Ekokurjeris – 2015/34
Pasiektas susitarimas dėl naujos 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės
Rugsėjo 25 -27 dienomis specialiame Jungtinių Tautų Organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime priimta 2030 m. darbotvarkė – visoms šalims skirta visuotinė strategija, kurios tikslas – iki 2030 m. panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi.
2000 m. buvo priimti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, kuriais ES vystymosi politika grindžiama jau 15 metų ir ES svariai prisidėjo jų siekiant. ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios pasaulyje paramos vystymuisi teikėjos, 2014 m. skyrusios 58 mlrd. eurų.
Tūkstantmečio vystymosi tikslai buvo nukreipti į besivystančias šalis, o juos pakeitusi 2030 m. darbotvarkė yra pirmasis pasaulinis susitarimas, kuriame nustatyta universali ir išsami veiksmų darbotvarkė, turėsianti įtakos visoms šalims, įskaitant vidaus politiką. Numatyti septyniolika naujų darnaus vystymosi tikslų grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais – aplinkos, socialiniu ir ekonominiu, apimančiais tokias sritis, kaip skurdas, nelygybė, maisto sauga, sveikata, tvarus vartojimas ir gamyba, augimas, užimtumas, infrastruktūra, tvarus gamtinių išteklių valdymas, kova su klimato kaita, taip pat lyčių lygybė, taiki ir įtrauki visuomenė, teisė kreiptis į teismą ir atskaitingos institucijos. Viena iš pagrindinių 2030 m. darbotvarkės naujovių yra pripažinimas, kad siekiant darnaus vystymosi būtina vienu metu daryti pažangą trijose srityse ir kartu integruotai spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus.
Informacijos suvestinė apie 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę (anglų kalba): http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-5709_en.htm
2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė (anglų kalba): http://www.undp.org/content/undp/en/home/mdgoverview/post-2015-development-agenda.html
2015 metai – Europos metai vystymuisi: https://europa.eu/eyd2015/lt
***
Pasitarimo darbotvarkėje – priešgaisrinė poligonų miškų apsauga
2015-09-30 pasitarime su KAM atstovais, karinių poligonų vadais dalyvavo generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Adžgauskas.
Pasitarimo metu buvo įvertinta esama priešgaisrinė miškų apsaugos situacija, apibendrinti rugpjūčio pabaigoje šešiuose kariniuose poligonuose vykusių priešgaisrinės miškų apsaugos patikrinimų rezultatai, numatytos konkrečios priemonės priešgaisrinės miškų apsaugos karinių poligonų miškuose pagerinimui ir aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
***
Lankaisi bibliotekoje? Prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo kviečiamas ir tu!
Spalio mėnesį net 75 gamtai neabejingos Lietuvos bibliotekos jungiasi prie aplinkosauginės iniciatyvos: „ATSAKINGAS SKAITYTOJAS. „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ bibliotekose“. Akcijos metu bibliotekų lankytojai raginami aktyviai rūšiuoti baterijas bei mobiliuosius telefonus ir juos išmesti į bibliotekose pastatytas specialias EPA surinkimo dėžutes.
Rungsis dėl atsakingiausios bendruomenės titulo Knyga, kompiuteris ir šviečiamojo pobūdžio iniciatyvos – neatsiejama modernėjančios bibliotekos gyvenimo dalis. Visgi tokio masto aplinkosauginė akcija, nuvilnysianti per visą Lietuvą, organizuojama pirmą kartą. Joje dalyvaujančios 75-ios didžiausios Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos atliks atsakingą vaidmenį – švies ir ugdys bendruomenių ekologinį mąstymą ir kultūrą. Visą spalio mėnesį lankytojai kviečiami rūšiuoti ir į artimiausią biblioteką atnešti aplinkai kenksmingas baterijas bei mobiliuosius telefonus. Akcijos metu trims daugiausiai elektronikos atliekų surinkusioms bibliotekoms bus įrengta poilsio ir laisvalaikio zona. Be abejonės, geriausių rezultatų pasiekti padės aktyvus bibliotekos bendruomenės įsitraukimas.
„Švietimas atliekų rūšiavimo temomis skatina gyventojus imtis realių veiksmų. Bibliotekos – puiki grandis, jungianti miesto bendruomenes, formuojanti vertybes bei padedanti ugdyti naujus įpročius. Šiandien bibliotekos tampa vieta, kurioje galima pažinti ir nuveikti kur kas daugiau nei pasiimti knygą ar perskaityti laikraštį,“ – sako projektą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška.
Apie tai, jog atnešant ar pasiimant knygas, čia pat, bibliotekoje, galima išmesti baterijas bei mobiliuosius telefonus, skaitytojams primins akcijos metu dalinami knygų skirtukai. Daugiau informacijos apie projektą ir akcijoje dalyvaujančių bibliotekų sąrašą rasite www.epa.lt.
Bibliotekos – aplinkosaugos ambasadorės
Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiasi ir bibliotekos: jose diegiami inovatyvūs sprendimai, gyventojai gali nemokamai naudotis interneto ryšiu, kompiuteriais, elektroninėmis knygų skaityklėmis ar kita įranga. Kone visas gyvenimo sritis apėmusios skaitmeninės technologijos palengvina daugelį kasdienių veiksmų, tačiau didėjantys senos, nebereikalingos elektroninės įrangos atliekų kiekiai kelia grėsmę sveikatai ir gamtos ekosistemai. Apie tai nevengia kalbėti ir bibliotekų darbuotojai. „Visi esame vienos planetos gyventojai, todėl kiekvienas turime jaustis atsakingais ir atlikti savo pareigą gamtai. Būdama bibliotekos – visuomenės švietimo ir kultūros centro – darbuotoja, jaučiu pareigą prisidėti prie socialinės atsakomybės ugdymo ir skleisti žinią bibliotekų lankytojams,“- sako bibliotekininkė Dijana Pranckūnienė.
Prie akcijos prisidedančio nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ vadovo Eugenijaus Stratilatovo teigimu, socialinės atsakomybės ugdymo misija yra svarbi bibliotekoms, nes jos yra bendruomenių žinių ir kultūros židiniai. Bendradarbiaudamos su Elektronikos platintojų asociacija, bibliotekos sutelks bendruomenes ir suteiks jų nariams galimybę prisidėti prie pozityvių ekonominių ir socialinių pokyčių šalyje.
Ką žinome apie elektronikos atliekas?
Kiekvieną dieną elektronikos atliekų kiekiai auga dideliais tempais. Sunerimti verčia tai, jog per metus visame pasaulyje išmetama apie 50 mln. tonų elektronikos atliekų ir tik 12% šių atliekų yra perdirbamos. Deja, netinkamai jomis atsikračius, nuodingos medžiagos, kaip švinas, kadmis ar gyvsidabris, patekusios į vandenį ar dirvožemį, kenkia ekosistemai bei žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, vienoje baterijoje yra mažiausiai 22 sveikatai pavojingos medžiagos, todėl ypač svarbu jas tinkamai utilizuoti. Nuo šiol jas galite išmesti į specialias EPA surinkimo dėžutes ir bibliotekoje.
***
Seminaras-diskusija apie oro taršą iš individualių namų
Kaip aplinkos orą teršia individualiuose namuose įrengti kuro deginimo įrenginiai ir kokios galimybės mažinti šią taršą – pagrindinė spalio 8 d. Aplinkos ministerijos rengto seminaro-diskusijos tema. Dalyvauti šiame seminare buvo kviečiami savivaldybių, mokslo ir kontroliuojančių institucijų atstovai.
Pranešimus skaitė Aplinkos apsaugos agentūros ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, mokslininkai, Ūkio ministerijos, Kauno m. savivaldybės ir kitų institucijų atstovai.
Seminaro metu buvo kalbama apie pagrindinių išmetamų teršalų deginant kietąjį kurą kiekį, jų poveikį sveikatai, sklaidą ir oro sąlygų įtaką šiai sklaidai. Buvo pasidalyta patirtimi, kaip gerinti aplinkos oro kokybę savivaldybėse, siekiant sumažinti taršą iš individualių namų. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas supažindino su galimybėmis iš specialiųjų programų finansuoti individualiuose namuose kurą deginančių įrenginių atnaujinimą arba alternatyvių sistemų įdiegimą. Aptariamais klausimais vyko seminaro dalyvių diskusijos.
Remdamasis seminaro pranešimais ir diskusijomis, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas numato parengti esmines rekomendacijas, kaip paprasčiausiais būdais mažinti oro taršą iš individualaus vartojimo kurą deginančių įrenginių, gerinti oro kokybę savivaldybėse, informuoti visuomenę apie galimybes mažinti oro taršą ir šios taršos poveikį žmonių sveikatai.
***
Privalomus dokumentus asociacija EPA pateikė tik po griežčiausios sankcijos
Pagaliau po atkaklių pastangų gauti dokumentus, reikalingus elektronikos platintojų asociacijos EPA praėjusių metų veiklos ataskaitai pagrįsti, Aplinkos apsaugos agentūra gali patikrinti, kaip ši asociacija organizuoja elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Visus privalomus dokumentus EPA pateikė tik pritaikius griežčiausią sankciją – panaikinus licencijų galiojimą.
Ši sankcija buvo pritaikyta ne iš karto – tik po trijų šiemet pareikštų įspėjimų. Du iš jų susiję su asociacijos EPA 2014 m. veiklos ataskaita. Vienas įspėjimas skirtas už tai, kad ši ataskaita iš viso nebuvo pateikta, o kitas – už neištaisytus jau pateiktos ataskaitos trūkumus, nes trūko dalies reikiamų dokumentų.
„Ministerija neskatina pavaldžių institucijų imtis drastiškų priemonių, bet net didžiausias išminčius nepatars, kaip neturint reikiamų dokumentų patikrinti, ar ši bene didžiausia šalyje elektronikos platintojų asociacija viską atlieka pagal įstatymą. O tai kontroliuoti – mūsų pareiga“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos apsaugos agentūra dar š. m. liepos 27 d. kreipėsi į EPA, kad ši pateiktų trūkstamus 2014 m. ataskaitai dokumentus. Atsakas – tyla. Padėjo tik griežčiausia poveikio priemonė – rugsėjo 9 d. panaikinus dvi EPA licencijas, rugsėjo 21 d. ši asociacija pagaliau pateikė prašytus dokumentus. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra juos baigia tikrinti.
EPA atvejis – nei pirmas, nei paskutinis, pasak ministro, kai už pažeidimus panaikinamos veiklos licencijos. Įstatymo reikalavimai visiems vienodi. „Tačiau tai pirmas atvejis, kai dėl licencijų panaikinimo sukeliamas toks didelis triukšmas, tarsi tai būtų vienas svarbiausių valstybės rūpesčių. Taip, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo srityje yra nemažai problemų, bet jas reikia spręsti susėdus prie bendro stalo. Mes esame linkę diskutuoti. Ministerijoje šiuo tikslu net yra sudaryta neformali darbo grupė, kuri galbūt pasiūlys kai kurių teisės aktų pakeitimų“, – pažymi Kęstutis Trečiokas.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo problemos nėra tik Lietuvos skaudulys. Kaip rodo neseniai „Interpolo“ atliktas tyrimas, net du trečdaliai ES šalyse surenkamų šių atliekų „sutvarkoma“ tik apskaitos dokumentuose. Tuo labiausiai pasižymi Rytų Europos valstybės.
***
Aplinkosauginių akcijų rezultatai: 500 patikrinimų ir šimtai nustatytų pažeidimų
Drausmindami netinkamai atliekas tvarkančius piliečius ir automobilius bet kur gamtoje paliekančius vairuotojus per pastaruosius mėnesius aplinkosaugininkai atliko daugiau kaip 500 patikrinimų. Pažeidėjams skirta per 4 tūkst. eurų baudų.
Pastaruosius du mėnesius šalies aplinkosaugininkai akylai stebėjo, ar gyventojai tinkamai tvarko žaliąsias atliekas ir paiso draudimo jas deginti. Pareigūnai taip pat konsultavo gyventojus, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas, jas kompostuoti. Taip siekiama mažinti oro taršą ir skatinti žmones tinkamai tvarkyti atliekas.
Organizavę arti 200 reidų aplinkosaugininkai nustatė per 40 pažeidimų ir skyrė beveik 650 eurų baudų. Daugiausia pažeidimų nustatė ir baudų pažeidėjams skyrė Marijampolės ir Kauno regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai (atitinkamai 281 Eur, 16 pažeidimų ir 99 Eur, 6 pažeidimai).
Aplinkosaugininkai primena, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą nuo 28 iki 231 euro.
Nuo vasaros pradžios tikrinę, kaip vairuotojai laikosi automobilio statymo taisyklių, pareigūnai organizavo arti 350 reidų ir nustatė tiek pat pažeidimų. Daugiausia pažeidimų nustatyta pajūryje – Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai jų užfiksavo per 120. Nedrausmingiems vairuotojams, savo automobilius paliekantiems per arti vandens telkinių, ant miško paklotės ar samanų, skirta arti 3 500 Eur baudų.
Aplinkosaugininkai primena, kad vandens apsaugos reikalavimų pažeidimas ir automobilio palikimas tiesiog pakrantėje – brangus malonumas. Jis šeimininkui gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki 144 Eur. Transporto priemonių statymo reikalavimų dera paisyti ne tik prie vandens telkinių, pajūryje, bet ir girioje, miške, mieste – visoje šalies teritorijoje. Ar tvarkingai, nepažeidžiant reikalavimų, statomi girios lankytojų automobiliai, tikrina miškininkai. Jie primena, kad transporto priemones galima palikti tik paženklintose stovėjimo vietose arba ant miško kelių, jų pakraštyje. Važiavimas miško paklote, bekele yra draudžiamas.
Aplinkos ministerija primena, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 Eur iki 144 Eur. Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas bekele užtraukia įspėjimą ar baudą nuo 14 Eur iki 57 Eur, jei toks pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje – numatyta bauda nuo 86 Eur iki 144 Eur.
Apie pastebėtus pažeidimus būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkams – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonu (8-5) 273 2995.
***
Aptartos atliekų tvarkymo kontrolės ir veiklos skaidrumo aktualijos
Spalio 5 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl atliekų tvarkymo ir pavojingų atliekų apskaitos kontrolės.
Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacijos atstovai. Kalbėta apie pavojingų atliekų susidarymo kiekių kontrolės problemas. Taip pat aptarta atliekų tvarkymo rinkos veiklos kontrolė. Vertintos netinkamos atliekų tvarkymo kontrolės ir dėl to padarytos žalos išieškojimo galimybės.
Pasitarime aptarti planuojami atlikti veiksmai reglamentuojant pavojingų atliekų tvarkymą, leidimų išdavimą, pavojingų atliekų identifikavimą, atliekų vežimo kontrolės stiprinimą. Taip pat sutarta, kad ateityje rengiant teisės aktų pakeitimus, susijusius su pavojingų atliekų tvarkymu, į projektų aptarimus būtų kviečiami Pavojingų atliekų tvarkymo asociacijos ekspertai.
***
„Karštoji“ aplinkosaugininkų linija kaista nuo pranešimų
Vadinamosios aplinkosaugininkų dispečerinės, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro, pareigūnai rugsėjį sulaukė beveik 1,1 tūkst. pranešimų. Dažniausiai žmonės pranešė apie keliuose sužeistus, atklydusius laukinius gyvūnus.
Kaip ir anksčiau, rugsėjį aktyviausi buvo didžiųjų miestų gyventojai. Vilniečiai į Centrą kreipėsi 267, kauniečiai – 172 kartus, šiauliečiai – 142 kartą. Tarp skambučių vyravo pranešimai apie sužeistus ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus (444). Antroje vietoje – apie žvejybos taisyklių pažeidimus (155).
Budintys Centro darbuotojai nedarbo metu 88 kartus siuntė regionų aplinkos apsaugos departamentų būdraujančius pareigūnus ištirti gauto pranešimo į vietą. Pasitvirtino 75 proc. iškvietimų. Dažniausiai po darbo pareigūnai tikrino pranešimus apie žvejybos taisyklių ir atliekų tvarkymo pažeidimus.
Pranešti apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus, aplinkos teršimo ar niokojimo atvejus galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkų dispečerinei tel. (8~5) 273 2995 visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
***
Patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą. Tai valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, apimantis visą Lietuvos teritoriją (išskyrus šaliai priklausančius teritorinius vandenis Baltijos jūroje) ir nustatantis mūsų šalies kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo principines nuostatas bei svarbiausias tvarkymo kryptis.
„Tokius nacionalinius kraštovaizdžio tvarkymo planus turi nedaugelis pasaulio šalių, todėl jį patvirtinę esame savotiški lyderiai. Lietuva, 2002 m. ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją, kraštovaizdžio planavimo srityje žengia pirmaujančiųjų gretose ir siekia, kad mūsų vertingas kraštovaizdis būtų atsakingai tvarkomas, naudojamas ir saugomas“, – sakė aplinkos ministras.
2012–2015 m. rengtas planas yra bendro teritorijų planavimo, kraštotvarkos, kraštovaizdžio geografijos, kultūros paveldo specialistų, mokslo institucijų ekspertų darbo rezultatas. Plane apibendrinamos mokslo žinios ir pastarojo dešimtmečio planavimo praktika bei nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo kryptys. Patvirtintą planą sudaro sprendiniai ir 4 brėžiniai.
„Savo sričių specialistų parengtas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas padės numatyti kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos darbus bent dešimtmečiui į priekį ir integruoti juos ne tik į Aplinkos ministerijos, bet ir į kitų institucijų, savivaldos darbotvarkę. Juk kraštovaizdžio apsauga – visų mūsų pareiga ir siekis“, – sakė K. Trečiokas.
Plano sprendiniai nustato teritorijos kraštovaizdžio formavimo, apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo principines nuostatas, kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų struktūrą pagal svarbiausius teritorijos vystymo prioritetus. Taip pat šalies kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo kryptis, nurodančias, kuriose teritorijose turi būti vykdomas intensyvus, o kuriose, įvertinus kraštovaizdžio gamtines ir kultūrines vertybes, – tausojantis ar kompleksinis teritorijų naudojimas. Šiame planavimo dokumente taip pat siūlomos priemonės, skirtos kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti, gamtiniam karkasui formuoti, gamtinėms, kultūrinėms vertybėms bei kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti.
Nacionalinis kraštovaizdžio planas leis integruoti kraštovaizdžio politikos nuostatas į kitų ūkio šakų strategines programas ir planus. Šį teritorijų planavimo dokumentą galima vadinti valstybės ir savivaldos institucijoms duotu įrankiu – atspirties tašku koreguojant rajonų, miestų savivaldybių teritorijų bendruosius planus, kitus teritorijų ar strateginio planavimo dokumentus, o visuomenei – raktu Lietuvos kraštovaizdžio įvairovei pažinti, pilietiškumui ir atsakomybei didinti.
Plano originalai (įskaitant grafinę dalį) saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriuje(407, 418 k., A. Jakšto g. 4/ 9, Vilnius). Planui pristatyti artimiausiu metu Aplinkos ministerija išleis atskirą leidinį.
***
Apie Ventos regioninio parko paslaptis – naujajame lankytojų centre
Spalio 8 d. atidarytas naujasis Ventos regioninio parko lankytojų centras (Ventos 30 a, Venta, Akmenės r.). Pagrindinė jo ekspozicijos tema – Ventos krašto geologiniai slėpiniai. Šiems slėpiniams skirta konferencija „Ventos žemės gelmių paslaptys“ Lankytojų centre vyko spalio 8-9 d.
Ventos kraštas unikalus savo geologine sandara. Čia žemės paviršiuje yra sluoksnis, menantis paslaptingąjį juros periodą. Todėl tik Ventos regioniniame parke galima pamatyti to periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. Ventos upės atodangos turi pasaulinę mokslinę vertę.
Lankytojų centras visuomenei pristato ir Ventos krašto gamtos bei kultūros paveldo vertybes. Visa Ventos baseino dalis, kuri patenka į regioninį parką, pasižymi turtinga biologine įvairove. Čia auga meškiniai česnakai, gegužraibiai, gyvena mažieji ereliai rėksniai, žaliosios meletos, juodieji gandrai ir kiti saugomi paukščiai.
Centro ekspozicija supažindina ir su krašto istorija. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Viekšniuose gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje, pastatydinęs garsųjį „Žemaičio garlėkį“, – Aleksandras Griškevičius. Tuose pačiuose Viekšniuose gyvenusi Biržiškų šeima ypač garsi trimis broliais – Nepriklausomybės akto signataru Mykolu, matematikos profesoriumi Viktoru ir literatūros profesoriumi Vaclovu.
***
Nuo šiol visos elektroninės teritorijų planavimo paslaugos – vieno langelio principu
2015-10-05 pradėjusi veikti naujoji Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS) leis sutaupyti ir laiko, ir pastangų, ir lėšų visiems teritorijų planavimo proceso dalyviams – pradedant fiziniais asmenimis ir baigiant valstybės ir savivaldos institucijomis.
Naudojantis šia sistema, teritorijų planavimas nuotoliniu būdu vyksta nuo pat jo pradžios, kai priimamas sprendimas rengti teritorijų planavimo dokumentą (TPD), iki šio dokumento pateikimo Teritorijų planavimo dokumentų registrui. Elektroninius dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, su visais jų priedais galima teikti interneto svetainėje www.tpdris.lt ir gauti atsakymus.
TPD derinimas, tikrinimas, tvirtinimas ir registravimas per šią informacinę sistemą sudaro galimybę teritorijų planavimo paslaugas teikti vieno langelio principu. Galima ne tik pateikti prašymą, bet ir gauti paslaugos rezultatą nuotoliniu būdu. Išoriniame portale numatyta galimybė gauti reikiamus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų.
Kaip naudotis šia sistema, savivaldybių administracijų TPDRIS duomenų tvarkytojai bus papildomai supažindinti per poryt, spalio 7 d., Aplinkos ministerijoje (506 s.) vyksiantį mokomąjį seminarą.
TPDRIS naudinga ir plačiajai visuomenei – ji gali teikti pasiūlymus ir gauti planavimo organizatoriaus atsakymus.
TPDRIS veikimo principas yra toks: jeigu institucija per nustatytą terminą nepateikia išvados ar protokolo dėl TPD derinimo arba patikrinimo akto išvados, šie dokumentai išduodami savaime. Jeigu per nustatytą terminą nebus išduotos teritorijų planavimo sąlygos, laikoma, kad institucija šių sąlygų nenustato, todėl planavimo organizatorius ar iniciatorius turi teisę toliau tęsti procesą.
Visos teritorijų planavimo proceso (parengiamojo, rengimo ir baigiamojo etapų) procedūros, pradėtos nuo šiandien, spalio 5 d., priimtų sprendimų dėl TPD rengimo pradžios ir planavimo tikslų pagrindu, turi būti vykdomos per TPDRIS. Nevykdantiems šių procedūrų per informacinę sistemą subjektams bus taikoma administracinė atsakomybė.
***
Parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendintas projektas parodė, kiek Lietuvos žemių nepramoniniuose karjeruose yra pažeista dėl kasinėjimų. Situaciją atspindi parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis.
LGT specialistai įgyvendino projektą, kurio metu buvo renkama ir sisteminama informacija apie įvairiais kasinėjimo darbais pažeistas žemes. Daugiausia pažeistų žemių – beveik 1 800 – aptikta privačiose teritorijose. Pasak LGT specialistų, tai nereiškia, kad privačios žemės savininkai neprižiūri ar naudoja neatsakingai. Pažeistoms žemėms priskiriami ir savo reikmėms naudojami mažieji karjerai, ir iškastos kūdros. Valstybinėse arba iš dalies valstybinėse žemėse aptikti beveik 24 proc. (784) iškasinėtų objektų. Kasinėti šias žemes galima tik gavus leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Mažiausiai pažeistų kasybos darbais teritorijų nustatyta durpynuose – 106.
Pažeistos kasiniais laisvo valstybinio fondo žemės ir kompleksinės nuosavybės žemės bei visi mažieji karjerai tiksliais metodais buvo apmatuoti pirmą kartą. Surinkti duomenys susisteminti ir bus perduoti savivaldybėms, regionų aplinkos apsaugos departamentams, taip pat parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis. Jį rasite šioje nuorodoje.
Surinkta informacija bus naudojama tvarkant pažeistas teritorijas. Įvertinus visas paveiktas kasybos darbais teritorijas ir pažeidimus bus nustatytos sankcijos už žemės gelmių sekinimą.
***
Pasaulinę gyvūnijos dieną – išskirtiniai Lietuvos zoologijos sodo renginiai
Spalio 4-ąją buvo minima Pasaulinė gyvūnijos diena. Išskirtiniais renginiais ją pažymėjo Lietuvos zoologijos sodas. Šiemet šie renginiai prasidėjo Kauno senamiesčio erdvėse, kur buvo galima sutikti ne tik kačių ar šunų, bet ir gyvačių, driežų, beždžionių. 13 val. šventė persikėlė į Lietuvos zoologijos sodo teritoriją. Čia iki pat vakaro vyko žirafų, zebrų, tigrų ir liūtų pristatymai, specialistai supažindins su gyvūnų laikymo ypatumais.
Pasaulinė gyvūnijos diena pažymima nuo 1931 m., kai Florencijoje įvyko pirmoji gyvūnų globai skirta konferencija. Šios dienos globėju pasirinktas šventasis Pranciškus, kuris savo žemiškajame gyvenime pasižymėjo ypatingu jautrumu visiems gyvūnams. Lietuvoje ši diena minima nuo 2000 metų.
Pirmoji gyvūnų globos draugija mūsų šalyje susikūrė 1873 metais. Ši Mykolo Oginskio Rietave įsteigta draugija gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo atgaivinta 1922 metais J. J. Bulotos, prof. T. Ivanausko ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės rūpesčiu ir veikė iki 1940-ųjų. Vėliau jos veikla atgaivinta 1990 metais.
Dabar Lietuvoje gyvūnų globą reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kiti teisės aktai. Tačiau, pasak gamtininkų, daugiausia naudos gyvūnams suteikia žmonių supratimas ir jautrumas.
***
Miškas – viena pagrindinių „Sprendimų rato 2015“ temų
Spalio 1 d. aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas atidarė miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų parodą „Sprendimų ratas 2015“. Ji Aleksandro Stulginskio universitete Kaune veikė iki spalio 3 d.
Ši jau aštuntą kartą organizuojama vienintelė tokio pobūdžio paroda, pasak ministro, padeda visuomenei iš arčiau pažvelgti į gamtos apsaugai ir priežiūrai naudojamą techniką, leidžia pabendrauti su specialistais ir sužinoti apie jų kasdienį darbą. Ji padeda keisti visuomenės požiūrį ir ugdyti žmogų kaip gamtos saugotoją ir mylėtoją.
Daugiau nei 50 tūkst. lankytojų pernai sulaukusioje parodoje šiemet dalyvauja apie 100 firmų, asociacijų, organizacijų, apie 200 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos.
Parodos lankytojai taip pat galėjo susipažinti su Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veikla. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų stenduose vyko susitikimai su specialistais. Biržų miškų urėdija lankytojus supažindino su medienos ruošos raida. Druskininkiečiai pristatė garsųjį miško muziejų – mokymo ir informacijos centrą „Girios aidas“. Šakių miškų urėdijos ekspozicijos tema – miško apsauga ir rekreacija, Švenčionėlių – komercinių medžioklės plotų priežiūra. Tauragės miškų urėdijai teko ypač aktuali biokuro ruošos urėdijoje tema.
Jau keletą metų parodoje ypač aktyviai dalyvauja jaunieji miško bičiuliai, suvažiuojantys į parodą iš visos Lietuvos. Savo bendraamžiams jie rengė akcijas „Piešiu mišką“ ir „Pažink mišką“.
***
Priminimas nelegaliai automobilius ardantiems: tokiai veiklai būtinas leidimas
Automobilių demontavimas – ne laisvalaikio užsiėmimas, bet veikla, kuriai būtinas leidimas. Tai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai priminė savavališkai šią veiklą vykdantiems gyventojams.
Kartu su Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriais organizavę reidą aplinkosaugininkai tikrino, kaip gyventojai tvarko atliekas ir ar jų nedegina. Taip pat konsultavo, kaip tinkamai jas tvarkyti.
Buvo tikrinamos Šiaulių miesto ir rajono sodų bendrijos, garažų masyvai, fizinių bei juridinių asmenų valdos. Pareigūnams įkliuvo kieto kuro katile polietileno plėveles nusprendęs sudeginti vyras. Jam gresia bauda iki beveik 60 eurų.
Tikrinant garažų masyvus ir individualias teritorijas Šiaulių mieste ir rajone išaiškinti 7 neteisėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo atvejai. Demontavimo veikla be nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo draudžiama, todėl ją savavališkai vykdžiusiems piliečiams surašyti protokolai, nurodyta nutraukti neteisėtą veiklą ir susidariusias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.
Aplinkosaugininkai primena, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos tokios veiklos sąlygos. Už neteisėtai vykdomą transporto priemonių demontavimą piliečiams gresia iki beveik 300 eurų bauda, pareigūnams – iki 579 eurų, juridinių asmenų vadovams – iki 868 eurų baudos.
***
Paskelbė miško medžių derėjimo prognozes
Vidutiniai miško medžių derėjimo pagal V. Kaperio skalę balai:
* paprastosios eglės – 0,9 balo, numatoma paruošti 4 kg sėklų (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 3,3 balo, paruošta 5559,3 kg sėklų);
* paprastosios pušies – 2,2 balo, numatoma paruošti 382 kg sėklų (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 2,3 balo, paruošta 359,5 kg);
* paprastojo ąžuolo – 1,3 balo, numatoma paruošti 4215 kg gilių (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 1,6 balo, paruošta 17292 kg);
* juodalksnio – 1,9 balo, numatoma paruošti 176 kg sėklų (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 2,7 balo, paruošta 371,3 kg);
* mažalapės liepos – 3,1 balo, numatoma paruošti 447,5 kg sėklų (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 1,8 balo, paruošta 37,7 kg);
* paprastojo klevo – 3,2 balo, numatoma paruošti 114 kg sėklų (palyginimui – 2014 m. derėjimas vertintas 3,2 balo, paruošta 170,5 kg).
Norintiems atsisiųsti pagrindinių miško medžių rūšių sėklinių objektų derėjimo 2015 m. įvertinimo lenteles – žiūrėti http://www.amvmt.lt/Naujienos/NewsDetails.aspx?&ID=756&MID=0
***
„Eurobarometro“ apklausa rodo europiečių susirūpinimą biologinės įvairovės nykimu
2011 m. priimtoje ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą, kuo labiau jas atkurti ir padėti išvengti pasaulio biologinės įvairovės nykimo.
Europos Komisijos paskelbtame vertinime, atliktame įpusėjus strategijos įgyvendinimui, akcentuojama, jog reikia iš esmės nuveikti kur kas daugiau, kad ES politika virstų praktiniais veiksmais. Visų pirma, valstybės narės turi geriau įgyvendinti ES gamtos apsaugos teisės aktus. Šiuo metu ES daugiau nei trijų ketvirtadalių svarbių natūralių buveinių būklė yra nepatenkinama, o daugeliui rūšių yra iškilusi grėsmė išnykti.
Atkurti natūralias buveines ir kurti žaliąją infrastruktūrą tebėra uždavinys Europai. Įgyvendinta ES žaliosios infrastruktūros strategija teiks įvairios naudos įvairiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę. Be to, viena iš sparčiausiai didėjančių grėsmių biologinei įvairovei Europoje yra invazinės svetimos rūšys, darančios daug žalos žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, kuri ES atsieina mažiausiai 12 mlrd. EUR per metus. Naujas ES reglamentas, kuriuo siekiama kovoti su invazinių svetimų rūšių plitimu, jau įsigaliojo, taip pat vykdomas darbas siekiant iki 2016 m. pradžios sudaryti ES svarbos invazinių rūšių sąrašą.
ES labai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo stabdymo visame pasaulyje. ES ir jos valstybės narės teikia daugiausiai finansinės paramos biologinei įvairovei išsaugoti. ES ėmėsi pirmųjų veiksmų susilpninti netiesioginius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, įskaitant prekybą laukiniais gyvūnais ir nelegalią žvejybą, ir biologinės įvairovės klausimus įtraukti į savo prekybos susitarimus. Naujoje visuotinėje 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje dar kartą pakartojama būtinybė įgyvendinti bendrus įsipareigojimus šioje srityje.
Spalyje paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos apie biologinę įvairovę rezultatai rodo, kad europiečiai yra susirūpinę dėl dabartinių biologinės įvairovės tendencijų. Bent trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad gyvūnams, augalams ir ekosistemoms atskirose šalyse, Europoje ir visame pasaulyje yra iškilusi didelė grėsmė.
23 proc. europiečių ir 15 proc. lietuvių mano, kad gyvūnų ir augalų rūšių įvairovės mažėjimas ir galimas jų išnykimas juos jau paveikė, 33 proc. europiečių ir 43 proc. lietuvių atsakė, kad tai turės poveikio ne jiems asmeniškai, tačiau būsimajai kartai. Beveik pusė (48 proc.) lietuvių (31 proc. europiečių) atsakė, kad asmeniškai stengiasi apsaugoti biologinę įvairovę ir gamtą. O paprašyti atsakyti, kuriuos dalykus asmeniškai daro, kad apsaugotų gamtą, didžioji dalis europiečių ir lietuvių (atitinkamai 92 proc. ir 93 proc.) atsakė, jog laikosi gamtos apsaugos taisyklių (pavyzdžiui, nepalieka atliekų miške ar paplūdimyje), 65 proc. Europos gyventojų ir 64 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos perka aplinkai palankius ar vietinės gamybos produktus.
***
Parodos „Sprendimų ratas“ apdovanojimas – Tauragės miškų urėdijai
Aštuonerių metų kelią nuėjusioje miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų parodoje miškas išlieka pagrindine tema, tad miškų urėdijų ekspozicijos sutraukia didžiausią lankytojų srautą. Miško pažiūrėti atėjusius šiemet Biržų miškų urėdija supažindina su medienos ruošos raida, druskininkiečiai pristato garsųjį savo miško muziejų – mokymo ir informacijos centrą „Girios aidas“. Šakių miškų urėdijos ekspozicijos tema – miško apsauga ir rekreacija, Švenčionėlių – komercinių medžioklės plotų priežiūra. Tauragės miškų urėdijai teko biokuro ruošos urėdijoje tema. Šių penkių miškų urėdijų stendai įsikūrė atsinaujinusiose 2-ojo parodos paviljono erdvėse, miško sodmenis eksponuojančios Dubravos eksperimentinė mokomoji ir Kauno miškų urėdijos – paviljono prieigose. Išmaniais ir stilingais ekspozicijos sprendimais išsiskyrusios Tauragės miškų urėdijos pastangos šiemet įvertintos „Sprendimų rato“ medaliu, kurį iš parodos šeimininko, Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus prof. Antano Maziliausko rankų atsiėmė Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia.
Pernai apdovanojimą pelnė Raseinių miškų urėdija už atsakingą požiūrį į miško apsaugą ir aktyvų dalyvavimą parodose „Sprendimų ratas“. Parodos „Sprendimų ratas 2013“ organizatorių padėką pelnė Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškų urėdas Linas Bužinskas už nuoširdžią pagalbą rengiant miškininkus. Parodos „Sprendimų ratas 2012“ eksponatų vertinimo komisijos sprendimu, parodos medalis atiteko Rokiškio miškų urėdijai už darnaus miškininkavimo propagavimą.
Miškų urėdijos įsisuko į bendrą parodos veiklų ratą dar jos debiuto metais, 2008-aisiais. Išmoningai paruošti stendai su svetingais miškininkais tapo neatsiejama parodos dalimi ir jos traukos taškais, kur užeinama ne tik pasikonsultuoti, bet ir pasižmonėti. Miškininkai yra tarsi tiltas tarp žmogaus ir miško, todėl be svarbiausių ir būtinų darbų miškui, dirbame ir žmogui.
***
Nuomonės
Aidas Pivoriūnas: Seimo nariai pasiklydo miško keliuose
Viešojoje erdvėje pasklido Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pasisakymai, kuriais bandoma pateisinti savo iniciatyvą dėl Seime priimto ir nuo šių metų įsigaliojusio Miškų įstatymo. Juo privačių miškų savininkams įvestas papildomas 5 proc. mokestis už parduotą apvalią medieną ir statų mišką. Šiais pinigais turėjo būti tvarkomi miško keliai.
Priminsiu, kad dar prieš priimant įstatymą komiteto pirmininkas viešoje erdvėje aiškino, kad papildomi mokesčiai įvedimi siekiant sutvarkyti miško kelius, nes neva prie jų tvarkymo „savo“ lėšomis prisideda tik valstybės įmonės miškų urėdijos. Visi Seimo nariai turėtų žinoti, kad visus kelius Lietuvoje prižiūri ir tvarko valstybė. Taip pat ir miško kelius. Už tai moka mokesčių mokėtojai, o Urėdijos tik veikia kaip kelių tvarkymo ir priežiūros operatorius, gaunantis lėšas iš kelių šaltinių.
Tačiau nesigilinkime į šias Seimo narių išsilavinimo spragas. Verčiau pažiūrėkime, kaip panaudojami tie 5 proc. Privatūs miškininkai mokestį moka nuo metų pradžios. Deja, per šių metų pirmus tris ketvirčius miško kelių tvarkymui nėra panaudotas nė vienas euras. Kada ir kaip bus panaudoti, nėra aišku.
Antra, iš Seimo tribūnų buvo kalbama, kad mokesčiu nebus apmokestinta biokuro gamyba. Seimo nariai ir čia pasiklydo vertime. Parlamentarams derėtų žinoti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad biokuro gamyba turi būti apmokestinta ir miškuose dirbantys žmonės priversti mokėti mokesčius už medienos biokuro tiekimą. Padidėjus mokesčiams, ima brangti ir šilumai gaminti naudojama žaliava, o tai nepadeda sumažinti šildymo kainų.
Galų gale, dar kartą atkreipčiau dėmesį į tai, kad šis mokestis savo prigimtimi yra socialiai neteisingas, taikomas tik vienai socialinei grupei – privačių miškų savininkams, nors miško keliais naudojasi ir žemės ūkininkai, ir medžiotojai, ir pačios miškų urėdijos.
Laisvas ir jokios atsakomybės nenešantis Miškų įstatymo nuostatų interpretavimas rodo, kad Seimo nariai neišmano visišką miškų ūkio, yra nekompetentingi arba tiesiog sąmoningai kenkią vienai socialinei grupei – privačių miškų savininkams.
