Gaminant arbatinį grybą, negalima skubėti, nes, vartojant ne iki galo paruoštą produktą, galima apsinuodyti etanoliu (etilo spiritu, alkoholiu, alkonuodais).
Arbatinis grybas (Medusomyces Gisevi) – dar vadinamas japoniškuoju grybu, jūrine gira, arbatine medūza, medūzomicetu – simbiotinis organizmas, kurio augimą ir vystymąsi skatina du skirtingi mikroorganizmai: į mieles panašus grybas (Shizosaccharomycodes ludwigii) ir actorūgštinės bakterijos (dažniausiai – Acetobacter Xylinum). Jos drauge sukuria didelę koloniją, savo forma primenančią geltonai rudos spalvos medūzą. Kaip ir medūzos, viršutinė šios kolonijos dalis yra blizgi ir labai tvirta. Apatinė – „ūglių“ zona – turi daugybę žemyn nukarusių gijų.
Į mieles panašus grybas sukelia spiritinį rūgimą, t.y. cukraus virtimą etanoliu. Savo ruožtu actorūgštinės bakterijos parūgština etilo spiritą iki acto rūgšties.
Esant didelei koncentracijai, acto rūgštis gali suerzinti burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, žarnų, gerklų, trachėjos, bronchų ir apatinių kvėpavimo takų (net plaučių alveolių) gleivinę.
Patekusi į kraują, acto rūgštis gali sukelti:
*metabolinės acidozės (kraujo pH sumažėjimo) vystymąsi;
*eritrocitų pažeidimus ir po to sekančią jų hemolizę (eritrocitų irimą su hemoglobino išsiskyrimu);
*aštrios hemoglobinurininės nefrozės vystymąsi, sąlygojamą hemoglobino nusėdimo ant inkstų kanalų ląstelių.
Ryšium su mikrocirkuliacijos pablogėjimu, kurį sukelia šokas ir hemolizė, pažeidžiamos kepenys, sutrinka kraujo krešumas (toksinė koagulopatija), pasireiškia inkstų veiklos sutrikimai.
Mirtina dozė – apie 20 ml.
Simptomai, būdingi, apsinuodijus acto rūgštimi
Nuo organizmo audinių kontakto su rūgštimi iš pradžių pradeda vystytis virškinamojo trakto gleivinės, odos nudegimai. Išgėrus acto rūgšties, iš burnos ima sklisti specifinis kvapas, galimi lūpų ir aplink burną esančios odos, taip pat burnos gleivinės nudegimai. Ima skaudėti ryklę, stemplę, juntamas skausmas skrandžio srityje arba visame pilve. Ypač jis sustiprėja ryjant, kartais ryti tampa visai neįmanoma. Skausmą paprastai lydi pykinimas ir vėmimas. Vėmaluose gali būti kraujo, nuo nežymaus jo kiekio iki krešulių, kartais pasirodo ir visai šviežias kraujas. Pulpuojant pilvo ertmės organus, jaučiami skirtingi pojūčiai: nuo nedidelio skausmo viršutinėje pilvo dalyje iki sopulio visame pilve. Gali pasireikšti pilvaplėvės suerzinimo simptomai, kepenų padidėjimas. Auskultatyvinė būsena nepastovi: peristaltiniai garsai tai sustiprėja, tai jų visai nesigirdi. Inkstų pakenkimas (hemoglobinurininė nefrozė) pasireiškia skausmais juosmens srityje (sustiprėjančiais, šią sritį patapšnojus), taip pat pakitusia šlapimo spalva (tamsiai ruda, purvinai drumsta, juoda), šlapimo kiekio sumažėjimu arba visišku nustojimu šlapintis. Egzotoksinį šoką lydi gili metabolinė acitozė. Acto rūgštimi apsinuodijusio žmogaus oda gali būti blyški arba gelsva, susiaudrinimą keičia slopstanti sąmonė, gali ištikti gili koma. Pasireiškia tachikardijos simptomai, padidėjusį arterinį kraujospūdį keičia jo kritimas.
Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ
