Štai ir pavasaris. Sodininkai, daržininkai ir kiti žemės mėgėjai laukia, kada atšils ir galės pradėti žemės darbus. Ne visi dirvožemyje žiemojantys gyviai būna spėję išropoti iš savo žiemaviečių, todėl kartais tenka aptikti kokį ratuku susisukusį driežą ar kurmio urvelyje įmigusią česnakę.
Česnakė – tai ne varlė, ne rupūžė ir juo labiau ne dantyta invazinė pabaisa, kuri gyvena po žemėmis ir ryja viską iš eilės: agurkus, pomidorus ir kitas daržoves. Gaila, bet teko sutikti tokių žmonių, kurie taip galvoja. Labai norėjau išsklaidyti šią baimę, bet mano pašnekovės nesileido į kalbas: „Jei varlės graužia pomidorus šiltnamyje, tai šitos požemių „baisybės“ ryja jų šaknis“, – įsitikinusios moterys ir, vos tik pamato varlę (česnakės dienomis nesirodo), tempia ją iš šiltnamio lauk.
Mano pažintis su česnake irgi buvo netikėta: ruošdama žemę sodinimui iškapsčiau keistą gyvūnėlį. Jis buvo panašus ir į varlę, ir į rupūžę, bet tuo pačiu ir labai nepanašus. Su varlėmis draugauju nuo vaikystės, todėl labai pasimečiau, kad nebepažįstu savo mėgstamų gyvių. Pasidariau keletą nuotraukų ir grįžus namo pradėjau ieškoti internete, kas tai galėtų būti. Pasirodo, tai naktinis padarėlis – česnakė. Kadangi ji aktyvi naktį, šį varliagyvį galima pamatyti tik atsitiktinai. Česnakės kūnelis apvalesnis nei varlės, odėlė minkšta ir labai švelni, nugarėlė dėmėta su raudonais taškeliais. Tiesa, lietingu oru ji vienodai aplipusi žemėmis ir nesimato nei dėmių, nei taškelių. Paėmus ją į rankas, labai stipriai kasasi užpakalinėmis kojytėmis, norėdama įsirausti, pasislėpti. Tik nesuprantu, kodėl ji taip vadinama, nes jokio česnakų kvapo nepasisekė užuosti.
Česnakė gana retas varliagyvis, todėl jos skriausti nevalia. Labai norėčiau, kad kuo daugiau sodininkų ir kitų žemę dirbančių žmonių žinotų, kad tai – ne mūsų priešas, o labai mielas (na, gal ir ne visiems) padarėlis, naktimis saugantis mūsų daržus nuo kenkėjų. Džiaugiuosi, kad savo darže ir šiltnamyje turime tokią pagalbininkę.
Autorės nuotrauka
