Ekokurjeris 36/2015
Už miškus atsakingų Europos ministrų darbotvarkėje – miškų apsaugos ir išsaugojimo klausimai
Spalio 20–21 dienomis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas dalyvavo proceso „Europos miškai“ 7-ojoje ministrų konferencijoje ir kartu organizuojamoje neeilinėje šio proceso ministrų konferencijoje, kurioje buvo baigiamos derybos dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl Europos miškų.
Kadangi per ketverius derybų metus Europos šalys taip ir nesurado bendro visiems priimtino sprendimo dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo Europos miškams, neeilinėje ministrų konferencijoje bandyta susitarti bent jau atnaujinti derybų procesą iki 2020 metų. 7-ojoje eilinėje ministrų konferencijoje buvo sprendžiami klausimai dėl proceso „Europos miškai“ ateities ir su tuo susijusių miškų politikos sprendimų visos Europos mastu.
Šiandien miškų sektorius susiduria su dideliais iššūkiais – jam tenka spręsti su klimato kaitos mažinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu susijusius klausimus, problemų kelia netvarus miško išteklių naudojimas kai kuriose pasaulio dalyse. Dėl to, pasak aplinkos ministro, būtina turėti nuoseklią miškų politiką, derančią su susijusių sričių politikomis, ir jos laikytis.
Pasak ministro, saugodama miškus ir užtikrindama, kad jų nemažėtų, Lietuva taiko tiek naujų miškų įveisimą skatinančias miškų politikos priemones, tiek ir griežtą teisinį reguliavimą miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis srityje. Miško žemės transformavimas į kitokias naudmenas leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir tik kompensuojant praradimą naujo miško įveisimu kitoje vietoje esančioje ne miško žemėje. Tokios priemonės leido užtikrinti, kad miškų plotai mūsų šalyje per pastaruosius 10 metų padidėjo 2 proc. ir dabar miškai sudaro 1/3 šalies teritorijos.
***
Ispanijos lietuvių vaikams – specialus Aplinkos ministerijos prizas
2015-10-19 Lietuvos ambasadoje Madride apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas perdavė mūsų šalies nepaprastajai ir įgaliotajai ambasadorei Ispanijos Karalystėje Skaistei Aniulienei specialųjį Aplinkos ministerijos prizą, skirtą vienam iš vaikų piešinių konkurso „Kaip aš saugau gamtą“ laimėtojų. Tai itin vertingas ir brangus kiekvienam gamtos bičiuliui leidinys – Lietuvos raudonoji knyga.
Šiame mūsų šalies ambasados surengtame konkurse pakviesti dalyvauti Ispanijoje gyvenančių lietuvių vaikai. Jie piešinius turi pateikti iki lapkričio 10 d. Nugalėtojai bus paskelbti ambasados interneto svetainėje lapkričio 26 d.
***
Magistraliniame kelyje išgelbėtas stumbriukas
2015-10-17 apie prie pat magistralinio kelio „Via Baltica“ Kėdainių rajone besiblaškantį stumbrą aplinkosaugininkams pranešė keliu važiavę žmonės. Jų neabejingumas ir operatyvus vadinamosios aplinkosaugininkų dispečerinės pareigūnų reagavimas apsaugojo nuo nelaimės – žvėris nesužeistas, sugautas ir nuvežtas į Telšių urėdijos Žvėrinčių.
Į pagalbą prie kelio besiblaškančiam stumbrui atskubėję specialistai nustatė, kad tai – vasaros pabaigoje gimęs jauniklis. Vienas likęs gamtoje jis neišgyventų, o pakelėje jam grėsė didelis pavojus. Gyvūnas buvo sugautas, paskiepytas, paženklintas. Stumbro jauniklis išvežtas į Telšių miškų urėdijos Žvėrinčių. Čia jis įkurdintas izoliatoriuje, globojamas ir stebimas. Šiandien stumbriukas jau žvalus, geria pieną. Sustiprėjęs jis bus išleistas į naujus stumbryno aptvarus, kuriuose jau gyvena 2 suaugę stumbrai.
***
Jaunųjų miško bičiulių sambūriui – 40 metų
2015-10-20 į savo sąskrydį Anykščiuose susirinko apie pusė tūkstančio jaunųjų miško bičiulių iš visos Lietuvos. Jis prasidėjo 10 val. Šis sąskrydis skirtas Jaunųjų miško bičiulių sambūrio 40-mečiui.
Šis sambūris – tai savarankiška Lietuvos miškininkų sąjungos organizacija, vienijanti per 300 jaunųjų miško bičiulių būrelių. Jam priklauso daugiau kaip 10 tūkst. narių – pradedant darželinukais ir baigiant vyresniųjų klasių moksleiviais, kurie siekia pažinti ir išsaugoti miškus, padeda juos prižiūrėti urėdijų darbuotojams ir privačių miškų savininkams. Aktyviausi miško bičiuliai kiekvieną vasarą renkasi į gamtosauginę stovyklą. Šiemet ji buvo surengta Karklėje, moksleivių poilsiavietėje „Žilvitis“ (Klaipėdos r.).
Anykščiuose jaunieji miško bičiuliai išmėgino jėgas viktorinoje, miklino rankas ekodirbtuvėse, dainavo ir šoko su nutrūktgalviais grupės „Neteisėtai padaryti“ aktoriais, ėjo naujuoju Anykščių regioninio parko medžių lajų taku.
***
Nedrausmingam žvejui – dideli nemalonumai
Spalio trečiąją savaitę Vilniaus regiono aplinkosaugininkams įkliuvo jų reikalavimų nevykdęs pažeidėjas. Jis žvejojo Vilnelės upės ruože, kuriame žvejoti šiuo metu draudžiama.
Pastebėjęs aplinkosaugininkus žvejojęs vyras bandė bėgti, tačiau pareigūnai netrukus jį sulaikė. Pažeidėjas nevykdė teisėtų aplinkosaugininkų reikalavimų ir priešinosi – vienam iš pareigūnų smogė į veidą, kitam įkando į ranką ir suplėšė tarnybinę uniformą.
Už neteisėtą žūklę pažeidžiant lašišų ir šlakių limituotos žvejybos sąlygas vyrui gresia 231–459 Eur bauda. Jis taip pat gali netekti pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių. Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.
***
Ventės ragas lankytojus traukia ir rudenį
Rekonstruotoje Ventės rago ornitologinėje stotyje per 2 mėnesius apsilankė daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Ir spaliui baigiantis žmonės iš Lietuvos ir užsienio traukia čia stebėti rudeninės paukščių migracijos.
Į Ventės rago ornitologinę stotį atvažiavę žmonės sužino, kaip žieduojami paukščiai, susipažįsta su paukščių migracijų tyrimų istorija. Iš čia galima sekti paukščių kelią į žiemavietes, stebėti juos prie tinklų.
Keliaudami nutiestais patogiais takais lankytojai gali aplankyti ir paukščių gaudymo tinklus. Prie marių stovinti nauja didžioji gaudyklė – pati didžiausia Europoje. Per kelis mėnesius čia sugautos dešimtys tūkstančių paukščių.
Šiemet Ventės rage jau sužieduoti beveik 78 tūkst. sparnuočių. Daigiausia tarp jų varnėnų, jų sužieduota 26 tūkst. Sužieduota po 10 tūkst. juodųjų ir mėlynųjų zylių, apie 6 tūkst. didžiųjų zylių, daugiau kaip 700 migruojančių šikšnosparnių.
Be gausesnių rūšių, sugauta ir paženklinta pilkoji meleta, pelėda lututė, 2 vandeniniai strazdai, 5 volungės. Ventės rago ornitologai sužiedavo ir arti 90 ypač retų, į Lietuvos raudonąją knygą ir Griežtai saugomų rūšių sąrašą įrašytų meldinių nendrinukių.
***
Prasideda akcija „Medžiok saugiai“
2015-10-15 aplinkosaugininkai pradėjo medžioklės taisyklių pažeidimų prevencijai skirtą akciją „Medžiok saugiai“. Ji tęsis iki gruodžio 15 d.
Akcijos metu aplinkosaugininkai kartu su miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnais ir neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tikrins, ar medžiotojai racionaliai naudoja medžiojamųjų gyvūnų išteklius, medžioja saugiai ir ar atsakingai tvarko medžioklės dokumentus.
Tikrinimų metu didžiausią dėmesį aplinkosaugininkai skirs saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų laikymuisi. Bus tikrinama, ar laikantis reikalavimų transportuojami, nešiojami ir naudojami ginklai, ar medžiotojai ryši ryškios spalvos juostas ant kepurių arba dėvi ryškios spalvos kepures arba liemenes, ar tokias liemenes dėvi varovai, ar medžiotojai nemedžioja būdami neblaivūs.
Be saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų laikymosi dėmesys bus kreipiamas ir į tai, kaip medžiotojai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimais nustatytus reikalavimus dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių, susijusių su Afrikinio kiaulių maro plitimo prevencija.
Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai aplinkosaugininkams – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonu (8-5) 273 2995.
***
Aplinkosaugininkai stebi, kad ežerai ir upės būtų įžuvinami skaidriai
Siekdami užtikrinti, kad žuvivaisai skiriamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos būtų naudojamos skaidriai, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnai nuolat atlieka neplaninius įžuvinimo patikrinimus. Spalio viduryje patikrinę, kaip įžuvinami Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio rajonų vandens telkiniai, aplinkosaugininkai nustatė, kad juose įveista gerokai mažiau žuvų nei planuota.
Netikėtai prie įžuvinamų Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio rajonų vandens telkinių atvykę VAAT pareigūnai nustatė, kad planuoti įveisti ir realiai įveisti žuvų kiekiai nesutampa. Pavyzdžiui, į Kupiškio r. Skapiškių ežerą paleista beveik dvigubai mažiau lynų. Tame pat rajone esančiame Varležerio ežere įveista maždaug dvigubai mažiau lynų ir amūrų nei planuota. Į Pasvalio r. Lėvens upę vietoj 1 000 lydekų paleistos 433. Mūšos upėje įveista net penkiskart mažiau lydekų nei planuota, neatitiko ir planuotų įveisti šamų kiekiai.
Dėl galimai neteisėtų veiksmų įžuvinant šalies vandens telkinius pradėtas tyrimas. Trūkstamą žuvų kiekį paslaugų teikėjas privalės įveisti papildomai. VAAT ir regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai perspėja, kad įžuvinimo patikrinimai be išankstinio perspėjimo bus vykdomi nuolat visoje Lietuvoje.
Lėšų vidaus vandens telkinių įžuvinimui Aplinkos ministerija skiria jau trejus metus iš eilės. 2012 m. tam skirta 1,15 mln. Lt (apie 333 tūkst. eurų), 2014 m. – 2,5 mln. Lt (apie 724 tūkst. eurų), šiemet – 580 tūkst. eurų. Žuvys į vandens telkinius įveisiamos remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
Žvejai mėgėjai, prie vandens telkinių gyvenantys žmonės ir visi norintieji kviečiami dalyvauti žuvų įveisimuose ir taip prisidėti prie žuvų įveisimo kontrolės. Informacija apie numatomus žuvų įveisimus skelbiama Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų interneto svetainėse.
***
Patikslintos medžioklės taisyklės
2015-10-15 įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai. Jie yra susiję su šernų medžioklės organizavimu ir skirti sudaryti sąlygas tinkamai sureguliuoti šių gyvūnų populiaciją šalyje ir taip užkirsti kelią plisti afrikiniam kiaulių marui.
Kita naujovė – nustatytas laikas, kada galima medžioti paprastuosius šakalus. Ligi šiol juos medžioti buvo leidžiama visus metus, o dabar – tik nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., t. y. tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir vilkus. Leistinas paprastųjų šakalų medžiojimo terminas nustatytas todėl, kad jie priskirti Europos Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nustatytoms Bendrijos svarbos rūšims, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės.
***
Žuvų migracijos laikotarpiu – apribojimai žvejams
Prasidėjus lašišinių žuvų ir upėtakių nerštui, spalio 15-oji buvo paskutinė diena šiemet, kai įsigijus žvejo mėgėjo kortelę dar galima buvo sugauti lašišą arba šlakį. Marguosius upėtakius draudžiama žvejoti jau nuo spalio 1 d., o lašišas ir šlakius – nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.
Šiuo laikotarpiu neršiančioms lašišinėms žuvims apsaugoti bet kokia žvejyba uždrausta 161 upelyje ir 13 upių, kur neršia šios žuvys. Neryje neleidžiama žvejoti nuo Jonavos iki valstybinės sienos su Baltarusija, išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Šilo tilto iki Valakupių tilto, kurioje galima žvejoti, bet tik tokiais įrankiais ir masalais, kurie nėra skirti plėšriosioms ir lašišinėms žuvims, ir atkarpą nuo geležinkelio tilto aukščiau Žeimenos žiočių iki Buivydžių pėsčiųjų tilto, kur leidžiama žvejoti visais mėgėjų žvejybos įrankiais ir masalais. Šventojoje šiuo laikotarpiu galima žvejoti tik Kavarsko tvenkinyje ir atkarpoje aukščiau Anykščių užtvankos.
Rekonstravus Vilnios upės Rokantiškių užtvankos žuvų pralaidą, lašišinėms žuvims atsivėrė naujos nerštavietės. Dabar jos nesunkiai praplaukia anksčiau neįveikiamą kliūtį ir sėkmingai neršia Vilnios aukštupyje. Todėl nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. šioje upėje draudžiama žvejoti ne iki Rokantiškių užtvankos, kaip buvo ligi šiol, bet iki Kenos žiočių.
Iki lapkričio 1 d. dar draudžiama žvejoti Jūros, Dubysos ir Nevėžio žiotyse ir 100 m žemyn palei dešinįjį Nemuno krantą, taip pat Nemuno atkarpoje nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių.
Baltijos jūroje lašišas ir šlakius žvejoti galima visus metus, išskyrus akvatorijas mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų, kur nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. šias žuvis žvejoti draudžiama.
Jau draudžiama žvejoti sykus (ir vidaus vandens telkiniuose, ir jūroje), o nuo spalio 15 d. – plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius.
Rudens žuvų migracijų laikotarpiu nustatyti apribojimai ir žvejams verslininkams. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti statomais tinklaičiais 2 km atstumu nuo rytinio Kuršių marių pakraščio, taip pat kitose Kuršių marių akvatorijose, kuriomis, mokslininkų duomenimis, daugiausia migruoja lašišų ir šlakių. Siekiant apsaugoti į Kuršių marias iš jūros migruojančius žiobrius, nuo spalio 10 d. iki spalio 30 d. draudžiama žvejoti 40-45 mm akytumo tinklaičiais.
Baltijos jūroje žvejams verslininkams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti bet kokio akių dydžio statomais paviršiniais tinklaičiais. Iki spalio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.
Lašišinių žuvų nerštui apsaugoti skirta akcija „Lašiša“ vyks iki lapkričio 20 d. Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai ir žvejai kviečiami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro tel. (8~5) 273 2995.
***
Per medžioklės sezoną leista sumedžioti 60 vilkų
Aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo per 2015-2016 m. medžioklės sezoną limitą – leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Toks skaičius nustatytas, remiantis rekomendacijomis, kurias Aplinkos ministerijos prašymu pateikė Aleksandro Stulginskio ir Vilniaus universitetų, Gamtos tyrimų centro ir Miškų instituto mokslininkai.
Nustatant limitą taip pat atsižvelgta į vilkų apskaitos duomenis ir jų padarytą ūkiniams gyvūnams žalą. Vilkų apskaitos, atliktos 2015 m. vasario 3 d. ir 6 d., duomenimis, Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Šiemet iki rugsėjo 1 d., savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, buvo užregistruoti 192 atvejai, kai vilkai padarė žalos ūkiniams gyvūnams – 32 proc. daugiau nei per tą patį laiką praėjusiais metais.
2015-2016 m. medžioklės sezono 60 vilkų limitas yra beveik dvigubai didesnis nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 33 vilkus). Tokiam mokslininkų rekomenduotam skaičiui pritarė ir Žemės ūkio ministerija.
Šiemet pusė vilkų sumedžiojimo limito paskirstyta 11 savivaldybių, kuriose vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams buvo didžiausia. Kita pusė limito bus naudojama visoje šalyje. Taip pat nustatyta, kad minėtoms savivaldybėms neišnaudojus limito iki gruodžio 31 d., jis galės būti panaudojamas visoje šalies teritorijoje.
Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas mūsų šalyje priskirtinas saugomoms rūšims. Šiai rūšiai saugoti yra skirtas Vilko apsaugos planas. Lietuvos vilkų populiacija įrašyta į Europos bendrijos svarbos rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą, taip pat Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos saugomų rūšių sąrašą. Dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos mūsų šaliai padaryta išimtis – vilkus galima medžioti. Jų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti vilkų skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d.
„Nors vilkų populiacija turi būti reguliuojama juos medžiojant, bet gyvulininkystei šalyje vis plečiantis, vien medžiojimas ir patirtos žalos kompensavimas visų problemų neišspręs. Norėdami sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, šalia vilkų populiacijos reguliavimo turime pasirūpinti ir tinkamomis ūkinių gyvūnų apsaugos priemonėmis“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Siekdama rasti ilgalaikį sprendimą, kaip reguliuoti vilkų gausą, mažinti jų daromą žalą ir kartu užtikrinti jų, kaip visoje ES saugomų gyvūnų, apsaugą, Aplinkos ministerija toliau tęs diskusijas su visomis suinteresuotomis institucijomis – Žemės ūkio ministerija, ūkinių gyvūnų augintojų asociacijomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis aplinkosaugos organizacijomis ir medžiotojus vienijančiomis organizacijomis.
***
Siūlo griežtinti atsakomybę už GMO išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai pažeidimus
Aplinkos ministerija siūlo griežtinti ir diferencijuoti administracinę atsakomybę už nusižengimus genetiškai modifikuotus organizmus išleidžiant į aplinką ar tiekiant rinkai. Suinteresuotoms institucijoms šiandien išsiųstame derinti projekte siūloma nustatyti sankcijas visiems pažeidėjams ir numatyti pažeidimams proporcingas nuobaudas.
„Nustatyta administracinė atsakomybė už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nekito nuo 2004 m. Numatytos baudos labai skiriasi nuo kitose ES šalyse skiriamų, todėl gali būti nepakankamai veiksmingos ir atgrasančios. Pavyzdžiui, Estijoje pakartotinai Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką įstatymą pažeidusiam juridiniam asmeniui grėstų iki 32 tūkst. eurų bauda, Lietuvoje – iki 1 450 eurų bauda“, – apie būtinybę griežtinti atsakomybę kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pagal dabar galiojančią tvarką už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims skiriamos 300–580 eurų baudos. Jei nusižengiama pakartotinai – gresia iki 1 450 eurų bauda. Aplinkos ministerijos parengtame projekte siūloma už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimo rinkai pažeidimus fiziniams asmenims taikyti 5–10 tūkst. eurų baudas, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 10–15 tūkst. eurų baudas. Nusižengus pakartotinai fiziniams asmenims grėstų 10–15 tūkst. eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 15–20 tūkst. eurų baudos.
Siūloma, kad genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimas pažeidžiant pareigą pranešti atsakingoms institucijoms užtrauktų baudą asmenims nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Gavus suinteresuotų institucijų išvadas projektas bus teikiamas Vyriausybei.
***
Baliniams vėžliams gelbėti – bemiegės naktys
Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai iš Metelių regioninio parko 2015-10-10 parsivežė daugiau kaip šimtą balinių vėžlių jauniklių. Tai jau ne pirmas kartas, kai artėjant žiemai jie vyksta į gamtos rezervatus gelbėti mūsų šalyje dar vis nykstančių šių vadinamųjų geležinių varlių.
Balinys vėžlys – Lietuvos gamtos vertybė, kurią reikia saugoti. Kaimyninės šalys Lenkija ir Baltarusija taip pat turi šių vėžlių, bet jų porūšiai skiriasi nuo lietuviško – jie geriau prisitaikę išgyventi atšiauriomis oro sąlygomis.
Mūsų šalyje balinių vėžlių jauniklius reikia gelbėti kasmet, nes patelės kiaušinius dažniausiai deda beveik tose pačiose dėtyse, kurios dažnai yra netoli kelių, arimų ar kitų žmogaus veiklos vietų. Kita grėsmė – lapės ir kiti plėšrūnai. Jiems lengvu grobiu tampa grunte nepakankamai giliai paliekami vėžlių kiaušiniai.
Kas rudenį balinius vėžlius gelbstintiems gamtos mylėtojams tenka praleisti ir bemiegių naktų, pradėjus stebėti vėžlių pateles ir jų kiaušinių dėtis. Jos kiaušinius deda vėlyvais vakarais, apie 21-24 val. Kartais vėžlius tenka stebėti visą naktį, pasislėpus krūmuose su žiūronais.
Lietuvoje nelaisvėje išauginama daug vėžlių, o gamtoje jų išgyvena vos 10 proc. Šiuo metu balinių vėžlių išsaugojimu rūpinasi Metelių regioninis parkas ir Lietuvos zoologijos sodas.
***
Degino gamybos atliekas
Prasidėjus šildymo sezonui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja reidus, kurių metu tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai įmonėse ir individualiuose namuose, koks kuras deginamas. Šiaulių agentūros darbuotojai išaiškino įmonę, kuri savo katilą kūreno gamybinėmis atliekomis.
Pažeidėją išdavė, virš Aukštelkės kaimo kylantys juodi dūmai. Baldus gaminančioje įmonėje apsilankę aplinkosaugininkai, šalia kieto kuro katilo rado dėžę su medienos drožlių plokščių atraižomis. Pradarius katilo dureles neliko abejonių, kad gamybinės atliekos naudojamos kaip kuras. Atsakingam bendrovės asmeniui surašytas protokolas (ATPK 83 str.) ir skirta bauda.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia krosnyse deginti atliekas. Tad dažytą ar klijuotą medieną deginti draudžiama. Tačiau to paiso ne visi ir naudodami atliekas kaip kurą nuodija save ir aplinkinius. Deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Taršalai jei ir tiesiogiai nepatenką į žmogaus organizmą tai nusėda aplinkui, ir su mastu bei vandeniu gali nuodyti žmonės.
Praėjusią žiemą Šiauliuose buvo nustatytas atvejis, kuomet viena įmonė, dažytomis langų ir durų dalimis kūreno pirtį.
Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą piliečiams iki 57 eurų ir pareigūnams iki 115 eurų.
***
Aplinkosaugininkai baudė atliekas aplaidžiai tvarkančius šiauliečius ir rajono gyventojus
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros darbuotojai dvi savaites vykdė reidus ir tikrino kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi atliekų tvarkymo reikalavimų tvarkant veiklos metu susidarančias atliekas. Nustatyta aibės pažeidimų.
Aplinkosaugininkai didelį dėmesį skyrė automobilius tvarkantiems bei juos ardantiems asmenims ir įmonėms. Mat automobilius tvarkantys asmenys turi pildyti atliekų apskaitos žurnalus ir išrūšiuotas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams. Deja tvarkingai dirba ne visi. 6 asmenims surašyti protokolai (ATPK 51/3 str. 20 d.) ir skirtos baudos.
Taip pat nustatyta 10 atvejų kuomet buvo ardomi seni eksploatuoti netinkami automobiliai. transporto priemonių demontavimo atvejai. Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios taršos leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visiems piliečiams surašyti protokolai (ATPK 51/2str. 6 d.), skirtos baudos ir teikti privalomieji nurodymai nutraukti neteisėtą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą bei šios veikos metu susidariusias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.
Už neteisėtai vykdomą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą, administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą – piliečiams iki 289 eurų, pareigūnams iki 579 eurų ir juridinių asmenų vadovams iki 868 eurų.
Reidu metu nustatytas vienas atliekų deginimo atvejis ir vienas atvejis, kuomet atliekos buvo perduotos ne atliekų tvarkytojams. Asmuo nugriovęs pastatą, statybinį laužą perdavė vežėjams, kurie atliekas nuvežė į Šiaulių rajoną ir išpylė privačioje namų valdoje. Vairuotojams surašyti protokolai dėl neteisėto atliekų vežimo (ATPK 51/3 str. 14 d.) ir skirtos 144 eurų baudos. Atliekas ne atliekų tvarkytojui perdavusiam asmeniui, taip tas surašytas protokolas (ATPK 51/3 str. 13 d.) ir skirta 72 eurų bauda. Visiems trims teikti privalomieji nurodymai statybines atliekas sutvarkyti ir perduoti atliekų tvarkytojams.
Parengta pagal informacinius pranešimus
