Būta įvairių siūlymų mūsų šalies išskirtinumui išreikšti – nuo „Baltijos širdies“ iki „Drąsios šalies“. Vis tik, verta prisiminti, kad užsieniečius žavi smaragdiniai mūsų kloniai ir kalvos, skaidrūs ežerai, juos itin maloniai nuteikia ir miestų, ypač Vilniaus, žaluma. Galime didžiuotis puoselėjamais mūsų miškais ir vienu švariausių pasaulyje geriamuoju vandeniu. Neauginame ir pasėlių su genetiškai modifikuotais organizmais. Dar – „Žalgiris“! Gal verta sukti įvaizdžio „Žalia Lietuva“ link?
Lietuvos įvaizdis šia kryptimi taptų dar patrauklesnis, jeigu tinkamai išplėtotume visos ekologiško maisto ūkio grandinės infrastruktūrą ir gerokai padidintume šių produktų gamybą ir eksportą. Juolab, kad naujausi Ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto statistiniai duomenys apie ekologiškų maisto produktų paklausą pasaulyje leidžia tikėtis šioje srityje geros ateities. Ekologiško maisto poreikis auga kaip ant mielių. Vartotojų rūpinimasis sveikesne aplinka ir sveikesniu maistu pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Šie gyventojų elgesio pokyčiai skatina plėsti ekologiškų produktų gamybą.
Žymus ekologiško maisto vartojimo pokytis įvyko per pastaruosius penkiolika metų. Šiuo laikotarpiu ekologiškų produktų rinka pasaulyje padidėjo 5 kartus ir 2014 metais pasiekė 80 milijardų eurų. Didžiausia ekologiško maisto rinka – JAV (27 mlrd. EUR). Stulbinančiais tempais ekologiškų produktų paklausa didėja Švedijoje. Vien tik per 2014 metus šių produktų pardavimų padaugėjo daugiau kaip 40 procentų.
JAV mažmeninėje rinkoje parduodami ekologiški produktai sudaro net 43 proc. pasaulio rinkos vertės. Žinia, JAV garsėja didžiuliais GMO pasėlių plotais, o ekologiškų ūkių gausa negali pasigirti, tačiau daug ekologiškų produktų įsiveža iš kitų šalių. Toliau – Vokietija (13 proc.), Prancūzija (8 proc.), Kinija (6 proc.), Kanada, Jungtinė Karalystė, Italija ir Šveicarija (po 3-4 proc.).
Didžiausi ekologiško maisto mėgėjai yra Šveicarijos, Liuksemburgo, Danijos, Švedijos, Austrijos ir Lichtenšteino gyventojai. Kiekvienas minėtų šalių gyventojas per metus vidutiniškai tam skiria po 220-130 EUR. Pagal šį rodiklį toliau yra Vokietija, JAV, Kanada ir Prancūzija.
Prieš penkiolika metų ekologiškus produktus augino tik 77 valstybės, o pernai – jau 172. Ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius pasaulyje per šį laikotarpį padidėjo net 12 kartų, o ekologiškų kultūrų plotai – 4 kartus. Šiuo metu net vienuolikoje šalių ekologiški plotai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų žemės ūkio naudmenų. Tai Folklendo (Malvinų) salos (36 proc.), Lichtenšteinas (31 proc.), Austrija (19 proc.), Švedija ir Estija (po 16 proc.), taip pat Samoa, Šveicarija, Sao Tome ir Principe, Latvija, Čekija ir Italija (po 14-11 proc.).
Ekologiški plotai Lietuvoje sudaro apie 6 proc. žemės ūkio naudmenų. Viena iš mus apėmusio sąstingio priežasčių – nacionalinės strategijos šiuo klausimu nebuvimas. Todėl ir naujojo finansinio laikotarpio ES paramos kontekste ekologinis ūkininkavimas yra kuklioje vietoje. Manau, turime užsibrėžti įgyvendinti keletą konkrečių tikslų. Turiu galvoje ne tik ekologiškų plotų didinimą, bet ir siekį turėti kuo daugiau mišrių ekologiškų ūkių, taip pat konkrečias ekologiškų produktų gamybos ir eksporto apimtis. Trūksta ir bendros atsakingų institucijų (Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei kai kurių kitų ministerijų) veiklos. Be to, kelerius metus Išskirtinės kokybės produktų pavadinimu buvo klaidinami vartotojai ir skatinama chemizuota žemės ūkio produktų gamyba.
Didėjant ekologiškų produktų apimtims ir asortimentui būtų didesnės prielaidos jų kainų mažėjimui. Prie to turėtų prisidėti ir kooperacija bei kitoks bendradarbiavimas. Siekiant pajamų didinimo tikslinga užsiimti produkcijos perdirbimu vietoje, didesnės pridėtinės vertės kūrimu. Būtina sudaryti palankesnes viešųjų pirkimų sąlygas, kad ekologiški produktai lengviau patektų į darželius, mokyklas, ligonines… Tenka apgailestauti, kad dar ne visi didieji prekybos tinklai yra įsirengę ekologiškų produktų „salas“ savo parduotuvėse.
Taigi, aš už žalią spalvą – vieną iš dvylikos spektro spalvų. Ji simbolizuoja sveikatą ir jaunystę, veržlumą ir augimą, atsinaujinimą ir viltį, laimę ir laisvę… Tai senovės dievų spalva. Ne veltui ji puikuojasi ir mums brangioje trispalvėje. Daugiau žalumos – daugiau džiaugsmo.
