Ekokurjeris – 1
Kuršių nerijoje ir nesudėtingam statiniui jau privalu gauti leidimą statyti
Nuo š. m. rugsėjo 3 d., kai įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patikslintas statybą leidžiančius dokumentus nustatantis statybos techninis reglamentas (STR), Kuršių nerijoje ir nesudėtingam statiniui jau privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą.
„Kuršių nerija – viena vertingiausių Lietuvos saugomų teritorijų, ne tik nacionalinė, bet ir pasaulinė vertybė, įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Todėl tiesiog būtina išsaugoti jos kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą“, – sako ministras.
Siekiant apriboti galimybes šioje unikalioje šalies vietovėje statyti, rekonstruoti ar remontuoti (jeigu keičiama statinio išorė) nesudėtingus statinius be projekto ir nepatikrinus kompetentingoms institucijoms, ir buvo patikslintas STR „Statybą leidžiantys dokumentai“. Tai padės išvengti I grupės nesudėtingų statinių statybos neleistinose Kuršių nerijos vietose.
I grupės nesudėtingas pastatas, kaip nustato STR „Nesudėtingi statiniai“, gali būti iki 8,5 m aukščio ir 80 kvadratinių metrų ploto. Tokių statinių statyba, rekonstrukcija ar remontas gali turėti neigiamos įtakos Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kitokia veikla neturi prieštarauti šio parko steigimo tikslams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
***
Seime – dėmesys elektronikos atliekų tvarkymo klausimams
2015-09-15 Seime organizuota spaudos konferencija, skirta atliekų tvarkymo aktualijoms pristatyti.
Konferencijoje dalyvavo aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidikonis, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento direktorius Vytautas Krušinskas ir Atliekų tvarkytojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas Almontas Kybartas.
Spaudos konferencijoje kalbėta apie pasikeitusią situaciją Aplinkos apsaugos agentūrai praėjusią savaitę panaikinus asociacijos „EEPA“ licenciją ir galimas jos narių – gamintojų-importuotojų – alternatyvas, kurios leistų sklandžiai tęsti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius ragina visus elektros ir elektronikos įrangos gamintojus-importuotojus, susidūrusius su neaiškumais, taip pat asociacijos „EEPA“ , kuriai panaikinta licencija, narius keiptis į Aplinkos ministeriją ir konsultuotis su specialistais dėl atliekų tvarkymo. Anot viceministro, specialistai pasiruošę bendradarbiauti ir kartu rasti geriausius sprendimus.
***
Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais
Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.
Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija.
Išvykos dalyviai rinksis rugsėjo 18 d., penktadienį, 9. 30 val. prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro (Švenčionių r., Šventos k., Dvaro g. 25). Numatyta aplankyti Kačėniškės piliakalnį, Čiūlėnų geomorfologinį draustinį, užsukti į Švenčionių vaistažolių fabriką, Pašaminės molynus.
Šeštadienį išvykos dalyviai keliaus į Švenčionių aukštumą ir apžiūrės Grybų akmenį (Grybų k.), Šakalių akmenį (Šakalių k.), Strūnos malūną, Akvieriškės piliakalnį, užsuks į Dvilonis, vieną iš kaimų prie lietuvių genties didkelio, taip pat į Jančiūnų žvyro karjerą, Sirvėtos sausklonį, Kėriškės apylinkių didgalves, sustos prie Lino verdenės, aplankys Daukšių ozą, Rėškutėnų muziejų, pažvelgs į Kretuono duburį nuo apžvalgos bokšto.
Išsamesnės informacijos apie išvyką galima rasti LGT tinklalapyje.
Geologinio paveldo dienos, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, organizuojamos daugelyje Europos valstybių – Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir kt. Kiekvienoje šalyje jos vyksta pasirinktu laiku. Pavyzdžiui, Airijoje geologiniam paveldui skiriama paskutinė rugpjūčio savaitė. Suomiai Geologijos ir geologinės įvairovės dieną pažymi trečiąjį rugsėjo sekmadienį.
Lietuvos geologų sąjungos taryba 2010 m. nutarė kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį organizuoti Geologinio paveldo dieną ir mūsų šalyje. Ji skiriama tvarkyti ir populiarinti unikalius geologijos objektus, kuriems reikia žmogaus globos (riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didkalves ir daubas, šaltinius ir versmes), taip pat išvykoms prie geologinio paveldo objektų organizuoti.
Šiai dienai pažymėti jau buvo surengtos išvykos į Molėtų rajoną – Aluntos ir Skudutiškio apylinkes (2011 m.), Dzūkijos nacionalinį parką (2012 m.), Akmenės ir Mažeikių kraštą (2013 m.), Sartų ir Gražutės regioninius parkus (2014 m.).
***
Galvosūkis dėl šernų medžioklės – sudarytai bendrai darbo grupei
Kaip spręsti su afrikinio kiaulių maro plitimo grėsme susijusias šernų gausos reguliavimo problemas, turi pasiūlyti šiandien aplinkos ministro Kęstučio Trečioko sudaryta darbo grupė. Jai vadovaus aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Šią darbo grupę sudaro Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir medžiotojų organizacijų atstovai. Jie parengs planą, kaip, išnagrinėjus ir suderinus šių institucijų siūlymus, reikėtų spręsti minėtąsias problemas.
Kol kas, kaip parodė praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijoje sukviestas pasitarimas, VMVT ir ministerijos bei medžiotojų organizacijų nuomonės skiriasi. VMVT remiasi požiūriu, kad afrikinį kiaulių marą platina šernai, ir siūlo gerokai sugriežtinti medžioklės reikalavimus, kad šių gyvūnų būtų išnaikinta kuo daugiau. Siūloma iki 2016 m. balandžio 15 d. sureguliuoti šernų populiaciją taip, kad viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Be to, siūloma leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius, o galimai afrikiniu kiaulių maru užkrėstuose medžioklės plotuose – gaudykles-aptvarus. Taip pat siūloma šalia jau įvestų draudimų medžioti varant uždrausti bet kokį masalo naudojimą šernams vilioti. Medžiotojai, nesumedžioję pakankamai šernų, netektų teisės į medžioklės plotus, ir jie būtų perduoti kitiems medžiotojų būreliams.
Medžiotojų organizacijos nesutinka su šia pozicija. Jų nuomone, nėra pakankamai įrodymų, kad afrikinis kiaulių maras plinta tik per šernus.
Aplinkos ministerija taip pat nepritaria drastiškoms šernų medžioklės griežtinimo priemonėms, nes jos tiesiog suvaržytų medžioklę. Negalėdami sumedžioti nustatyto šernų skaičiaus, medžiotojai jų gali tiesiog nebemedžioti, ir šernų tik padaugėtų. Nustačius dar daugiau medžioklės apribojimų, liktų nesureguliuotos elninių žvėrių bei plėšrūnų populiacijos ir didėtų žala žemės ūkiui, gamtai ir miškams. Todėl ministerija pasisako už subalansuotus ir adekvačius šernų gausos reguliavimo medžiojant sprendimus, kurie užtikrintų tvarų ir tausojantį visų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
***
Darbo grupė spręs aktualius elektronikos atliekų tvarkymo klausimus
Siekdama užtikrinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, sistemos efektyvumą, gamintojo atsakomybės stiprinimą ir reaguodama į susiklosčiusią situaciją Aplinkos ministerija kreipėsi į suinteresuotas institucijas, prašydama skubiai skirti atstovus neformaliai darbo grupei.
„Turime užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos tinkamai. Nepaisant to, kad vienai asociacijai panaikinta licencija, turime rasti teisinius sprendimus, kaip įgyvendinti jos prisiimtus įsipareigojimus“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos ministerija pakvietė atstovus į darbo grupę deleguoti Vyriausybę, Ūkio ministeriją, Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos pramonininkų konfederaciją, VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, VšĮ „Ekošviesa“, Aplinkos apsaugos agentūrą.
Asociacija „EEPA“, kuriai Aplinkos apsaugos agentūra praėjusią savaitę panaikino veiklos licenciją, šiemet tris kartus pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, jai buvo taikyti trys įspėjimai apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą. Nuo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo priėmimo datos asociacija „EEPA“ negali užsiimti šia licencijuojama veikla ir vykdyti elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų.
***
Panaikintos asociacijos „EEPA“ licencijos
2015-09-09 Aplinkos apsaugos agentūra panaikino asociacijos „EEPA“ licencijas, suteikiančias teisę organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
Ši asociacija 2015 metais tris kartus pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, jai buvo taikyti trys įspėjimai apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą. Nuo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo priėmimo datos asociacija „EEPA“ negali užsiimti šia licencijuojama veikla ir vykdyti elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų.
***
Skambutis aplinkosaugininkams padeda išgelbėti gyvūną ar sustabdyti aplinkos taršą
Gyventojų skambučiai aplinkosaugininkams padeda nuo žūties išgelbėti dešimtis gyvūnų, sulaikyti įžūlius brakonierius, užkirsti kelią aplinkos taršai ar pažaboti neteisėtą plaukiojimą vandens motociklais. Žmonės vis aktyviau talkina pranešdami apie pažeidimus. Tai rodo vadinamosios aplinkosaugininkų dispečerinės, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro, gaunamų pranešimų skaičius. Rugpjūtį jų buvo gauta daugiau kaip 1,3 tūkst.
Aktyviausi yra didžiųjų miestų gyventojai. Vilniečiai į Centrą kreipėsi 343, kauniečiai – 184 kartus, klaipėdiečiai – 201 kartą. Rugpjūtį, kaip ir ankstesniais mėnesiais, tarp skambučių vyravo pranešimai apie sužeistus ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus (451). Antroje vietoje – apie žvejybos taisyklių pažeidimus (186).
Budintys Centro darbuotojai nedarbo metu 132 kartus siuntė regionų aplinkos apsaugos departamentų būdraujančius pareigūnus ištirti gauto pranešimo į vietą. Ir dauguma jų pasitvirtino – nustatytas 101 pažeidimas.
Pranešti apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus, aplinkos teršimo ar niokojimo atvejus galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkų dispečerinei tel. (8~5) 273 2995 visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
***
Iš naujojo apžvalgos bokšto – įspūdinga karstinių ežerėlių panorama
2015-09-10 Biržų regioniniame parke atidarytas Kirkilų karstinių ežerėlių apžvalgos bokštas.
Šis beveik 32 metrų aukščio naujasis statinys išsiskiria originalia konstrukcija, primenančia medinę valtį. Jis tapo labai aiškiu orientyru parko lankytojams, kaip patekti prie gamtos paminklo – Kirkilų draustinio smegduobių ežerėlių. Iš bokšto atsiveria įspūdinga šių karstinių ežerėlių panorama. Vasarą jų vanduo būna rausvas, nes vandenyje gyvenančios sieros bakterijos, esant tam tikrai temperatūrai, nusidažo raudonai.
Statyti apžvalgos bokštą karstiniame šalies regione buvo nuspręsta tik atlikus geologinius tyrimus. Jis pastatytas naudojantis ES parama. Šalia ežerėlių įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai.
Po bokšto atidarymo 16 val. Kirkilų amatų centre bus surengta konferencija, kurioje geologai ir mokslininkai skaitys pranešimus apie karstinio regiono unikalumą. Norintieji susipažinti su Biržų regioninio parko įžymybėmis – Karvės ola, Velniapilio uola, Geologiniu taku, Smardonės šaltiniu – kviečiami prieš renginį dalyvauti ekskursijose.
Išsamesnės informacijos galima rasti Biržų regioninio parko svetainėje arba teirautis tel. (8 450) 32889.
***
Nacionalinio akmens rinkimuose titnagas nurungė gintarą
Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinktas titnagas. Per rinkimus jis minimalia balsų persvara nurungė gintarą. Nacionalinį akmenį rinko šiemetinės Geologų dienos šventės dalyviai, Lietuvos geologų sąjungos svetainės lankytojai ir praėjusį lapkritį vykusio šios sąjungos suvažiavimo dalyviai.
Titnagas – kieta trapi kriaukliško lūžio uoliena. Jo gyslų ir gniutulų, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, randama įvairaus amžiaus karbonatinėse uolienose, o paviršiuje aptinkama morenose, žvyrynuose.
Mūsų šalyje titnago gumburų galima rasti kreidos luistuose Nemuno, Merkio ir Jiesios upių atodangose. Daug šių gumburų ar jų skeveldrų yra Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų rajonų laukuose, žvyrynuose, upių pakrantėse. Ypač gausu titnago kreidos mergelio luistuose Varėnos rajone.
Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus titnagas naudotas rėžtukams, kaltams, kirviams, strėlių antgaliams, ietigaliams, vėliau – skiltuvams, girnoms ir kitokiems įrankiams gaminti.
***
Po aplinkosaugininkų žvalgybos sraigtasparniu – pelynai pažeidėjams
Po rugpjūčio pabaigoje Vilniaus regione surengtos žvalgybos sraigtasparniu aplinkosaugos pareigūnai, nustatę iš oro pastebėtų aplinkosauginių pažeidimų kaltininkus, pateikė jiems privalomuosius nurodymus pašalinti šių pažeidimų padarinius. Pažeidėjams gresia ir administracinė atsakomybė.
Ši žvalgyba – pirmasis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos reidas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniu. Jis buvo surengtas pagal abiejų tarnybų bendradarbiavimo sutartį.
Sraigtasparniu skridę reido dalyviai informaciją apie užfiksuotus galimus aplinkosaugos pažeidimus iš karto perdavė Vilniaus regione patruliavusiems aplinkosaugos pareigūnų ekipažams. Šie vyko į nurodytas vietas ir tikrino.
Pavyzdžiui, skrydžio metu buvo pastebėta, kad vienoje Šalčininkų įmonės teritorijoje šalia Sporto gatvės netvarkingai laikoma daug statybinių atliekų. Ten nuvykę aplinkosaugos pareigūnai tuo netruko įsitikinti.
Sraigtasparniu aptikta ir kita „karšta“ vieta Šalčininkuose, kur neteisėtai ardomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Tokia vieta nustatyta ir Mickūnuose ( Vilniaus r.).
Šalčininkėliuose reido dalyviams įtarimų sukėlė teritorijos šalia Krantinės ir Kaltanėnų gatvių. Pirmojoje, kurią nuomoja AB „Vilniaus paukštynas“, šalia angarų netvarkingai laikoma daug įvairių atliekų, cisternų su panaudota alyva. Antroji teritorija priklauso UAB „Luktarna“. Čia taip pat gausu netvarkingai laikomų atliekų, kurios, kaip paaiškėjo, atvežtos iš šiai bendrovei priklausančios statybvietės. Statybinių ir kitų atliekų šiukšlynas iš oro pastebėtas ir Daubėnuose (Vilniaus r.).
Oro žvalgybos reidų planuojama surengti ir daugiau, nes tai veiksmingas būdas nustatyti užterštas teritorijas, neteisėtus tvėrimus prie vandens telkinių, fiksuoti kitus aplinkos apsaugos pažeidimus.
***
Pirmą kartą ištirta Lietuvos stumbrų genetika
Lietuvoje laisvai gyvenančių stumbrų genetinė įvairovė yra nedidelė – vyrauja du skirtingi genotipai. Tokią išvadą pateikė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, Aplinkos ministerijos užsakymu pirmą kartą Lietuvoje atlikę stumbrų genetinius tyrimus.
Tyrimams medžiaga buvo renkama Kėdainių rajone, kur laisvai gyvena 72 stumbrai, ir Panevėžio rajone, kur gyvena 29 stumbrai. Iš jų buvo paimti plaukų ir ekskrementų pavyzdžiai, kraujo mėginiai, o iš žuvusių – raumenų mėginiai.
Atlikti stumbrų genetiniai tyrimai padės užtikrinti laisvosios bandos individų apsaugą, o individuali kiekvieno stumbro genetinė charakteristika – sėkmingą bandų formavimą perkeliant juos į aptvarus. Mokslininkai rekomenduoja aptvaruose laikomas bandas formuoti iš skirtingus genotipus turinčių stumbrų, kad būtų išvengta giminingo kryžminimosi.
Nors stumbrai – vietinė rūšis, bet su išskirtine istorija. Dar XV-XVI a. jie buvo įprasti mūsų miškuose, o ilgainiui, kaip ir visoje Europoje, išskyrus Belovežą, išnyko. 1969 m., praėjus dviem šimtmečiams nuo stumbrų išnykimo Lietuvoje, du pirmieji žvėrys buvo atvežti iš Rusijos į aptvarą Pašilių miške Panevėžio rajone. 1971 metais nelaisvėje gimęs stumbriukas Girinis pradėjo naują Lietuvos stumbrų genetinę liniją.
Laisvoji stumbrų banda šalyje pradėjo formuotis 1973 m., kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 1981-84 m. rekonstruojant aptvarus – supuvusius medinius keičiant vielos tinklu – iš jų buvo išleisti visi stumbrai, ir jie apie ketverius metus gyveno laisvai. Po rekonstrukcijos žvėrys buvo suvaryti atgal, bet dalis jų liko laisvėje.
Rūpesčių su laisvąja banda kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ji susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Ši laisvoji banda susidarė dėl padarytų jų apsaugos klaidų, kurias dabar tenka taisyti.
Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ baigiamas rengti stumbrams skirtas 50 ha voljeras, į kurį planuojama perkelti pirmuosius žvėris iš Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvai gyvenančios bandos. Tai pirmas žingsnis sprendžiant stichiškai susidariusios bandos problemas. Aptvarą šiems žvėrims numatoma įrengti ir Dzūkijos nacionaliniame parke, netoli Zervynų. Čia jis bus gerokai didesnis – apie 100 ha ploto. Po adaptacijos stumbrai iš aptvarų bus išleidžiami į laisvę.
Perkelti laukinius stumbrus į Žemaitijoje ir Dzūkijoje įrengtus aptvarus numato praėjusį spalį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas stumbrų apsaugos planas, kurį parengė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Jis bus įgyvendintas naudojantis ES parama.
***
„Agrowill“ tapo oficialiu ekologinei žemdirbystei skirtos technikos gamintojo „Treffler“ atstovu
Ekologinio ūkininkavimo modelį pasirinkusios AB „Agrowill Group“ antrinė įmonė „AgroTC“ tapo oficialiu Vokietijos bendrovės „Treffler“ atstovu Baltijos šalyse. Bavarijos žemės miestelyje Echhaime įsikūrusi šeimos įmonė specializuojasi kurdama ir gamindama aplinką tausojančios ekologinės žemdirbystės modeliui pritaikytus žemės dirbimo padargus, malūnų ir biodujų gamybos įrangą. „Agrowill“ jau įsigijo 16 ekologinių „Treffler“ akėčių, 6 noraginius skutikus-sėjamąsias ir 6 kultivatorius. Ši net ir Europos laukuose dar retai sutinkama technika jau bandoma „Agrowill“ bendrovių žemėse.
„Modelis, kurį mes pasirinkome nėra tiesiog žodžių rinkinys, nauja mada ar užgaida. Tai yra kitoks požiūris į žemės ūkį, todėl tausojančios ekologinės žemdirbystės principai turi būti nuosekliai taikomi visoje gamybos grandinėje. Tam, kad modelis būtų realizuotas, reikalingi ir specialiai jam sukurti įrankiai bei technologijos. „Treffler“ iš kitų gamintojų išsiskiria tuo, kad tausojančiam žemės dirbimui pritaikytus padargus bendrovės inžinieriai kuria, o ne adaptuoja. Daugeliui atrodo, kad ekologinei žemdirbystei pakanka įprastos technikos, tačiau taip nėra“, – sakė „Agrowill Group“ generalinis direktorius Linas Bluzgys. Pasak jo, „Treffler“ ekologinės akėčios išsiskiria ypač tiksliai dirvos paviršių atkartojančia virbų sistema, kuri leidžia sunaikinti didelę dalį piktžolių ir išpurenti paviršinę žemės plutą.
6 metrų pločio noraginis skutikas-sėjamoji kokybiškai nuskuta 2-15 centimetrų storio dirvos paviršių. Nuskustas dirvos paviršius su piktžolėmis paliekamas džiūti. Tas pats padargas naudojamas ir sėjai. Sėjant dirva pirmiausia nuskutama, piktžolės sunaikinamos ir noraginė sėjamoji „Treffler“ sėklas beria į visiškai švarią dirvą.
„Treffler“ kultivatorius išsiskiria itin efektyviai veikiančių spyruokliuojančių virbalų sistema, kuri į dirvos paviršių ištraukia netgi ilgas varpučio šaknis, tokiu būdu padėdama atsikratyti šios įkyrios piktžolės. „Treffler“ padargai reikalauja tikslumo ir išmanymo, tačiau rezultatai viršija lūkesčius. Žinoma, lietuviški laukai turi savų paslapčių ir siurprizų, todėl bandymų metu sukaupta informacija dalinsimės su gamintoju. Oficialaus atstovo statusas taip pat pagelbės mums skleidžiant informaciją apie tausojančios ekologinės žemdirbystės ypatumus, dalintis patirtimi su Baltijos šalių ūkininkais“, – pažymėjo L.Bluzgys.
„Treffler“ įmonė save kildina iš kalvių cecho, kurį 17 amžiuje Echhaime įkūrė Trefflerių šeima. Bendrovė nuo to laiko lieka tame pačiame miestelyje ir yra valdoma tos pačios šeimos atstovų. Šiuo metu įmonei vadovauja Paulas Treffleris. AB „Agrowill Group“ yra viena didžiausių investuojančių į žemės ūkį įmonių grupių Lietuvoje. Remiantis neaudituotais finansiniais duomenimis, 2014 metais grupės pardavimo pajamos siekė 41,9 mln. eurų, grynasis pelnas siekė 8,9 mln. eurų. Bendrovėje dirba daugiau negu 1000 žmonių. AB „Agrowill Group“ akcijomis yra prekiaujama „Nasdaq OMX Baltic“ ir Varšuvos vertybinių popierių biržose. Šių metų birželį bendrovė paskelbė diegianti aplinką tausojančio ekologinio žemės ūkio gamybos modelį. Tikimasi, kad spalio mėnesį bus gauti visi reikalingi sertifikatai. Pirmoji sertifikuota žemės ūkio produkcija rinkoje atsiras 2017 metais.
***
BALTŲ KELIAS
Artėjant Baltų vienybės dienai, kviečiame baltų paveldo gerbėjus ir puoselėtojus sužinoti daugiau apie kultūrinio turizmo plėtrą Lietuvoje ir Latvijoje.
2015 m. rugsėjo 17 d. (ketvirtadienį) 18 val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (412 auditorija)
doc. Rūta Stankuvienė pristatys asociacijos „Baltų centras“ vykdomą projektą „Baltų kelias“.
Projekto tikslas – kurti baltų kultūrą pristatančius kultūrinius – pažintinius – turistinius maršrutus, tokiu būdu išsaugant, aktualizuojant, puoselėjant ir moderniai interpretuojant baltų kultūros paveldą.
P.S. Artimiausi Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ renginiai
įgyvendinat projektą „Baltų paveldas šiauliečiams“ (koordinatorė: Laura Pociūtė, tel. 867787870, paveldas@aukuras.lt):
*Nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. kviečiame susipažinti su Artūro Railos fotografijų paroda – projektu „Žemės galia. Mitologinis Vilnius“, Šiaulių universiteto bibliotekoje.
*2015.09.22 18.30 Baltų vienybės ugnies sąšauka. Rudens Lygiadienis ir ugnies uždegimas ant Girnikų kalno.
*2015.09.24 18.00 Filmo „Semme“ peržiūra ir susitikimas su autoriais. Šiaulių universiteto bibliotekoje.
Daugiau informacijos: www.aukuras.lt
***
2015-09-25 (viešbutyje „Crowne Plaza“, M.K. Čiurlionio g. 84, Vilnius) vyks Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos seminaras „UŽTERŠTŲ IR PAŽEISTŲ TERITORIJŲ VERTINIMAS IR TVARKYMAS. Būklė, aktualijos, perspektyvos“.
Seminaro metu bus aptarti Lietuvos geologijos tarnybos projektų „Urbanizuotose teritorijose esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ ir „Pažeistų žemių inventorizavimas“ rezultatai, užterštų ir pažeistų teritorijų tvarkymo būklė ir perspektyvos, pristatytas leidinys „Cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodai“.
***
Norime su Jumis pasidalinti džiugia žinia apie naujai renovuotų Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro bei Gamtos mokyklos atidarymą ir pakviesti Jus atvykti 2015 m. rugsėjo 24-25 d. į Dzūkijos nacionalinį parką, Miškininkų g. 61, Marcinkonyse dalyvauti renginiuose: Lankytojų centro bei Gamtos mokyklos atidaryme rugsėjo 24 d. ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato įkūrimo 40-mečio jubiliejuje rugsėjo 25 d.
Parengta pagal www.zpasaulis.lt gautus informacinius pranešimus
