Ekokurjeris – 2015/39

Konferencija apie gerąją Lietuvos patirtį statant energiškai efektyvius pastatus

2015-11-12 Aplinkos ministerijoje vyko konferencija, skirta pristatyti ir aptarti Lietuvos patirtį statant energiškai efektyvius pastatus.

Artėja laikas, kai, vadovaujantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, kai kurie naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Šis reikalavimas įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomi statiniai turės atitikti ne žemesnę kaip A+, nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę.
***

Baigėsi rudeninė paukščių migracija

Lietuvoje registruotos 385 paukščių rūšys. Daugelio rūšių paukščiai mūsų šalyje nežiemoja. Rudeninė paukščių migracija prasideda rugpjūtį, intensyviausia ji rugsėjį ir pirmąją spalio pusę. Kiekvieną rudenį migracija yra unikali, mat skrenda skirtingų rūšių paukščiai, skiriasi jų elgesys. Pavyzdžiui, šiemet dėl užsitęsusios sausros praskrendančios žąsys, gulbės ir antys iš šiaurės per Lietuvą lėkė nenusileisdamos. Jų migracija prasidėjo gana anksti – Žuvinto biosferos rezervate pirmosios baltakaktės žąsys stebėtos rugsėjo 12 dieną, nors paprastai jos pasirodo apie rugsėjo 25-ąją.

Šiųmetė paukščių migracija buvo labai ištęsta, paukščiai skrido ne tik įprastu migracijos keliu pajūriu, bet ir per visą Lietuvą. Gali būti, kad dėl to Ventės rago ornitologinėje stotyje nebuvo sulaukta planuoto sparnuočių antplūdžio. Iki šiol šiemet čia sužieduota daugiau kaip 81 tūkst. paukščių.

Spalio pabaigoje pasirodė iš šiaurės atskridę svirbeliai, tūbuotieji suopiai, padaugėjo javinių lingių. Šių paukščių stebėjimai patvirtina, kad rudens migracija baigiasi ir pas mus lieka tik tie paukščiai, kurie Lietuvoje praleis žiemą.

***

Apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai

2015-11-05 per Trakuose vykusią konferenciją „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“ buvo aptarti privačių miškų savininkams aktualūs klausimai, apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai.

Šį konkursą surengė Lietuvos miško savininkų asociacija ir Aplinkos ministerija. Šiemet jis vyko dešimtą kartą.

Pirmąją vietą pelnė Kazimieras Šiaulys (Trakai), antroji vieta atiteko Mindaugui Preibiui (Plungė), trečioji – Irenai Puškorienei (Kretinga). Dešimtyje apskričių taip pat buvo skirta po tris prizines vietas. Konkurso nugalėtojai apdovanoti vertingais Aplinkos ministerijos prizais.

***

Gamtosaugos abėcėlė – nuo vaikų darželio

Kaip gyvena skruzdėlės, kaip galima apsaugoti jų namus, kaip ir kuo tuos namus aptverti? Atsakymus į šiuos klausimus Vilniaus gamtos darželį „Po smilgom“ lankantys vaikai, jų auklėtojai ir tėvai sužinojo per šiame darželyje surengtą skruzdėlynams tverti skirtą akciją. Jie kartu su gamtininku ir rašytoju Selemonu Paltanavičiumi kalė, statė tvoreles aplink darželio kaimynystėje esančius skruzdėlynus.

Per tokias pamokas vaikai sužino, kaip aptverti skruzdėlynus, iškelti inkilą, remontuoti gandrų lizdus, medžius apsaugoti nuo bebrų ir dar daugybę bendravimui su gamta reikalingų dalykų. Šiose pamokose dalyvaujantys mokytojai ir tėvai dažnai prisipažįsta, kad ir jiems labai pravartu pasimokyti gamtosaugos abėcėlės.

***
Sudaryti galimai pavojingų šlaitų Vilniuje ir Kaune žemėlapiai

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai sudarė galimai pavojingų šlaitų Vilniuje ir Kaune žemėlapius pagal pavojaus urbanistinei infrastruktūrai ir žmonių gyvybei riziką. Šie žemėlapiai sudaryti remiantis atliktais jų stabilumo tyrimais.

Tyrimams buvo pasirinkti keturi šlaitai Vilniuje (Pučkorių, Belmonto, Markučių ir Turniškių) ir trys Kaune (Lakštingalų kalva, Jiesia ir Marvelė). Kiekviename iš jų geologai kasė kasinius, aprašė šlaitą sudarančias nuogulas, matavo sluoksnių storius, ėmė suardytos ir nesuardytos sandaros mėginius laboratoriniams tyrimams, atliko bandymus smulkaus grunto nedrenuotai sankibai nustatyti.

Sudarytajame Vilniaus teritorijos žemėlapyje matyti, kad galimai pavojingi šlaitai vyrauja miesto centrinėje ir rytinėje dalyse. Jie kiek mažiau tęsiasi Neries upės slėniu. Mažiau pavojingų šlaitų arba visai nėra, arba jie palyginti mažai paplitę pietrytinėje, pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje miesto dalyse.

Kauno miesto teritorijoje galimai pavojingi šlaitai išsidėstę daugiausia Nemuno ir Neries upių slėniuose bei Kauno marių pakrantėje. Kai kurių mažesnių Kaune tekančių upelių, pavyzdžiui, Marvelės ar Jiesios, slėnių šlaitai taip pat galimai pavojingi. Suskaičiuoti pavojingi šlaitai ir upių slėnių griovose. Galimai pavojingų šlaitų beveik nėra šiaurės rytinėje Kauno miesto dalyje.

Galimai pavojingų šlaitų žemėlapiai itin naudingi planuojant teritorijų plėtrą.

***

Kapines tenka vaduoti nuo gausaus Vėlinių palikimo

Aplinkosaugininkai primena, kad atliekos, kaip įpareigoja teisės aktai, turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje. Ne išimtis ir kapinės. Tvarkant kapus pirmiausia reikia atskirti žaliąsias atliekas. Tai nuimta žolinė augalija, šakos, papuošimui naudotos gėlės ir kt. Žaliąsias atliekas reikia mesti į kapinių teritorijoje ar šalia jos pastatytus tokioms atliekoms skirtus konteinerius ar įrengtas specialias atitvertas aikšteles.

Surinktos žaliosios atliekos yra vežamos į rajonuose esančias jų kompostavimo aikšteles. Čia gaminamas kompostas naudojamas apželdinimui, žemės ūkyje ir pan. Atliekos, išmestos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, gabenamos į rūšiavimo linijas ir jose perrūšiuojamos. Likusios perdirbti netinkamos atliekos išvežamos į nepavojingų atliekų sąvartyną.

Į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti kitų atliekų. Antrines žaliavas reikia išrūšiuoti. Stiklinių žvakidžių ar kitokias stiklo atliekas reikia mesti į konteinerį su užrašu „Stiklas“, plastiko (pvz., plastikiniai gėlių vazonėliai) ir metalo (pvz., metaliniai žvakidžių dangteliai) – į konteinerį su užrašu „Plastikas“, popieriaus ir kartono (pvz., kartoninės dėžutės) – į konteinerį su užrašu „Popierius ir kartonas“. Visas kitas atliekas – dirbtines gėles, žvakių likučius, kaspinus ir pan. – derėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius.

Kapinėse švarą ir tvarką turi palaikyti jas prižiūrinti įmonė. Ji privalo užtikrinti, kad kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal jų surinkimo grafiką, suderintą su savivaldybe arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi (regiono atliekų tvarkymo centru ar kita įmone), jeigu pastarajam ši funkcija yra pavesta. Jeigu atliekų konteineriai pripildomi anksčiau, negu numato jų išvežimo grafikas, kapines prižiūrinti įmonė turi organizuoti papildomą šių atliekų surinkimą.
***

Šv. Huberto dieną – sveikinimai visiems šalies medžiotojams

Medžioklės šaukinius pagaliau turi ir Lietuvos medžiotojai. 2015-11-03, medžiotojų globėju laikomo šv. Huberto dieną, kuriai yra prigijęs Medžiotojų dienos vardas, – šių šaukinių premjera. Juos sukūrė kompozitorius Kazys Daugėla. Lapkričio 3-ąją nuskambėję naujieji šaukiniai primins, kad daugelyje Europos šalių prasideda didysis medžioklės sezonas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 32 tūkst. medžiotojų. Tarp jų – apie 300 moterų.
***

Lietuvos miško savininkų asociacija  (LMSA) 2015-11-05 surengė tradicinę konferenciją „Miškas-žmogui, žmogus-miškui“bei “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015” konkurso nugalėtojų apdovanojimus. Pristatome geriausiai tvarkomų privačių miškų savininkus Lietuvoje.

I vieta Lietuvos Respublikoje  – Kazimieras  Šiaulys.(Elektrėnų sav. Daugirdiškės) Jis atsidavęs miškui, be to sekančių metų vasarą, tradiciškai, jo valdoje turėtų įvykti LMSA valdybos posėdis ir šios konkursinės miško valdos apžiūra, todėl nesileisime į detalesnį Kazimiero ūkininkavimo miške aprašymą. Kaip esminį dalyką, paminėsime dvi veiklos kryptis, kurių jis nenukrypstamai laikosi, – pirma, maksimali nauda šiandien; antra, maksimali nauda ateityje. Galima sakyti, kad Kazimiero mintis sustoja ties kiekvienu medžiu ir įsigilina: kada naudingiau tave nukirsti, – šiandien, po metų, ar po 20, ar po 40 metų. Tas siekis maksimum duoda labai gerą efektą visose srityse: tiek didinant asmeninį turtą, tiek saugant gamtą, tiek vykdant valstybinę miškų politiką.

II vieta Lietuvos Respublikoje  – Mindaugas  Preibys (Plungė). Konkurse buvo vertinta 40 ha valda, kuri pilnai sutvarkyta pagal savininko norą. Dalis pievų ir ganyklų apželdinta, dalis palikta dėl bioįvairovės ir estetinio vaizdo. Želdinta naudojantis ES parama ir be jos. Įveista beržynų, juodalksnynų, eglynų, maumedynų. Miškuose vykdomi visi, numatyti vidiniame miškotvarkos, projekte  kirtimai. Tarp pagrindinių vyrauja atrankiniai ir atvejiniai. Laiku vykdomi ugdomieji kirtimai ir jaunuolynų  priežiūra, naudojamos apsaugos priemonės. Šis sklypas įeina į beveik 200 ha plotą,  kuriame Mindaugas baigia įrengti pilną infrastruktūrą: kelius, pralaidas, melioracijos griovius, vandens telkinius.

III vieta Lietuvos Respublikoje  – Irena Puškorienė (Kretinga). Reikėtų pridurti: ir Linas Puškorius. Šis vyras yra nenuilstantis miško darbininkas. Visuose savo apie 42 ha miškuose absoliučiai visus darbus atlieka savo rankomis (išskyrus pagrindinius kirtimus): net ugdomuosiuose kirtimuose sortimentus į tarpinį sandėlį išneša rankomis. Vertintoje apie 15 ha valdoje jaunuolynuose apgenėtos šakos, kur įmanoma, vykdomas polajinis želdinimas. Bene labiausiai nustebino stambus medinis riboženklis, riogsantis per patį sankryžos vidurį. Tuos kelius Linas taip pat įrengė savo rankomis. Pasirodo, tas riboženklis išsikelia: yra įstatomas į įbetonuotą metalinį vamzdį.

***

Ryte šiukšles išnešusius didmiesčių gyventojus prie konteinerių „pasitiko“ perspėjantys užrašai

Ne vieną  ryte šiukšles išnešusį didžiųjų miestų gyventoją nustebino prie atliekų konteinerių aikštelių atsiradęs užrašas „Mes stebime kaip jūs rūšiuojate“. Tai buvo viena iš tris savaites truksiančios aplinkosauginės kampanijos akcijų. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų tvarkymo problemas Lietuvoje bei skatinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įgūdžių įsitvirtinimą kasdieninėje veikloje.

Kampanija tapo renginių, vykusių lapkričio 21-29 dienomis ir skirtų Atliekų mažinimo savaitei Europoje įgyvendinti, pranaše, šūkis yra „Mes stebime kaip jūs rūšiuojate“. Žodis „mes“ reiškia „gamtą“. Gamta mus stebi ar mes tinkamai elgiamės, ar rūšiuojame, kaip tai darome.

Nuo ankstyvo ryto 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose vieną dieną buvo stebimas gyventojų elgesys prie atliekų aikštelių, siekiant sužinoti ar jie rūšiuoja, ar supranta kaip tai reikia teisingai daryti. Akcijos metu žmonėms dalinti daugkartiniai pirkinių maišeliai, pasakant, kad reikia stengtis kuo mažiau vartoti vienkartinių maišelių ir kitų trumpalaikės vertės daiktų. Taip pat įteiktos magnetinės atmintinės, tam, kad skatinti gyventojus rūšiuoti ir padėti susigaudyti kaip teisingai tai daryti.

Pasak, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) atstovės švietimo bei informavimo klausimais Audronės Viliūtės‚ šiuo metu Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių.

„Mūsų vartojimo įpročiai įtakojo sudėtingų aplinkosauginių problemų atsiradimą: gyvūnijos ir augalijos nykimą, visuotinį atšilimą, gamtinių išteklių mažėjimą, katastrofiškai didėjantį atliekų kiekį. Todėl laikas labai stipriai pagalvoti apie jų keitimą: atsakingą vartojimą, atliekų kiekio mažinimą, pakartotinį atliekų panaudojimą bei rūšiavimą“, – teigė A.Viliūtė.

Pagal spalio mėnesį PTO inicijuotą reprezentatyvią apklausą, kurią atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, Lietuvos gyventojai svarbiausiomis aplinkosaugos problemomis laiko oro (58 proc.) ir vandens užterštumą (50 proc.) bei aplinkos taršą atliekomis ir jų kiekio didėjimą (50 proc.). Prie aplinkosauginių problemų mažinimo Lietuvos gyventojai labiausiai prisideda rūšiuodami atliekas (60 proc.).

„Nors rūšiavimą žmonės nurodo, kaip patį aktyviausią būdą sprendžiat aplinkosaugines problemas, tačiau reguliariai rūšiuojančiųjų skaičius Lietuvoje nekinta jau trečius metus iš eilės ir sudaro maždaug trečdalį visų gyventojų. Deja, tik labai maža dalis komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų yra išrūšiuojamos ir perdirbamos, nors tai vertinga ir paklausi antrinė žaliava. Mūsų šalyje šiuo metu apie 60 proc. namų ūkiuose susidarančių pakuočių atliekų nukeliauja į sąvartyną, kai tuo tarpu kitose ES šalyse šis skaičius tesiekia vos 2 proc.  Svarbu pasakyti, kad gamta išties stebi mūsų poelgius ir dažnai mūsų elgesys nepriimtinas nei mus supančiai gamtai, nei mums patiems. Tad seniai laikas pradėti stebėti savo elgesį ir keisti savo vartojimo bei atliekų tvarkymo įpročius“ – teigia A.Viliūtė.

***

Lietuviams rūšiuoti atliekas nuo šiol padeda išmanūs sprendimai

Draugų ar artimųjų namuose vis dažniau galima pastebėti popieriui, plastikui ir stiklui skirtas šiukšlių dėžes ir išgirsti kalbas apie tai, jog jie atsakingai rūšiuoja atliekas – rūpinimasis sveika aplinka ir gamta tampa kasdieniu įpročiu vis didesniam lietuvių ratui. Tačiau, nepataisomai sugedus ar morališkai pasenus vienam ar kitam buities prietaisui, paaiškėja, jog dauguma žmonių dar vis nežino, kaip ir kur galima greitai pašalinti elektroninės technikos prietaisus. Šią problemą ėmėsi spręsti Elektronikos platintojų asociacija, nusprendusi sukurti naują mobiliąją aplikaciją „RŪŠIUOKLIS“.

Kur derėtų išmesti šaldytuvą, virdulį ir panašius prietaisus?

Nuo šiol kiekvienas Lietuvos gyventojas gali greičiau nei per minutę rasti informaciją apie tai, kur saugiai išmesti mažus, vidutinius ar didelių gabaritų elektros ar elektroninės technikos prietaisus. Elektronikos platintojų asociacija gyventojams sukūrė išmaniųjų telefonų programėlę „RŪŠIUOKLIS“, kuri ne tik informuoja apie legalių rūšiavimo aikštelių vietas, bet ir leidžia nemokamai užsisakyti prietaisų išvežimą iš namų gyventojams patogiu metu. „Jau nuo šio mėnesio pradžios iš „Google Play“ aplikacijų parduotuvės programėlę gali parsisiųsti kiekvienas išmaniojo telefono, palaikančio „Android“ operacinę sistemą, turėtojas. Taigi, mobiliosios aplikacijos vartotojai jau dabar patogiai naudojasi artimiausių surinkimo vietų, kuriose galima išmesti lempas, baterijas, smulkią, vidutinę ar stambią elektroninę įrangą, paieškos sistema“, – sako EPA vadovas Mantas Varaška.

Du spustelėjimai ir artimiausios atliekų surinkimo vietos jau telefono ekrane Elektronikos atliekų surinkimo sistema dar visai jauna. Šis tinklas stipriai išplėstas dar 2014 pavasarį, kuomet prekybos centruose buvo pastatyta daugiau nei 600 smulkios elektronikos, baterijų bei lempų konteinerių. Iki to laiko didžioji dalis smulkių elektronikos atliekų keliaudavo tiesiog į bendrus konteinerius.

Mantas Varaška teigia, jog EPA elektronikos atliekų ir baterijų surinkimo tinklą šiandien sudaro  tūkstančiai atliekų surinkimo vietų, kurias reikėjo kuo patogiau pristatyti vartotojui, todėl buvo imtasi šią problemą spręsti išmanesniu būdu: „Išmaniųjų telefonų vartotojų sparčiai daugėja, vis dažniau svarbios informacijos ieškome telefone, tad ją pasiekti naudojant mobiliąją programėlę galima daug greičiau ir patogiau nei naršant“.

Įjungus programėlę tereikia nustatyti norimo išmesti prietaiso rūšį, nurodyti pageidaujamą lokaciją arba leisti navigacijos įrenginiui aptikti jūsų telefono buvimo vietą ir „RŪŠIUOKLIS“ kaipmat parodys artimiausius prietaiso surinkimo taškus. Taip pat mobiliojoje aplikacijoje  veikia įspėjimo funkcija, kuri leidžia vartotojui pranešti apie tam tikrus konteinerio gedimus ar perpildymą ir taip paspartinti atliekų išvežimą.

EPA vadovas priduria, jog greitu metu programėlėje „RŪŠIUOKLIS“ bus įdiegti kitų rinkoje veikiančių atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų surinkimo aikštelių ar konteinerių vietų adresai: savivaldybių didelių gabaritų atliekų, padangų surinkimo aikštelės, taromatų ir kitos perdirbamų atliekų surinkimo konteinerių vietos.

„Ši mobilioji aplikacija taps platesnės paskirties įrankiu, padėsiančiu vartotojams išsiaiškinti, kur yra artimiausia atliekų šalinimo vieta. Tai leis gyventojams teisingai atsikratyti nereikalingais daiktais ar technika aplinkai draugišku būdu“, – sako M.Varaška.

***

Lietuvos botanikos sodai: besiplečiančios kolekcijos ir modernios mokslo bazės

Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija (LUBSA) savo dešimtmetį paminėjo Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Istorinėje Aukštosios Fredos dvaro oficinoje, prof. Tado Ivanausko vardo auditorijoje susirinkę svečiai analizavo 2010–2015 m. atliktus darbus, pasiekimus, brėžė ateities vizijas. Renginio metu buvo patvirtintas ir naujasis LUBSA pirmininkas. Juo dviejų metų kadencijai tapo VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis. „Susitikimai, kuriuose dalijamasi savomis patirtimis, keičiamasi idėjomis – be galo naudingi. Jų metu asociacijos nariai ne tik pabendrauja su bendraminčiais, bet ir atnaujina arba randa įvairias bendradarbiavimo formas, įgytos patirtys leidžia kurti naujus planus“, –  teigė naujasis LUBSA pirmininkas.

Kuria analogo Lietuvoje neturintį rožyną Susitikimo metu LUBSA nariai – Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų botanikos sodų bei Dubravos ir Aleksandro Stulginskio universiteto  arboretumų atstovai – apžvelgė penkmečio darbus, išskyrė džiuginančius ir probleminius  aspektus.  Apžvelgdamas VDU Kauno botanikos sodo veiklą, direktorius dr. Nerijus Jurkonis pasidžiaugė, kad Botanikos sodas dar labiau atsivėrė visuomenei: čia vyksta gerai žinomi tradiciniai renginiai, palaikomi glaudūs ryšiai su Aleksoto bendruomene, sodas vertinamas kaip puiki erdvė rengti įvairių meno sričių atstovų pasirodymus, čia vyksta tarptautiniai renginiai, tokie kaip „Poezijos pavasaris“, „Augalų žavadienis“. Direktorius priminė apie patvirtintą neformaliojo vaikų švietimo programą. Anot jo, VDU Kauno Botanikos sodas – pati tinkamiausia vieta Kaune, kur 9–12 m. vaikai įgytų botaninių žinių.  Kalbėdamas apie probleminius klausimus, dr. N. Jurkonis įvardijo did  elių investicijų reikalaujantį paveldo saugomų Aukštosios Fredos dvaro pastatų restauravimo klausimą. Jų pritaikymas darbuotojų ir visuomenės reikmėms stipriai praplėstų galimybes ir teikiamų paslaugų spektrą.

VDU Kauno botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius pasidžiaugė didžiausia Lietuvoje rožių kolekcija – joje šiuo metu yra net 716 kolekciniai pavyzdžiai, o kitais metais ketinama skaičių padidinti iki 1 000. Sode nuo 2014 m. atnaujinta daugiau nei pusė senųjų ekspozicijų centrinėje sodo dalyje, iš  esmės pertvarkyta floros sistematinė ekspozicija, įrengta daugiau kaip 10 naujų ekspozicijų.

Atnaujintu rožynu besirūpinanti vyresnioji kolekcijos kuratorė Dovilė Rylienė teigė siekianti lankytojams parodyti kuo didesnę veislių įvairovę, čia turi garbią vietą užimti istorinės rožės. „Senajame rožyne augalai buvo sodinami labai tankiai. Tačiau toks sodinimo būdas kolekcijos atžvilgiu nėra geras: augalai lengviau suserga, be to, kuomet rožės susodintos siauromis lysvėmis, galima detaliau apžiūrėti, prieiti arčiau, pauostyti“, – sakė D. Rylienė. Kyla moderni mokslo bazė Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila savo pranešime džiaugėsi infrastruktūros gerinimu – šiuo metu kuriama Botanikos sodo darbuotojams, mokslininkams ir studentams kuriama modernia baze. Stipriąja Botanikos sodo puse direktorius įvardijo bendravimą su visuomene, įvairių bendradarbiavimo formų paiešką. Kalbėdamas apie vykdomus tyrimus dr. A. Skridaila išskyrė Europinio kukmedžio gamtinių populiacijų tyrimus siekiant ištirti genetinę įvairovę Rytų Baltijos šalyse ir numatyti rūšies išsaugojimo mokslinius kriterijus, mikorizės tyrimus.

Kita VU Botanikos sodo atstovė Rasa Ryliškienė savo pranešime dalijosi JAV įgytomis patirtimis. Specialistė lankėsi viename seniausių sodų JAV, įsikūrusiame Saint Luis mieste, Čikagos, Bronkso, Bruklino botanikos soduose. Čia akį traukė vaikų edukacijai pritaikytos specialios erdvės – vaikų sodai. Juose įkurti laipiojimo takai, lizdai, nameliai, specialios erdvės žaisti, mokytis, tyrinėti lauke. Vaikai botanikos sode gali tyrinėti žiedo sandarą, patys auginti daržoves, sukti paukščio lizdus, sužinoti, kam reikalingi vabzdžiai. Džiaugiasi edukacinėmis veiklomis Į renginį atvykusi Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė džiaugėsi 4 ha per penkerius metus padidėjusiu Botanikos sodo plotu, rekonstrukciniais pakeitimais. Didžiausiu sodo varikliu direktorė įvardijo renginius ir edukacines veiklas, džiaugėsi tvarkingais, neįgaliesiems pritaikytais takais. Didžiausias trūkumas – žmogiškųjų išteklių deficitas. Prof. dr. A. Klimienė taip pat pasidalijo patirtimi, kad šio regiono lankytojams labai svarbus piniginis faktorius – mokėti 1 Eur ar 0,5 cnt. jiems būna per brangu.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė, kaip ir ŠU botanikos sodo direktorė, įvardijo lankytojams aktualų piniginį aspektą – dažnas pasvarsto, ar nėra per brangu įsigyti bilietą. „Atvažiavusiųjų į pajūrį traukos objektas yra jūra, tad pritraukti juos į Botanikos sodą – sudėtinga. Nebent tuos, kurie labai myli ir gerbia gamtą“, – sakė R. Žadeikienė. Šiuo metu sodas gali pasigirti didele vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcija bei neseniai įkurta kopų augalų kolekcija. Bendradarbiaujant su pajūrio saugomų teritorijų administracijomis čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti augalai. Didžiausiais iššūkiais direktorė įvardijo stiprius temperatūrų svyravimus pavasarį – sodas patiria gausybę nuostolių – žūsta augalai. Jų stygius mažinamas ekspedicijų metu, kasmet kolekcijos atnaujinamos.

VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos arboretumo vadovė dr. Valerija Baronienė pasidalijo žiniomis, kad per penkerius arboretume pagausėjo augalų, o sparčiai paaugę mažieji labai pagražino landšaftą. „Trylikai rūšių Dubravos arboretume krūmų augančių krūmų buvo suteiktas Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Tai – didelis įvertinimas“, – sakė dr. V. Baronienė. Tarp šių augalų – japoniniai hamameliai, net iki 4 metrų aukščio užaugantys amerikiniai rododendrai, fotinija ir kt. Kalbėdama apie ateities planus, arboretumo vadovė teigė neturinti tikslo šią erdvę paversti aktyvaus poilsio zona – tam nėra galimybių nei įrengti, nei išlaikyti. Todėl esamuoju metu svarbiausia kaupti augalų kolekcijas, sudaryti sąlygas tyrimams, mokslui, edukacijai, pasyviam poilsiui. Dabar Dubravos arboretume dirba du nuolatiniai ir du sezoniniai darbuotojai. Po kiekvieno asociacijos nario pristatymo vyko ekskursija po VDU Kauno botanikos sodą, oranžeriją, buvo lankoma gyvų tropinių drugelių paroda. Vėliau dalyviai važiavo į A. Stulginskio universiteto arboretumą. Doc. Dr. Mindaugas Navasaitis aprodė įvairias pasaulio šalis atspindinčias ekspozicijas, o išlydėdamas svečius apdovanojo iš Šiaurės Amerikos kilusiais malksniniais ąžuolais.

***

Tvarkant namus verta pagalvoti ne tik apie švarą

„Saugūs namai“ – su tokiu šūkiu ir interaktyviais praktiniais užsiėmimais „Litexpo“ lankytojus pasitiko paroda „Eko Logika“. Pagrindinis šių metų parodos išskirtinumas – galimybė ne tik daugiau sužinoti, bet ir praktiškai įsitikinti saugesnių ir aplinkai draugiškesnių namų švarinimo ir priežiūros alternatyvų veiksmingumu.

Parodos lankytojai buvo kviečiami nufotografuoti savo naudojamų cheminių gaminių bei kosmetikos priemonių etiketes ar atsinešti jų pakuotes ir drauge su specialistais jas perskaityti, įsigilinti į  gaminių sudėtį.

„Parodoje didelis dėmesys skiriamas praktiniam visų šeimos narių ekologiniam raštingumui – mokysimės skaityti cheminių valiklių bei kosmetikos priemonių etiketes, aiškinsimės, kaip rinktis gaminius, kad jie nevirstų šiukšlėmis, o jauniausius parodos dalyvius kviesime kurti ekologišką savo žaidimų erdvę. Moksleivius kviečiame registruotis ir chemijos ar biologijos pamokas iškeisti į nemokamus interaktyvius užsiėmimus-paskaitas „Litexpo“ centre“, – svarbiausius parodos akcentus pristatė „Eko Logika“ projekto vadovė Gabija Zymonaitė.

Lapkričio 20-22 dienomis parodų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Eko Logika“ kiekvienas rado atsakymų ir patarimų, kaip užtikrinti švarą namuose ir racionaliai naudoti saugias, aplinkai draugiškas bei efektyvias priemones. Taip pat bus apstu galimybių išbandyti naujus produktus bei priemones, tinkamas ne tik racionaliai namų priežiūrai, bet ir mitybai.

„Mintis, kad kiekvienam namų kampui reikalingas skirtingas agresyvus cheminis valiklis – brukama ganėtinai intensyviai, tačiau ji niekuo nepagrįsta. Todėl šiemet siūlome atidžiai įsižiūrėti, patyrinėti kiekvieną savo namų kambarį, kiekvieną juos užpildantį elementą ir pagalvoti ne tik apie švarą, bet ir apie racionalumą tvarkant namus. Taip pat nereikia pamiršti patalpų oro, kuris kartais yra labiau užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis nei pati judriausia miesto gatvė. Faktas, kad visur galime rasti geresnių alternatyvų – saugesnių tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai „, – pristatydama organizuojamus renginius ir interaktyvias paskaitas sakė parodos „Eko Logika“ partnerio Baltijos aplinkos forumo ekspertė Laura Stančė.

Parodos metu veikė ir filmų erdvė, kurioje buvo demonstruojami su aplinkosauga ir atsakingu vartojimu susiję filmai. Dalyviai paskaitų, diskusijų ir konsultacijų metu galėjo daugiau sužinoti apie tai, kaip pasirinkti pigų ir sveiką produktą, taip pat dalyvauti įvairiuose žaidimuose.

2-oji ekologiškų prekių ir paslaugų namams paroda-forumas „Eko Logika“ vyko lapkričio 20-22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre “Litexpo”.

Parengta pagal informacinius pranešimus