Antis: vietoje snapo – šaukštas!
Šaukštasnapė antis
Jeigu kada teks pamatyti šiek tiek didesnę už kryklę antelę su nepaprastai dideliu į galą platėjančiu snapu, žinokite, kad sutikote gana retą Lietuvoje šaukštasnapę antį. Dydžiu ji yra tarp dryžgalvės kryklės ir anties cyplės. Patinėlis sveria apie 600, o patelė – 500 gramų. Apsitaisęs vestuviniais rūbais šaukštasnapis gaigalas labai puošnus: metalu žvilga juosva galva, pagurklis baltas, krūtinė ir pilvas rudi, sparnų dengiamosios plunksnos melsvos, uodegos viršus ir apačia juodi, „veidrodėliai“ sparnuose žali su baltais krašteliais iš priekio, dvi baltos išilginės juostos eina per pečius, didžiulis snapas juodas, o kojos raudonos. Patelė dėvi daug kuklesnių spalvų apdarą. Vasarą nublanksta ir puošniųjų gaigaliukų aprėdai.
Šios antelės gyventi mėgsta atviruose, sekliuose vandens telkiniuose, kur esama gausios smulkiosios vandens gyvūnijos, kuria šaukštasnapės maitinasi.
Kaip vaizdingai aprašo prof. Tadas Ivanauskas, dafnijas, uodų lervas ir kitą vandenyje gyvenančią smulkmę šios antys gaudo susitelkę grupėmis. Kelios antelės plauko seklumoje metro skersmens ratuku vienodu atstumu viena nuo kitos, kojomis drumsčia vandenį, taip iš dumblo sukeldamos smulkiuosius vandens gyvius, kuriuos gaudo košdamos vandenį plačiais snapais-šaukštais. Smulkmę susemti antims padeda snapų kraštuose esančios ilgos raginės plokštelės, nelyginant šukos.
Anksti pavasarį, kai šaltame vandenyje dar mažai yra smulkiosios vandens gyvūnijos, šaukštasnapės daugiau suvartoja augalinio maisto (plūdenų, elodėjų), o rudenį daug suryja moliuskų. Maitintis javais ar piktžolių sėklomis į laukus su kitomis antimis šaukštasnapės neskrenda. Tačiau vandens telkiniuose šios antelės gana dažnai laikosi bendruose būriuose daugiausiai su kryklėmis.
Kai buvo medžiojamos visos antys
Prieš pusšimtį metų antys Lietuvoje nebuvo skirstomos į leidžiamas medžioti ir tas, kurių medžioklė draudžiama. Medžiojamos buvo visos laukinės antys. Tačiau šaukštasnapės ir tada nebuvo gausios, todėl nedažnai tapdavo medžiotojų laimikiu. Nuo vaikystės domėjausi paukščiais, o studijuodamas Žemės ūkio akademijos Miškų fakultete diplominiam darbui pasirinkau temą apie tėviškės durpyno ornitofauną, todėl domino mane ir pelkėje apsilankančios antys. Įvairiausių rūšių ančių durpyne būdavo tik anksti pavasarį, kai ištvinusi pelkė tapdavo ežeru, o iš vandens kyšodavo tik krūmų ir medelių viršūnės. Tada čia poilsiui apsistodavo būriai migruojančių paukščių. Vasaros gale ir rudenį, kai antys būdavo medžiojamos, durpyne galėjai aptikti dažniausiai tik didžiąsias antis ir rudgalves bei dryžgalves krykles. Todėl nustebau, kai, vaikštinėjant pelkėje su šautuvu, nuo vandens pakilo šaukštasnapė. Po šūvio nukrito šaukštasnapės anties gaigaliukas, rudenį jau pradėjęs dabintis ryškiais vestuviniais rūbais. Po keleto dienų toje pačioje vietoje radau kito medžiotojo nušautą ir nesurastą šaukštasnapės anties patelę. Nors tada šaukštasnapes medžioti buvo galima, supratau, kad neverta tokią antelę šauti – labai graži, o kepsnys menkas, todėl daugiau mano šautuvo vamzdžiai niekada nebuvo nukreipti į šias antis, nors medžioklės take susitikti su jomis dar teko ne kartą.
Dabar šaukštasnapių buveinė – Raudonoji knyga
Nuo 1989-ųjų šaukštasnapės apsigyveno Lietuvos raudonojoje knygoje. Ši antelė yra įrašyta ir į Berno konvencijos III, Bonos konvencijos II bei AEWA II priedus. Tačiau Vakarų Europoje šios antelės medžiojamos ir nušaunama jų apie 90 tūkstančių per sezoną. O kur dar Afrika, kurią taip pat pasiekia žiemoti išskridę mūsų šaukštasnapės ir iš kur nėra duomenų apie jų sumedžiojimą. Kai vienoje šalyje saugomi paukščiai žiemai priversti migruoti į kitas šalis, kur jie medžiojami, tokia apsauga neefektyvi. Vakariečiai, skirtingai nuo lietuvių, mėgsta paukščių medžiokles, tad, kiek mes, kad ir tų pačių šaukštasnapių, bepriaugintume, ten jų būriai vis vien bus praretinti.
Šaukštasnapių gausos sumažėjimui Lietuvoje didžiausios įtakos turėjo sovietmečiu vykdyta visuotinė melioracija, kai buvo nusausintos visos mažos pelkutės, ištiesinti upeliai, neliko pavasariais apsemiamų pievų. Nemėgsta šaukštasnapės ir, kai pelkės bei vandens telkinių pakrantės apauga aukštais krūmais ar medžiais, kaip atsitiko ir mano tėviškės durpyne. Dabar Lietuvoje priskaičiuojama (Lietuvos raudonosios knygos duomenimis) apie 150-300 perinčių šaukštasnapių ančių porų.
Medžiotojai, nors menkai teskiria ančių rūšis, iš normalaus šūvio atstumo šią antelę nesunkiai gali atpažinti pagal neproporcingai didelį snapą. Tačiau lizdus kraunančios sausumoje šaukštasnapės turi daug priešų: jų kiaušinius gali sunaikinti mangutai, lapės, šeškai, kiaunės, kanadinės audinės, valkataujantys šunys ir katės, šernai, pilkosios varnos, krankliai.
… Nuo rugpjūčio antros pusės prasidėjo ančių medžioklės sezonas, tad tenepakyla medžiotojų šautuvų vamzdžiai taikytis į šias mažas gražias anteles, vietoj snapų besinešiojančias šaukštus.
Autoriaus archyvo nuotrauka