Pernai daugiau kaip 65 tūkstančiai moksleivių iš įvairių miestų, rajonų bei kaimo mokyklų dalyvavo buvusio Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro jaunųjų gamtininkų programose, įvairiuose renginiuose. Prizais ir padėkos raštais apdovanota 450 moksleivių, kurie buvo patys aktyviausi, patys sumaniausi, patys išradingiausi.
Almantas Kulbis, dabartinis šio gamtininko centro (atsiprašome, Švietimo ir mokslo ministerijos „pažeminto iki skyriaus“) vadovas, yra pedagogas biologas, parašęs knygas vaikams „Medinė nendrinukė“, „Miško paslaptys“ ir daug kitų, skirtų gamtos pažinimui. Almanto straipsnius išvystame įvairiuose periodiniuose leidiniuose, interneto portaluose. Almantas taipogi skaito paskaitas gamtos pažinimo tema pedagogams ir moksleiviams.
Išsamiau apie tai žurnalistė Marijona VARNECKIENĖ kalbėjosi su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėju Almantu KULBIU.
* * *
Gyvename gausios informacijos erdvėje. Žinių apie gamtą, apie kiekvieną atskirą augalėlį ar gyvūną rasti taip pat nesunku. Yra interneto svetainės, knygos, periodiniai leidiniai. Kuo sudominote tokį gausų būrį moksleivių? Ką įdomaus galite jiems pasakyti?
Be jokios abejonės, žinių apie gamtą yra pakankamai, bet mes orientuojamės į vertybes. Siekiame, kad vaikai pajaustų gamtą – jos tvirtybę, trapumą, didingumą. Atvedame moksleivį prie ąžuolo ir sakome: „Paglostyk medį, pasiklausyk, kaip plaka jo širdis“. Paskui prieiname prie drebulės, siūlome paliesti. Tada klausiame: „Ar pajutai drebulės nerimą?“ Reikia pamatyti, koks susidomėjimas spindi vaikų akyse. O jeigu dar papasakoji, kad ąžuolas auga jau ne vieną šimtmetį, kad po juo, kaip mes dabar, kadaise stovėjo senoliai! Prasideda klausimai: „Kaip nustatyti medžio amžių? Kiek ir kokių medžių yra Lietuvoje? Kodėl ąžuolas ošia, o drebulė virpina lapus?..“ Patari, kur galima rasti daugiau informacijos. Po tokio pastovėjimo po medžiais moksleiviai savaime prisimena vaikystėje jiems sektas pasakas. Atsiranda tikrasis susidomėjimas.
Ne mažesnį įspūdį palieka išėjimas į pievą, kur vaikams leidžiama atidžiau įsižiūrėti į žoles, lauko gėles, paliesti jas, kad pajustų žiedo švelnumą, jo kvapą. Susitikimai su gyvūnais tampa didele švente.
Pasakojame vaikams, kokia gamta yra trapi, kiek daug žalos gali padaryti žmogaus negera veikla. Mūsų renginiuose dalyvaujantys moksleiviai suvokia, kad yra maža didingos gamtos dalis. Jie išmoksta dalintis gamta – net tik imti iš jos visas gėrybes, bet ir duoti. Mokome elgtis gamtoje atsargiai, atsakingai.
Jaunieji gamtininkai žino, kad Lietuvos gamta suformavo mūsų tarmę, būdą, akių ir plaukų spalvą, kad ji yra mūsų visų pradžių pradžia. Pirmiausia siūlome gerai pažinti savo gimtinę – jos upelius, ežerus, medžius, spėjusius apželti piliakalnius ar alkus. Tada jau galima dairytis po Lietuvą, susipažinti su užsienio šalimis, jas lyginant su mūsų Tėvyne Lietuva.
Nuolatos ieškome naujų, įdomesnių veiklos formų, stengiamės aprėpti vis naujas pažinimo sritis. Tuo tikslu per kelis metus atnaujinome apie 80 procentų savo veiklos – projektų ir programų.
Kuo svarbūs skyriaus veikloje buvo praėjusieji metai?
Norėtųsi akcentuoti žaliųjų klasių kūrimą mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, profesinio mokymo centrų teritorijose. Tai ne vienų metų projektas. Siekiama, kad būtų sukurtos tokios žaliosios edukacinės erdvės, kur ne tik gamtos mokytojai galėtų rengti savo pamokas, bet ir fizikos, lietuvių kalbos, matematikos specialistai. Į tą patį aplinką arba augalą galima pažiūrėti iš įvairių pusių. Taip formuojasi visapusiškas supratimas. Tokiose atvirose erdvėse galima įdomiau papasakoti moksleiviams apie matomus gamtos reiškinius – apie lietų ar sniegą, apie virš galvos šviečiančią Saulę, plaukus kedenantį vėją ir pan.
Jau turime darželių, mokyklų, kuriose „žaliosios klasės“ suformuotos nė kiek ne prastesnės, kaip pavyzdžiui kai kuriose Skandinavijos šalyse, kur pernai teko keliauti.
Norėtųsi paminėti Šeduvos vaikų darželį, Ukmergės ikimokyklinės įstaigos „Nykštukas“ žaliąsias erdves.
Didelio dėmesio susilaukė graži iniciatyva – konkursas „Mano žalioji palangė“. Moksleiviams kartu su įmonės „Sėkluva“ rėmėjais buvo sudaryta galimybė patiems paimti į rankas sėklos grūdelį, jį pasodinti, laukti, kol pasirodys daigelis, paskui jį laistyti, prižiūrėti ir stebėti, kaip augalas stiebiasi, kokie jo lapai, kokius sukrauna žiedus, kaip jie skleidžiasi džiugindami visų akis. Žaliosios palangės atsirado daugelyje klasių, vėliau ir mokyklų koridoriuose. Į šią veiklą įsitraukė daugiau kaip tūkstantis komandų iš visos Lietuvos. Visi daug mažiau laiko praleido prie kompiuterių. Tai iš tiesų džiugina.
Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode buvo susirinkę konkurso nugalėtojai – 20 komandų, išauginusių gražiausias žaliąsias palanges. Tai moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių, iš tolimo pajūrio. Visi jie buvo apdovanoti vertingais prizais. Jaučiu dėkingumą šių moksleivių tėvams ir pedagogams, kurie surado laiko ir lėšų, atvežė vaikus į sostinę. Jiems buvo surengtos įdomios ekskursijos.
Vis daugiau paramos sulaukiame iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, įvairių regioninių parkų. Jų lankytojų centruose mokytojai kartu su aplinkosaugininkais rengia gamtos pamokas, ekskursijas į gražiausius saugomus gamtos kampelius. Daug renginių konkurso „Pamokos gamtoje: svajokime drauge!“ dalyviams. Šiuos renginius rengėme kartu su partneriais iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
Kokiuose tarptautiniuose projektuose dalyvauja Lietuvos moksleiviai?
Įdomus „Globe“ projektas. Jame dalyvauja daug pasaulio valstybių. Jų tarpe – ir Lietuvos gamtininkai. Jaunieji gamtininkai turi galimybę bendrauti interneto svetainėje. Tai juos suvienija. Moksleiviai turi stebėti gamtą ir savo pastebėjimus aprašyti. O kito įdomaus renginio – kūrybinio gamtos mokslų konkurso „Mūsų eksperimentas“ finalininkams skiriamos įdomios pažintinės kelionės, tokios, kaip Varšuvoje esantis gamtos centras – vienas iš moderniausių centrų Europoje. Galima pamatuoti savo jėgą ir sužinoti, kaip stipriai tavo ranką gali suspausti anakonda, atsistoti ant tikrai skraidančio kilimo ir pakilti. Įvairių vaizdų, atrakcionų ir įspūdžių versmė pagauna ir nepaleidžia visą dieną. Ornitologai keliavo į Tiuringijos Hainicho nacionalinį parką (Vokietijoje). Čia gausu įdomių paukščių, nepamirštamos jų palydos. Galima praeiti medžių lajų taku ir iš viršaus stebėti medžių viršūnes, kaip jos, saulei tekant, išnyra iš tamsos, kaip sklaidosi rūkas.
Ką įdomaus galima surasti Jūsų vadovaujamame Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje?
Pagrindinė mūsų veikla yra metodinė pagalba mokytojams, mokykloms, kitoms švietimo institucijoms. Jiems kasmet skiriama 10 dalykinių seminarų ir mokymų. Išklausę jų kursą ir atlikę užduotis, pedagogai gauna kvalifikacinius pažymėjimus.
Daug dirbame su vaikais. Per metus Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus renginiuose mokyklų lygmenyje dalyvauja daugiau kaip 50 000 šalies moksleivių bei pedagogų. Per mėnesį vyksta keliolika renginių: stambių tradicinių projektų, tęstinių edukacinių programų, konkursų, renginių Vilniaus miesto ir apskrities moksleiviams. Nuolat skelbiamos aplinkosaugos akcijos, konkursai. Profilinėse neakivaizdinėse mokyklose moksleiviai pradeda studijuoti pasirinktą gamtinio profilio dalyką.
Yra zoologijos kolekcija, sukurta kaip ugdomoji pažintinė bazė šalies moksleiviams ir visuomenei. Šios kolekcijos tikslai – supažindinti lankytojus su Lietuvos faunos atstovais, parodyti egzotinius gyvūnus, pasidžiaugti ir pailsėti stebint akvariumus, akvaterariumus, terariumus. Šiuo zoosodu domisi, jį lanko ne tik bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, bet ir neįgaliųjų internatinių mokyklų moksleiviai; praktiką atlieka Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto studentai, dailės mokyklų moksleiviai.
Neseniai įkurtas ir aktyviai plėtojamas dendrologinis parkas, kuriame jau yra per 100 medžių rūšių.
Visai minėtai augmenijai ir gyvūnijai išlaikyti reikalingos lėšos, todėl renginių dalyviams tenka sumokėti nedidelį mokestį. Be jokio užmokesčio į renginius kviečiame neįgaliuosius vaikus.
Kokie svarbiausi darbai ir naujos iniciatyvos nusimato šiais metais?
Tęsime jau pradėtus „Žaliųjų edukacinių erdvių“ ir „Mano žaliosios palangės“ programas, dalyvausime tarptautinėse programose, tokiose kaip „GLOBE“, „Baltijos jūros projektas“, „Paskui paukščius“, „Pamoka gamtoje“, „Lietuvos gamtininkas“ ir daug kitų.
Sieksime dažniau lankytis saugomose teritorijose, plėtosime pamokų gamtoje programas. Ketiname atgaivinti Jaunųjų ornitologų mokyklos veiklą.
Interneto svetainėje (www.lmnsc.lt) skelbiami konkretūs renginiai, jų darbotvarkės, išsamūs aprašymai. Yra galimybė internetu registruotis dalyvių sąrašuose. Klausytojų ar dalyvių visada gausu. Būna, kad ryte paskelbę registraciją, darbo dienos pabaigoje jau matome pilną dalyvių sąrašą.
Mes esame visada atviri naujoms idėjoms, gražiems sumanymams ir naujiems draugams. Visada laukiame Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus socialinio tinklo Facebook paskyros skaitytojų atsiliepimų, pasiūlymų. Šioje erdvėje moksleiviai gali papasakoti, ką įdomaus pamatė, sužinojo, pasidalinti įspūdžiai, patirtais gamtoje. O tų, kuriems gamta svarbi ne kompiuterio monitoriuje, laukiame konkursuose, konferencijose. Susitikime ir bendraukime!
Dėkoju už pokalbį.
