Aplinkos apsauga nėra vien aplinkosaugos pareigūnų rūpestis. Talkinti jiems gali kiekvienas doras, savo krašto gamtai neabejingas žmogus. Kad ir kiek stengtųsi pareigūnai, be visuomenės pagalbos išsiversti sunku. Ypač ženkli paspirtis yra neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Siekdama gausinti jų gretas 2014 m. rudenį LR Aplinkos ministerija pakvietė visus, siekiančius prisidėti prie gamtos saugojimo, tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir informavo, kaip ir kur tai galima padaryti („Žaliasis pasaulis“, 2014 m. Nr. 35). Kvietimas neliko be atsako ir nauji nariai papildė gamtai savo laisvalaikio negailinčių žmonių gretas.
Š.m. vasario 18-tą, darbo dienai pasibaigus, savo talkininkus pasitarti bei atsiimti 2015 metams pratęstų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimų sukvietė Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT). Jos direktorius Vytautas Eidikonis sveikindamas susirinkusius pasidžiaugė, kad 2015 metams galiojantys visoje Respublikoje įgalinimai pratęsti 58-iems aplinkosaugos talkininkams ir po paskutinių egzaminų neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dar taps 19 narių. Akcentuodamas įgalinimų vykdyti veiklą visoje LR teritorijoje svarbą VAAT vadovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme apibrėžtas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigas ir teises. Kadangi tai aktualu žinoti visiems „Žaliojo pasaulio“ skaitytojams, cituojame šio Įstatymo straipsnius:
49 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos
1) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;
2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;
3) išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus.
50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:
1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją;
3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;
5) kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti.
Kalbėdamas apie aplinkosauginius reidus V. Eidikonis pabrėžė, jog neetatiniams inspektoriams galima dalyvauti veiklose kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir, užsiregistravus reidų žurnale, galima vykdyti reidus savarankiškai. Būtina žinoti, kad norintieji informuoti apie aplinkosauginius pažeidimus su VAAT Informacijos priėmimo ir valdymo centru visą parą gali susisiekti bendruoju pagalbos telefonu 112. Gauta informacija darbo metu operatyviai perduodama atskiro regiono aplinkos apsaugos departamentui arba po darbo pamainomis būdraujantiems pareigūnams („Žaliasis pasaulis“, 2015 m. Nr. 5).
Vertindamas neetatinių inspektorių veiklą V. Eidikonis akcentavo pažeidimų prevencijos priemonių įvairovę ir švietėjišką veiklą. Ji turi neapsiriboti vien žvejybos ar medžioklės pažeidimų prevencija. VAAT vadovas kvietė nelikti abejingais aplinkos šiukšlinimui, taršai nuotekomis ir kitoms gamtą žalojančioms blogybėms.
„Mūsų visų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių žinotų, jog skriausti gamtos negalima. Jūsų buvimas savo ir kitose bendruomenėse tikrai gali ženkliai prisidėti saugant aplinką, todėl visus kviečiu entuziastingai dalyvauti šioje veikloje“, – ragino į pasitarimą susirinkusius neetatinius inspektorius V. Eidikonis ir pakvietė dalyvauti į beveik kiekvieną savaitgalį VAAT įvairiuose šalies regionuose organizuojamus reidus. VAAT direktorius įsitikinęs, kad glaudesniems ryšiams pasitarnaus kuriamas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių registras. VAAT pareigūnams nebereikės skambinti kiekvienam neetatininkui atskirai, o informacija bus perduodama viena SMS žinute iš karto visiems.
Pasitarimo metu buvo pagerbtas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje daug metų dirbęs, dabar neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Vytautas Sirvydas. Daug metų nenuilstamai tarnaujančiam aplinkosaugininkui už aktyvią veiklą įteikta padėka.
Pasitarimo dalyviams dėkojo ir bendram darbui telktis kvietė VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus (GNKPS) vedėjas Kęstutis Motiekaitis. Jis ypač akcentavo pranešimų svarbą apie šiurkščius aplinkosauginius pažeidimus, pažadėjo pritarti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių iniciatyvoms ir aktyviai dirbti kartu. Pasitarime dalyvavo, įteikti pažymėjimus padėjo ir su susirinkusiais bendravo VAAT GNKPS vyriausieji specialistai Vaida Umbrasaitė, Saulius Tuska ir Andrius Girdziušas.
Vacio Paulausko nuotrauka
