Kapčiamiesčio miškininkų folklorinis ansamblis ,,Atgaiva”, vadovaujamas Birutės Stacevičienės, dalyvavo 13-ajame tarptautiniame menų festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Lietuvos muzikų rėmimo fondas su Druskininkų savivaldybe šių metų festivalį skiria M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Nuo liepos 5 iki rugsėjo 22 dienos užsitęsusi šventė suteikė galimybę kurorto gyventojams ir svečiams pasimėgauti Čiurlionio, jo amžininkų bei šiuolaikinių autorių muzikos kūriniais. Taip pat vyksta įvairūs renginiai kultūros mecenato ir globėjo M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms, Etnografinių regionų metams.
Kapčiamiestiečiai dalyvavo Mokymo ir informacijos centro Miško muziejuje „Girios aidas“ surengtoje diskusijoje „Čiurlionį supusios Druskininkų gamtos paskatos meninei pasaulėjautai ir kūrybai“, kurią vedė etnologė Gražina Kadžytė.
Joje įdomias mintis šia tema išsakė dailėtyrininkas A. Nedzelskis, dr. A.Valavičius, dr. A. Lankelis, tautodailininkas A. Česnulis ir muzikologas V. Juodpusis bei kiti.
Vėliau Miško muziejaus „Girios aidas“ kiemelyje vyko Tautinės muzikos popietė, skirta Etnografinių regionų metams, kurioje pasirodė Kapčiamiesčio miškininkų folklorinis ansamblis ,,Atgaiva”. Jiems talkino Kapčiamiesčio laisvalaikio salės kapela „Kapčius“ (vadovė Lina Valentienė). Kapelos muzikantai pasveikino susirinkusius popietės dalyvius smagia melodija.
Buvo pristatyti Kapčiamiesčio krašto kūrėjai, kurių mažame žemės lopinėlyje tikrai nestinga. Iš čia kilusi garsi liaudies dainininkė Veronika Povilionienė, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas Česlovas Sasnauskas ir daugelis kitų. Juos savo eilėraštyje apie Kapčiamiestį mini ir pedagogas, poetas Česlovas Subačius, kurio sukurtas eiles perskaitė mokytoja Janina Jančiulienė. Pedagogė Birutė Dambrauskienė dzūkiška tarme kalbėjo apie gamtą: augalus, žoleles, ežeruose nardančius ešeriukus, grybus, uogas, mišką, kuris yra ne tik gražus, bet ir teikiantis naudą kiekvienam žmogui.
Kapčiamiestiečiai pasigyrė turintys ir kitus du talentus – Vytautą Burbą ir Jurgį Valentą. Jie sukūrė dainą apie Kapčiamiestį, kuri, atliekama „Kapčiaus“ kapelos, tapo miestelio himnu. Jį renginio dalyviams sugiedojo kapelos ir ansamblio nariai. Jurgis Valenta, kaip sakė B. Stacevičienė, daug metų groja bei dainuoja ir miškininkų folkloriniame ansamblyje „Atgaiva“.
Susirinkusius šmaikščia paporinta istorija pralinksmino Lietuvos nusipelnęs miškininkas, Lazdijų rajono Garbės pilietis Vytautas Stacevičius. Jis pasakojo apie garsaus miškininko Antano Olšausko susitikimą su Joške. Pastarasis pamatė girininką, rudenį važiuojantį su didele pintine baravykų. Paklausęs, kur jų tiek rado, Joškė sulaukė atsakymo, kad reikia juos pasisėti, o paskui belieka tik pjauti. Paprašęs iš girininko sėklų, jas pasėjo. Pavasarį pamatė, kad iš sėklų ne grybai dygsta, o berželiai auga. Joškė papriekaištavo miškininkui, kad jį apgavęs. Šis atsakęs, jog, kai užaugs beržynas, jame bus ir grybų…
Daug skambių dainų apie Lietuvą, žalią girelę, raibą gegutėlę, jovarus, skirtų tremtiniams bei partizanams, padainavo Kapčiamiesčio miškininkų folklorinis ansamblis „Atgaiva“.
Jo nariai popietės pabaigoje visus dalyvius vaišino Vaidos ir Vido Varnelių kepyklėlėje kepta dzūkiška grikine babka, tautinio paveldo produktu, bei gira, naminiu sūriu ir medumi.
Vytautas Stacevičius pristatė ir norintiems padovanojo Veisiejų miškų urėdijos išleistas knygas: „Yra tokia Veisiejų urėdija“, „55 metai Kapčiamiesčio šiluose“, „Pasakoja Kapčiamiesčio kvajynų žmonės“ bei įvairius lankstinukus.
Kitą dieną nemažai festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ dalyvių – dailininkų, kompozitorių, menotyrininkų – apsilankė Kapčiamiestyje, Birutės ir Vytauto Stacevičių sodyboje esančiame informaciniame miškininkų namelyje, domėjosi ten esančiais eksponatais. Svečias iš Italijos ypač nudžiugo pamatęs muziejuje, tarp senų leidinių, italų kalbos vadovėlį. Jis sakė, kad jam labai patiko Lietuva, todėl žada mokytis lietuvių kalbos.
„Mūsų vizito Tautinės muzikos popietėje, skirtoje Etnografinių regionų metams, tikslas – populiarinti Kapčiamiesčio kraštą, kuriame yra daug žymių vietų, kultūros paveldo objektų bei nuostabių žmonių, tikrų deimančiukų“, – sakė Birutė Stacevičienė.
Arūnės Stacevičiūtės nuotrauka
