Užėjus vasaros karščiams, prakaituojame žymiai gausiau negu įprastai. Dėl to sutrinka organizmo skysčių balansas, iš jo „išplaunami“ svarbūs mineralai, sutirštėja kraujas. Aukšta oro temperatūra ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems, apkūniems, vyresnio amžiaus žmonėms. Mat tokiomis aplinkybėmis padidėja trombų susidarymo grėsmė ir iškyla grėsmė kraujo apytakai. Trombai – didžiausia insultų ir infarktų priežastis.
Kraujo tirštėjimas – didelė rizika
Kuo karštesnis oras, tuo jame mažiau deguonies. Karščio ir drėgmės sąlygomis sumažėja atmosferos slėgis, žmonės ima jausti deguonies stygių, dėl to paūmėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ištinka bronchinės astmos priepuoliai. Be to, esant tvankumui, žmonės gausiau prakaituoja, organizme sumažėja skysčių ir kraujas ima tirštėti.
Kraujo tirštėjimo priežastimi, beje, yra ne tik oras. Čia daug įtakos turi paveldimumas. Jei artimi giminaičiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jų palikuonys neretai jas paveldi. Atsiliepia ir šeimoje susiklostę mitybos įpročiai, ypač polinkis į riebų, sūrų bei aštrų maistą. Užvalgę tokio, juntame didelį troškulį ir daug geriame. Deja, vandens perteklius dėl pernelyg didelės druskos koncentracijos patenka ne į kraujagysles, o į audinius.
Kraujo tirštumui turi įtakos sunkus fizinis darbas. Jį dirbant, pagreitėja medžiagų apykaita, kraujas geriau aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, todėl sutirštėja.
Tirštesnis kraujas tampa netinkamai vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius medikamentus. Jų jokiu būdu negalima perdozuoti.
Sergant bronchų ligomis, kraujyje pagausėja eritrocitų, dėl šios priežasties kraujas irgi tirštėja.
Jei į organizmą patenka pernelyg mažai skysčių, kraujas taip pat tirštėja ir lėčiau cirkuliuoja.
Pavojus užsikimšti kraujagyslėms
Nuo kraujo kokybės priklauso visų vidaus organų ir sistemų funkcionavimas. Tirštas kraujas sunkiai patenka į smulkiąsias kraujagysles, todėl jos prasčiau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Ant siaurų arterijų sienelių tirštas kraujas suneša krešulius – trombus, galinčius cirkuliuoti po visą žmogaus kraujotakos sistemą ir sukelti pavojų kraujagyslėms užsikimšti.
Kraujo savybė krešėti padeda išvengti stipraus nukraujavimo, kai susižeidžiame, tačiau kai kraujo krešumas yra per daug didelis, jis pradeda tirštėti pačiame organizme. Aišku, pernelyg skystas kraujas irgi yra negerai – jis gali sukelti įvairių kraujosruvų.
Skystinti kraują galima ne tik cheminiais preparatais
Tam tinka ąžuolų žievės arba baltųjų gluosnių jaunų šakelių nuoviras. Šaukštą šios žievės ar jaunų gluosnių šakelių užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite ant silpnos ugnies penkias – septynias minutes ir palikite valandą nusistovėti, o paskui perkoškite. Gerkite po du šaukštus 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Padidėjusiam kraujo krešumui ir tromboflebitui gydyti: valgomąjį šaukštą susmulkintos pelkinių vingiorykščių žolės suberkite į termosą, užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite porai valandų nusistovėti, vėliau perkoškite. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Keletą kartų per metus skystinti kraują rekomenduojama geltonžiedžių barkūnų antpilu: šaukštą susmulkintų barkūnų užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite nusistovėti. Šio antpilo gerkite mėnesį kasdien po penktadalį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Kelią trombams užkerta tam tikras maistas
*Viduržemio jūros regiono gyventojai retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nes vartoja daug alyvuogių aliejaus, žuvies, jūros produktų, vaisių ir daržovių. Riebių žuvų – skumbrių, lašišų, silkių vartojimas neleidžia kraujagyslėse susidaryti trombams, mat jose esama polinesočiųjų riebalų rūgščių.
*Kai organizme stinga kalcio, patartina valgyti daugiau pieno produktų, ypač liesos varškės. Kalcio turi sūriai, rupiai malti ruginiai miltai, kopūstai, brokoliai, špinatai, salierai, apelsinai, žemuogės, šviežios daržovių ir vaisių sultys.
*Ne mažiau svarbus žmogui ir kalis. Jo esama morkose, agurkuose, špinatuose, šparaguose, svogūnuose, krienuose, kiaulpienėse, česnakuose, juoduosiuose serbentuose, kopūstuose, greipfrutuose, džiovintuose abrikosuose ir slyvose, razinose, ruginėje duonoje, avižų kruopose. Kalio atsargas gali papildyti toks gėrimas: stiklinėje virinto vandens ištirpinkite šaukštelį medaus ir šaukštelį obuolių acto. Gėrimą patartina gerti tarp valgymų.
*Skysčių kiekį organizme padeda normalizuoti šilti gėrimai.
*Krešulius tirpdo pomidorai. Jų vartojimas trukdo kraujyje susiformuoti trombams. Pomidorų skilteles gaubiantys geltoni drebučiai neleidžia kraujyje susidaryti per daug trombocitų.
*Jei organizme stinga magnio, patartina dažniau maitintis grūdiniais patiekalais. Ypač naudinga ruginė duona, kruopos, sėlenos. Magnio esama atitinkamų rūšių mineraliniame vandenyje, juodojoje arbatoje, kakavoje, jūrų kopūstuose, moliūguose, krevetėse.
*Medžiagų, neleidžiančių kraujagyslėse susidaryti trombams, yra raudonųjų vynuogių sultyse. Miokardo infarkto profilaktikai patartina kasdien išgerti po pusę stiklinės raudonųjų vynuogių sulčių.
*Daug kalcio, fosforo, magnio, plečiančio kraujagysles ir skatinančio šlapimo išsiskyrimą, yra graikinių riešutų branduoliuose. Juose gausu ir kalio, padedančio mažinti kraujospūdį.
