Nuo seno žmonės vartoja natūraliuose vandens telkiniuose sugautas arba žuvininkystės ūkių tvenkiniuose užaugintas žuvis. Prekybos centruose visada galima įsigyti karpių, lydekų, vaivorykštinių upėtakių, eršketų. Šias žuvis dažniausiai tiekia 2002 m. į Nacionalinę akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociaciją susibūrusios Lietuvos akvakultūros įmonės. Akvakultūra – tai žuvų, moliuskų, vėžiagyvių, vandens augalų, t.y. vandens organizmų auginimas kontroliuojamomis sąlygomis. Vystantis žuvininkystei jau galima įsigyti uždarosiose akvakultūros sistemose (UAS) išveistų ir užaugintų žuvų bei iš jų pagamintų produktų. Netradicine akvakultūra užsiimančių įmonių interesams atstovauja 2010 m. įregistruota asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“. Jos tikslas – suburti Lietuvos UAS suinteresuotus juridinius ir fizinius asmenis, siekti šių įmonių kooperavimosi, konkurencingumo didinimo, produkcijos kokybės gerinimo. UAS gamtosauginiu atžvilgiu yra progresyvi technologija, nes taip taupomi vandens ištekliai (tas pats vanduo cirkuliuoja sistemoje ratu) ir kiti resursai, mažinamas poreikis intensyviai naudoti natūralių žuvų populiacijas. Per keletą metų Lietuvoje tokių UAS nuo keturių padaugėjo iki 30-ies. Plačiau sužinoti apie alternatyvią žuvininkystę, jos plėtrą ir problemas buvo galima apsilankius 2014 m. pabaigoje asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ seminare.
Priartinti prie ekologiškumo
Naujos ūkininkavimo aplinkybės, tinkamo vandens kiekio ir kokybės trūkumas, didelė žemės kaina, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, plintančios ligos, nepalankios klimato sąlygos žuvų augintojus verčia ieškoti naujų intensyvios žuvininkystės metodų. Į tai, kalbėdama apie UAS produkcijos rinkų plėtrą, atkreipė dėmesį VšĮ „Aivaturas“ direktorė Dalia Vencienė.
„Produkcija jau yra gaminama, todėl kuriant konkurencingą žuvininkystės sektorių svarbu ją populiarinti ir, diegiant naujoves, skatinti UAS produkcijos vartojimą“, – akcentavo D. Vencienė ir pristatė Alternatyvios akvakultūros asociacijos ir VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro leidinį „Uždarosios akvakultūros sistemos“. Jis skirtas žuvų augintojams, prekybininkams, verslo informacinių centrų ir mokymo įstaigų darbuotojams, žuvies vartotojams.
Kalbėdama apie žuvų kokybę Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) „Aivaturo“ direktorė pabrėžė, jog svarbiausias faktorius UAS versle yra kokybė. Nors šioje žuvininkystės šakoje kol kas ekologinė žuvininkystė negalima, kvietė diegti naujoves ir siekti kuo didesnio produkcijos ekologiškumo. D. Vencienė teigė, kad Europos Komisija, remdamasi Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus (Rapid Alert System for Food and Feed – RASFF) duomenimis, 2014 m. pripažino maistą (tarp jų ir žuvis) esant saugesniu. Nepaisant to, pastebėta, kad pagal RASFF sistemos duomenis žuvis ir jos produktai 3 metus iš eilės buvo antroje ar trečioje vietoje pagal neatitikimą maisto saugos reikalavimams.
„Europoje pagal maisto produktų kilmės šalį kasmet daugiausia pranešimų gauta dėl kiniškos, turkiškos, indiškos, ispaniškos, lenkiškos produkcijos. Pastarasis faktas mus turėtų suneraminti, nes lenkiškų žuvies produktų pas mus yra įvežama nemažai. Deja, tarp nekokybiškos pasitaikydavo ir lietuviškos produkcijos“, – atviravo „Aivaturo“ vadovė. Pateikdama tokius pavyzdžius ji kartu pasidžiaugė, jog per 2012 m. ir 2013 m. iš Lietuvos Europos Komisijai neperduotas nei vienas skubus pranešimas dėl Lietuvos rinkoje nustatytų nesaugių žuvininkystės produktų. Tad eksportuojamą iš Lietuvos žuvį ir jos produktus pagal RASFF sistemos duomenis galima įvertinti kaip saugius.
Kaip žuvies produktų saugą vertina Lietuvos gyventojai? Čia D. Vencienė vadovavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, analizavo žuvininkystės ir žuvų perdirbimo įmonių patikrinimų duomenis, apibūdino dažniausiai nustatytus pažeidimus. Pasirodo, daugiausiai skundų sulaukta dėl nekokybiškų, pakitusio kvapo, skonio, išvaizdos žuvų bei jų produktų, rastų parazitų, pasibaigusių vartojimo terminų, netinkamo ženklinimo, laikymo sąlygų. Nors tikrinimų metu nustatyti ir kiti bendrosios higienos (sanitarijos) normų pažeidimai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos monitoringas rodo, jog iš esmės žuvininkystės produktai Lietuvoje yra gana saugi maisto prekė.
Kenksmingi priedai
D. Vencienės išsakytas mintis pratęsė Žuvininkų sąjungos prezidentas Algirdas Domarkas. Kalbėdamas apie vietinę rinkodarą ir trumpųjų grandinių reikšmę pardavimo sistemose, žuvininkystės specialistas išsakė nerimą dėl augimo hormonų ir antibiotikų naudojimo auginant žuvis.
„Neteko girdėti, jog mūsų šalies žuvininkystės tvenkiniuose ar UAS būtų naudojami tokie priedai. Tačiau juk nemažai žuvies įvežama. Jau minėta, jog kai kurios kaimyninės šalys yra tarp labiausiai užterštų žuvų produktų tiekėjų ES gretose. Anot kolegų iš užsienio, pavartojus turkiškus augimo hormonus per tris mėnesius afrikinius šamus pavyksta uždarojoje sistemoje užauginti iki 3 kg svorio ir žymiai sumažinti savikainą. Pigias žuvis noriai perka ir užsienio, ir mūsų šalies pirkėjai. Kokių pasekmių vartojant tokią žuvį galima sulaukti ne tik savo, bet ir palikuonių sveikatai?“ – klausė A. Domarkas ir savo nuogąstavimus parėmė Kanados mokslininkų atliktais tyrimais. Jų metu tyrė išvalytą nuotekų vandenį. Aptiko jame estrono ir sintetinio hormono etinylestradiolio pėdsakų. Mokslininkai po to minėtame vandenyje 100 dienų laikė žuvis. Esant 0,1 trilijoninei dalelei minėtų medicininių teršalų, žuvys pradėjo keisti tiek vyrišką, tiek moterišką lytį.
„Tarptautinis mokslininkų forumas dar 1996 metais konstatavo, jog, priešingai nei natūralūs hormonai, kurie aptinkami gyvūnuose ir augaluose, sintetiniai organiniai junginiai įsiterpia į gyvo organizmo endokrininę sistemą, organizme nesuyra ir patenka į maisto grandinę. To pasekmės gali būti nenuspėjamos“, – perspėjo Žuvininkų sąjungos prezidentas.
Be to, jis patarė atsargiai vertinti teiginį, jog jūrinėse žuvyse gausu teigiamai veikiančių sveikatą omega 3 grupės junginių.
„Farnet“ žurnalo duomenimis, Stokholme, kuris yra prie pat jūros ir kur dabar gyvena apie 100 aktyvių žvejų, sugaunančių 800 tonų per metus žuvies. Tas jų sugautas laimikis keliauja 900 km į Geteborgo pagrindinį žuvų aukcioną, kur parduodamas. Tada, praėjus savaitei ir jau dažnai šaldyta žuvis grįžta į Stokholmą, kur parduodama kaip „šviežia“. Reikia įsivaizduoti, kaip pablogėja jos kokybė ir ko pridedama, kad ji atrodytų kaip šviežia. Ir taip vyksta šalyje, kur gyventojai yra nepaprastai susirūpinę dėl gamtos ir maisto švarumo. Ne kitaip yra ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur jūrinė žuvis atkeliauja per kelis tarpininkus. Kol pasiekia prekybos centrų prekystalius, jos kokybė labai sumenksta. Nenuostabu, jog užsienyje savo ir palikuonių sveikata besirūpinantys žmonės vis labiau naudojasi tiesioginės prekybos sistema, kai augintojai parduoda savo produkciją vartotojams be tarpininkų. Tai leidžia patenkinti didėjantį vartotojų poreikį ir padidinti kokybiškos produkcijos įsigijimo galimybes. Be to, kuo daugiau tarpininkų, kuo ilgesnė grandinė, tuo sunkesnis ryšys tarp vartotojo ir augintojo. Beje, tarpininkai pasiima didžiąją dalį pelno“, – pastebėjo rinkodaros specifiką puikiai išmanantis A. Domarkas.
Patenkinti poreikius
Kalbėdamas apie UAS užaugintų žuvų paklausą ir realizacijos galimybes Žuvininkų rūmų prezidentas Leonas Kerosierius atkreipė dėmesį į tai, kad 1997 m. bendroje žuvies produkcijoje akvakultūroje užaugintų žuvų kiekis siekė 31 proc. Iki 2020 m. tikimasi kiekio padidėjimo iki 68 proc. Apibūdindamas vartotojų poreikius įsigyti paklausių ir už prieinamą kainą žuvų L. Kerosierius rėmėsi Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2010 m. atlikta gyventojų apklausa. Šis pranešėjas teigiamai įvertino pradėtą lengvai auginamų afrikinių šamų auginimo verslą, tarp paklausių žuvų be kitų paminėjo eršketus, ungurius, vaivorykštinius upėtakius.
Mintis apie vartotojų poreikių tenkinimą išsakė ir Tvarios plėtros draugiją (TPD) atstovaujantis Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Poviliūnas. Jis supažindino su TPD atliktais Lietuvos ir Vokietijos žuvininkystės produktų rinkos tyrimais ir papasakojo apie akvakultūrą Kinijoje. Apžvelgęs žuvininkystės produktų vartojimo dažnį ir kiekį, žuvų rūšių pasirinkimą ir kainas Lietuvoje, J. Povilūnas kiek aptarė ir šių produktų kokybę.
„Žuvies ir jūros gėrybių ekologiškumas – reikšmingas žuvininkystės produktų pasirinkimo kriterijus, kuris svarbus daugumai mūsų šalies gyventojų. Jis labai svarbus yra pagyvenusiems žmonėms, nedirbantiems arba pensininkams bei tiems gyventojams, kurie žuvies produkcijos vartoja daug ir dažnai“, – patikino žuvininkystės specialistas.
Pasakodamas ir rodydamas filmuką apie Kinijos akvakultūrą J. Poviliūnas teigė, jog kinai daug dirba su eršketais, lašišinėmis žuvimis, karpiais. Šioje šalyje ypač paklausios spalvotos žuvys. Kinams raudonas karpis reiškia meilę, sėkmę. Spalvoti karpiai dovanojami per vestuves. Lietuvoje akvariumams, dekoratyviniams tvenkiniams veisiamų ir auginamų spalvotų karpių kilmės šalis irgi yra Kinija bei Japonija.
„Kinijoje su žuvimis žmonės dirba daug, bet ekologinė situacija nėra gera“, – pripažino didžiulę patirtį turintis Lietuvos specialistas.
Auginti ir realizuoti
Anot žuvininkų, kartais užauginti žuvis lengviau nei rasti joms tinkamą rinką. Kaip šį sunkumą įveikti? Apie tai, pristatydamas „Maisto ambasadorių“ žuvies produkcijos realizavimo sistemą, patirtimi pasidalijo UAB „Geri produktai“ direktorius Girius Merkys. Ši sistema sukurta tam, kad klientas sutartu laiku ir nuolatinėje vietoje gautų užsakytus maisto produktus. Tam ir talkina „Maisto ambasadoriai“. Jie organizuoja grupinius užsakymus ir pristatymus.
„Viskas parsidėjo nuo UAB „Giedrupė“. Joje mes vieni pirmųjų Lietuvoje auginome šamus. Greitai suvokėme, jog jų mažai parduodame. Tada ir kilo mintis sukurti bendruomenę žmonių, kurie galėtų iš lūpų į lūpas pasakoti apie mūsų produktą ir tokiu būdu surinktų užsakymus. Vėliau susijungėme su UAB „Geri produktai“, prisišliejo daugiau gamintojų – susikūrė vadinamasis ambasadorių biuras. Nors prekybai atrenkame tik aukščiausios kokybės žuvis ir pristatome jas visada šviežias, iš visų mūsų pardavimų gyvos žuvys sudaro tik 10 proc. Klientas žymiai mieliau perka filė, nors ji yra žymiai brangesnė. Restoranams tinka ir gyva žuvis, bet eilinis pirkėjas labiau nori filė“, – patikino „Gerų produktų“ vadovas.
Panašia patirtimi kalbėdamas apie UAS produkcijos perdirbimo įmonių steigimą Lietuvoje pasidalijo UAB „Šviežio maisto įmonių grupė“ direktorius Edvinas Levaškevičius. Ši didmenine maisto produktų prekyba užsiimanti įmonė veiklą pradėjo ne nuo žuvies, o nuo mėsos sektoriaus.
„Aukščiausios rūšies produktai – tai labai didelį potencialą turinti niša. Esame pirmaujanti įmonė, bet neapimame visos žuvies pramonės, o pasirenkame atskiras kategorijas, kur mes norime būti stipriausi. Mūsų vertybės – tai bendradarbiavimas, atsakomybė tiek su tiekėjais, tiek su partneriais, sąžiningumas, nes tuo principu remiasi ilgalaikiai santykiai. Šiai dienai tai aktualu, nes visi tai deklaruoja, bet ne visi to laikosi“, – nuogąstavo E. Levaškevičius.
Patirtimi apie įmonės lygio rinkos tyrimus ir rinkodaros priemonių pasirinkimą patirtimi pasidalijo Alternatyvios akvakultūros asociacijos narys, ūkininkas Algirdas A. Domarkas. UAS įrangos įtaką konkurencingumui ir produkcijos rinkodarai apibūdino UAB „Traidenis“ atstovas Evaldas Trainavičius.
Kadangi asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ dar neturėjo žuvininkystės produktų gamintojų statuso, su reikalavimais jį gauti ir tokios organizacijos privalumais supažindino Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vaitiekūnas.
Vacio Paulausko nuotrauka
Algirdas Domarkas
