Atgaivos link?..

Konkursas "Gamtos pasaka - 2015"

Mielieji Žemės gyventojai!

Nebegalėdama ilgiau tylėti nutariau parašyti Jums laišką. Jūs, žmonės, esate protaujančios būtybės, todėl, manau, kad pasitelkę visas savo proto išgales, imsitės gamtos gelbėjimo nuo pražūties akcijos.

Gyvenu miškų apsuptyje, tad labai mėgstu eiti pasivaikščioti. Vasarą visuomet pereinu javų taku, vedančiu į girią. Ten, per saulės įkaitintą pušyną, vingiuoja kelias, dar neišmintas, neišvažinėtas. Jis prižėlęs sodrios žolės, iš tolo žvilgąs sidabru ataustomis smilgomis. Po kojomis lūžinėja išdžiūvusios šakelės. Svaigina žalias miško kelias. Einu ir nežinau, kur jis mane nuves. Norisi juo keliauti vis tolyn ir tolyn.

Buvimas miške ne visada mane nuteikia pozityviai. Gamta motinėlė nuo Jūsų, žmonės, piktadariškų rankų vis labiau kenčia. Vis labiau aitrinamos Žemės žaizdos. Labai apmaudu, kad šiandien retas Jūsų užsuka pasigrožėti mišku. Dažnas čia ieško grybų, uogų, medžioja laukinius gyvūnus ir, kas skaudžiausia, pjauna mišką. Verkia medžiai, oi, verkia griūdami. Gamtos rauda tyli, negirdima. Kodėl Jūs, žmonės, puolate tuos, kurie gintis negali?

Didžiausias liūdesys apima mane atėjus pavasariui, kai Jūs deginate sausą pernykštę žolę net negalvodami apie tai, jog ugnies liepsnose žūva pirmoji gležnutė pavasario augalija, smulkūs vabalėliai. Kai vasarą atsiveria girios vartai, į mišką einu uogauti, grybauti, taip pat visa krūtine traukti oro gaivos, mėgautis paukštelių giesmėmis, šaltinio čiurlenimu. Beklajodama painiais miško takeliais, negaliu nepastebėti daug kur išdraskytos miško paklodės – samanų. Tai ne žvėrių darbas, o Jūsų, žmonės.

Mano žvilgsnis dažnai sustoja ties uogienojais. Dieve mano, juk čia jau nebe uogienojai – iš jų belikę tik pliki stagarėliai: nei uogų, nei lapų – nieko. Nusileidusi nuo kalniuko mėgstu užsukti prie ežeriuko.

„Gal čia atgaivą rasiu?“, – dažnai pagalvoju.  Bet ir čia pastebiu Jūsų, žmonės, netinkamo buvimo pėdsakų: nesutvarkyta laužavietė, išlaužytos medžių šakos, skardinių ir butelių krūvos.

Šiandien opiausia problema yra klimato pokyčiai, kuriuos sukelia Tavo, žmogau, ūkinė veikla. Tavo sukelta klimato kaita yra didžiausia grėsmė mūsų planetai. Augalija ir gyvūnija nykdavo per visą Žemės istoriją, tačiau dabar jos nykimas yra be galo spartus. Žmogau, reikėtų Tau kuo skubiau prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo problemų sprendimo! Susimąstyk!.. Juk Žemė – viena, o mūsų daug. Ar nepavargs be laiko ji?

Šiandien Žemės likimas – kryžkelėje. Jis priklauso nuo Jūsų, žmonės, geros valios, Jūsų pastangų užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas sau bei laukiniams gyvūnams, nesukeliant grėsmės gamtai. Tikiu, kad Jūs padėsite Žemei, kad ji būtų graži, apšviesta saulės spindulių, pilna gyvybės bei augalijos.