„Manau, radau savo pašaukimą, tą savo tikrąjį kelią, kuriuo visą laiką ėjau. Tikrai neįsivaizduoju prasmingesnės veiklos, kuria galbūt galėjau užsiimti. Didžiausias dalykas, ką man pavyko atrasti – tai vadinama medžių kalba“, – Leonardas Kairiūkštis.
2021 m. liepos 15 d., eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys Leonardas KAIRIŪKŠTIS.
Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m. baigęs Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą. 1949 m. perkėlus fakultetą į Lietuvos žemės ūkio akademiją, tęsė studijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu baigęs akademiją ir trumpai padirbęs Miškininkystės katedros asistentu, išvažiavo į TSRS Mokslų akademijos Miškų instituto aspirantūrą. Baigęs studijas aspirantūroje ir apgynęs mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Eglių-lapuočių jaunuolynų formavimas ir ugdymo kirtimai Lietuvos TSR miškuose“, 1956 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė tyrimus Lietuvos miškų institute. 1968 m. TSRS MA Miškų ir medienos institute (Krasnojarske) apgynė žemės ūkio mokslų daktaro (habil. dr.) disertaciją „Produktyvių eglių-lapuočių formacijos medynų formavimo ir kirtimų moksliniai pagrindai (Lietuvos TSR atliktų tyrimų duomenimis)“. 1970 m. jam suteikiamas profesoriaus pedagoginis vardas.
Leonardas Kairiūkštis dirbo Lietuvos miškų institute sektoriaus vadovu (1956–1957), direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (1957–1970), instituto direktoriumi (1970–1984). 1972 m. išrinktas Lietuvos TSR mokslų akademijos (MA) tikruoju nariu. 1972 – 1984 m. buvo MA Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas-sekretorius. 1997 m. išrinktas Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio nariu (1997). L. Kairiūkštis 1984 – 1987 m. buvo Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA, Laksenburgas, Austrija) Gamtinės aplinkos programos vadovo pavaduotojas, 1988 – 1992 m. – vėl Lietuvos miškų instituto direktorius, 1992 – 1997 m. – Lietuvos miškų instituto laboratorijos vedėjas, valstybinės mokslo programos „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“ (ECOSLIT) Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovas, 1992 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas, 1997 – 1999 m. – Lietuvos miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Akademikas L. Kairiūkštis savo gyvenimą pašventė didžiausiam Lietuvos turtui – miškams. Jo moksliniai pasiekimai miškininkystėje yra ypač svarūs ir reikšmingi Lietuvai. Akademikui vadovaujant sukurta vientisa produktyvių mišriųjų medynų formavimo sistema, originali produktyvių medynų etalonų sudarymo teorija, jam dalyvaujant sudaryti grynųjų ir mišriųjų eglynų, ąžuolynų, uosynų, beržynų, ir drebulynų produktyvių medynų etalonų modeliai ir tikslinės programos jiems formuoti. Parengta daug siūlymų, kurie plačiai naudojami miškų ūkyje formuojant, ugdant ir neplynai kertant miškus.
Svarbūs Akademiko ekologijos krypties darbai. Jam vadovaujant atlikti dendroklimatologiniai tyrimai padėjo išryškinti praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus ir parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modelius. Atmosferos oro teršimo įtakos miškų degradacijai tyrimai ir parengti regioninio miškų stebėsenos moksliniai pagrindai padėjo atskleisti ankstyvosios miško ekosistemos pokyčių diagnostikos galimybes ir pažinti gyvenamosios aplinkos ekologines sąlygas.
Akademikas L. Kairiūkštis parengė 25 monografijas, iš jų devynias užsienio kalbomis (19 su bendraautoriais), parašė per 1 000 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė kelis šimtus pranešimų šalies, užsienio ir tarptautiniuose renginiuose. Akademikas buvo per 30 doktorantų vadovas, skaitė paskaitas Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetuose. 2018 m. Akademikas užbaigė dar vieną kelis dešimtmečius kurtą darbą – nenaudodamas jokių valstybės lėšų, sudarė ir išleido didelės apimties „Aiškinamąjį miškininkystės terminų žodyną“ lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis su lotyniškais botanikos, zoologijos ir miško tipologijos terminų vardais.
Akademiko miškotyros veikla įvertinta Lietuvos TSR valstybine premija (1971), Lietuvos mokslo premija (2004), Europos miškininkystės Vilhelmo Leopoldo Pfeilo (Wilhelm Leopold Pfeil) premija (1992) ir įvairiais medaliais. 2008 m. L. Kairiūkštis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti bei aktyvią visuomeninę veiklą, Lietuvos vardo garsinimą.
Akademikas L. Kairiūkštis 2004 – 2005 m. buvo LR aplinkos ministerijos kolegijos, ministerijos Konsultacinės tarybos narys. Akademikas labai kompetentingai atstovavo Lietuvos mokslui Europoje. Dalyvavo Pasaulio mokslininkų federacijos nuolatinės stebėsenos grupių „Vystymosi ribos“ ir „Klimato kaita“ veikloje, buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas, 1991 – 2005 m. – UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pirmininkas. Akademikas nuo 2007 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys.
Akademikas L. Kairiūkštis – visuomeninės šviečiamosios organizacijos Consilia Academica „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ vienas kūrėjų ir jos tarybos pirmininkas. Akademiko iniciatyva ir didžiuliu aktyvumu 2005 – 2006 m. šalyje organizuoti konferencijų ciklai Lietuvos valstybės ir tautos gyvybinių galių stiprinimo ir savo krašto patrauklumo didinimo klausimais pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį. Trečiojo etapo baigiamoji konferencija 2007 m. vyko Lietuvos Respublikos Seime dalyvaujant Seimo, Lietuvos mokslų akademijos nariams, apskričių viršininkams, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų vadovams.
Tai buvo nepaprasto darbštumo, pareigingumo, stiprios valios ir atsidavimo darbui asmenybė. Atmintyje išliks Akademiko erudicija, spinduliuojanti meilė žmogui, mokslui, o labiausiai – miškui.
„Gyvenime reikia ieškoti tikrojo tikslo, jausti jo trauką, o svarbiausia – reikia daugiau altruizmo. Visuomenės gyvenimo pagrindas – bendrumas. Tikros vertybės – bendradarbiavimas, susiklausymas“, – yra sakęs akad. L. Kairiūkštis.
Lietuvos mokslų akademija
Augusto Uktverio nuotrauka
