mėnesių terminas atsiliepimui pateikti. Tikimasi, kad artimiausiu metu Baltarusija pateiks atsiliepimą.
***
3 faktai apie ekologiškus produktus: ko iš tiesų turėtume tikėtis
Lapkričio 20-22 d. vykusioje LITEXPO parodoje „Eko Logika“ buvo galima daugiau sužinoti apie ekologiškų produktų ženklinimą, jų sertifikavimo kriterijus. Paskaitą „Ekologiški produktai. Kaip juos atpažinti?“ skaitė „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė. Taip pat į parodą buvo galima atsinešti mėgstamų produktų etiketes ir su ekspertais pasikonsultuoti apie naudojamus produktus bei jų sudėtį.
„Žmonės iš tiesų retai supranta, kas yra ekologiškas daiktas ar produktas. Negalima jų kaltinti, nes tai suprasti ir atskirti reikia tikrai labai daug kompetencijos. Žodis „ekologija“, kaip ir patys ekologiški produktai, vis dar apipinti daugybe mitų, o tikro žinojimo žmonėms labai trūksta“, – sako parodos „Eko Logika“ projekto vadovė Gabija Zymonaitė. Faktas Nr.1: Ekologiški yra konkretūs gamintojai, o ne valstybės Tarp ekologiškai produkcijai pirmenybę teikiančių žmonių vis dar gajus mitas, jog tam tikros šalys gamina „sveikesnius“ ar „ekologiškesnius“ produktus.
„Taip, pavyzdžiui, dažnai manoma apie skandinavišką ir ypač apie lietuvišką kosmetiką. Turiu labai nuvilti – lietuviai neturi kažkokio įgimto polinkio gaminti ekologišką produkciją. Neturi ir tokios gamybos tradicijų, jos dar tik formuojasi“, – pažymi „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė. Pasak jos, visų šalių rinkose yra visokių produktų ir gamintojų, todėl svarbu ugdyti ekologinį raštingumą, kompetenciją skaityti produktų etiketes ir tinkamai pasirinkti bei skatinti žmones kuo mažiau vadovautis išankstinėmis nuostatomis.
Ekologišką kosmetiką ir švaros priemones atskirti ir pasirinkti yra sunkiau nei maisto produktus, nes nėra vieningo tokių prekių ženklinimo standarto.
„Europos Sąjungos mastu teisiškai apibrėžta, kas yra ekologiški maisto produktai ir kaip jie turi būti žymimi. O kosmetikos atveju to nėra. Yra tik grožio industrijos savireguliacija ir savanoriški sertifikatai, bet teisiškai nėra aiškaus draudimo vadinti ekologišku tai, kas visai nėra ekologiška. Tad šiuo atveju viską lemia konkretus gamintojas, jo atsakomybė ir sąžiningumas, o ne produkto kilmės šalis“, – sako G.Azguridienė.
Tokia situacija atveria erdvę manipuliavimui ekologiškumo įvaizdžiu ir pavadinimu. Tai ypač lengvai galime stebėti reklamose.
„Neatsitiktinai įprastinės (ne ekologiškos) kosmetikos gamintojai ypač daug investuoja į rinkodarą, produkto pateikimą bei reklamą. Žmonės dažnai neskaito etikečių, bet žiūri reklamą, pakuotes, visą produkto vizualinį patrauklumą ir pagal tai renkasi skambiais šūkiais apie ekologiškumą ir natūralumą padabintus produktus, – teigia G.Azguridienė. – O gamintojams, deja, niekas nedraudžia tokių šūkių kurti ir jais piktnaudžiauti, juo labiau – nereikalauja išlaikyti viso produkto gamybos grandinės ekologiškumo kriterijų“.
Faktas Nr.2: Produkto ekologiškumas priklauso nuo viso gamybos proceso Skaitant etiketes, besigilinant į produktų sudėtį, svarbu žinoti, kad ekologiškų produktų ženklinimas nurodo ne tik produkto sudėtinių žaliavų kilmę, bet ir identifikuoja griežtus standartus atitinkančią viso gamybos proceso eigą.
„Žmonės didžiausią dėmesį skiria sudėčiai, tačiau ne mažiau svarbu, kad ekologiškų produktų gamybos procese griežtai prižiūrima ir kontroliuojama kiekviena grandis, kuri turi atitikti aukštus ekologiškumo standartus. Taip, viskas prasideda nuo žaliavos, bet vėliau seka gamyba, transportavimas, perdirbimas bei pakavimas. Ypač jautri yra ekologiškų produktų transportavimo grandis, nes siekiant juos išlaikyti ekologiškais nėra galimybės produktus apipurkšti nuo pelėsio ar kitaip chemiškai apdoroti, kad jie nesugestų. Tai ypač aktualu produktams, atkeliaujantiems iš trečiųjų šalių. Juos atvežti, sakyčiau, yra tikras menas“, – aiškino G.Azguridienė.
Perdirbimas bei pakavimas – dar dvi produkto gamybos grandys, kurios taip pat turi išlaikyti ekologiškumo reikalavimus. „Čia jau kalbame apie produkto pakuotę, sandėliavimą ir pardavimą. Visa ši grandinė ir yra tikrai ekologiško produkto, patenkančio į mūsų rankas, sąlyga“, – pabrėžė ekspertė.
Faktas Nr.3: Ekologiškas maistas nebūtinai tinkamas pagal visus kriterijus Dar vienas plačiai paplitęs įsitikinimas, – kad ekologiški maisto produktai turi būti sveiki ar išskirtinai maistingi.
Anot „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovės, ekologiniu būdu paprastai užauginami vertingesni augalai ar gyvūnai, tačiau pagamintas produktas yra kas kita, o žmonės ekologiškų maisto produktų dažnai apskritai neatpažįsta ir nelabai žino, ko tame maiste tikėtis ir ko – ne.
„Vienas didžiausių nesusipratimų – manymas, kad ekologiškas maistas automatiškai yra be visų bent kiek kritikuojamų ingredientų, – sako G.Azguridienė. – Ne kartą teko girdėti, kaip žmogus nusipirkęs tikrai ekologišką produktą ir jo sudėtyje aptikęs cukraus, druskos ar riebalų, skundėsi ir reiškė nusivylimą.“ Pasak G. Azguridienės, mąstydami apie ekologiškus produktus, žmonės pernelyg dažnai tikisi universalaus gėrio, bet iš tiesų ekologiškumas pirmiausia reiškia ne maisto sudėtį, bet žaliavos kilmę ir gamybos procesą bei apima gana techninius, tačiau mūsų sveikatai labai svarbius dalykus.
„Ekologiški maisto produktai pirmiausia reiškia, kad jie nechemizuoti, nepurkšti pesticidais, nedažyti cheminiais dažikliais, jame nėra skonio stipriklių, genetiškai modifikuotų elementų, augimo hormonų, didžiosios dalies legalių maisto priedų ir pan. Bet ar jie skanūs, ar juose esantis riebalų, angliavandenių ir baltymų santykis atitinka mūsų norus ir įsivaizdavimą – čia jau kitas klausimas“, – aiškino G. Azguridienė.
Paroda „Eko Logika“ vyko lapkričio 20-22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.
Parengta pagal informacinius pranešimus