Jonas DAGILIS
Biržai

Baus Plungėje, nerimas – ir Biržuose

Gyvenimą nuosavame vieno buto name skirstome į du etapus: brangiai mokėjome, kitaip vargome su nuotekų išvežimu kol nebuvome pasijungę prie magistralinių Biržų kanalizacijos tinklų. Gyvenimas tiesiog pasikeitė kai nebereikia baimintis, jog persipildys kanalizacijos duobė. Dabar paslaugos kainuoja brangiau, bet nereikia taupyti vandens virtuvėje, vonioje, kituose taškuose. Turint tokią patirtį stebėjausi biržiečių abejingumu kanalizacijos tinklų plėtrai. Ūkiškai mąstantis vienas politikas tai įvardijo kaip beprasmių milijonų užkasinėjimu miesto ir kai kurių rajono gyvenviečių žemėse…

Ramios, dalykiškos kalbos prieš 5-7 metus nebuvo deramai išgirstos. Dar pasišaipė iš tokio neišmanėlio – ES duoda pinigų – ko nepasinaudoti?! Pasinaudojo… Lengva ranka suprojektavo tik magistralinius tinklus. Nei žodžiais, nei raštu neinformavo gyventojų, kad tai daroma jų patogumui, apie technines bei finansines galimybes prisijungti. Kai kuriose gatvelėse gyventojai metus, net daugiau prie savo namų tegalėjo praeiti pėsčiomis. Vidury gatvių žiojėjo gilūs kanalai. Buvo individualių namų savininkams laiko siekti galimybių kaip pasijungti, bet atsimušė į biurokratinius, finansinius barjerus.

Dar apie save: kai gatvėje klojo kanalizacijos vamzdyną dėl daugiabučių namų, valymo įrenginių valdytojai vertino kiekvieną naują abonentą, kaip nedidelį, bet patikimą pajamų šaltinėlį. Nemokamai išdavė technikines sąlygas. Darbus savo valdose ir gatvėje leido atlikti kaip patogiau savininkui. Prieš užverčiant patikrino darbų atlikimo kokybę, panaudotų medžiagų kilmę.

Deja, taip buvo prieš keliasdešimt metų. Tai, kas padaryta Biržuose apie 2005-2011 metus, švelniau kaip sabotažu nepavadinti. Tiktų – ir korupcija valstybiniu mastu. Vamzdynus ne tik užpylė žemėmis, bet gatveles išasfaltavo. Rimtai. Be penkerių metų jokie kasinėjimai nebus leidžiami.

Tokiomis sąlygomis dabar gyvena šimtai biržiečių. Porą tokių supažindinau su straipsniu „Žaliajame pasaulyje“ (Nr. 10, 2015-03-12, „Prie centralizuotų nuotekų tinklų jungtis nenori…“) apie situaciją Plungėje. Vyrai pasiūto. Jų nuomone, Biržų atveju privalėtų dirbti finansinių nusikaltimų, prokuratūros darbuotojai. Išsiaiškinti kieno iniciatyva „milijonai sukasti į žemę“, o vamzdynai sausi.

„Jeigu mus baus, netylėsime, bylinėsimės iki Aukščiausiojo teismo“, – ryžtingai nusiteikę mano pašnekovai.

O ar bent plaukas nukris nuo tokių darbų organizatorių galvų? Atsakymo bent Biržuose negirdėti.

Iš kito Lietuvos pakraščio žiūrint į Plungę, plungiškių paviešintas priešiškumas kanalizacijai – neįtikinama. Ir ten kažko nepadarė arba darė savanaudiškai, siekdami pasipinigauti, magistralinių tinklų tiesimo iniciatoriai bei darbų vykdytojai.