Lietuva, kaip ir dar beveik pusantro šimto šalių, 2020 05 05 minėjo Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.
Neatsitiktinai pagrindine jos tema šiemet pasirinkta biologinė įvairovė – juk 2020-ieji paskelbti biologinės įvairovės metais, o šūkiu „Gamtos laikas“ pabrėžiama, kad jau dabar laikas imtis veiksmų kovojant su spartėjančiu rūšių nykimu, ir raginama nedelsiant tai daryti. Juk net milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas. Ir labiausiai – dėl žmogaus veiklos.
Pasak mokslininkų, pagrindiniai veiksniai, lemiantys biologinės įvairovės nykimą, – tai netausus sausumos ir jūros naudojimas, gamtos išteklių pereikvojimas, tarša ir invazinės rūšys, klimato kaita. JT Aplinkos programa atkreipia dėmesį, kad gamtai išsaugoti pokyčių reikia visose srityse – ne tik gamtosaugos, bet ir žemės ūkio, transporto, statybos, energetikos, miškų ūkio, turizmo ir kituose sektoriuose. Ši programa parengė praktinį gidą, siūlantį, kokių veiksmų gali imtis kiekvienas iš mūsų.
Pažymėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, atkreipiant visuomenės dėmesį į svarbiausias aplinkosaugos problemas, buvo nutarta prieš 48 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją.
Kasmet JT Aplinkos programa išrenka šalį, kuriai patiki organizuoti Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai skirtus renginius. Šiemet oficialaus minėjimo šeimininkės vaidmuo teko Kolumbijai bendradarbiaujant su Vokietija. Kolumbija – viena turtingiausių biologine įvairove šalių. Ji gali pasigirti net 3,5 tūkst. orchidėjų rūšių ir 19 proc. pasaulio paukščių rūšių.
Lietuvos biologinę įvairovę sudaro daugiau kaip 20 tūkst. gyvūnų, 6 tūkst. grybų ir 1,8 tūkst. augalų rūšių. Siekdama ją išsaugoti, mūsų šalis pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją ir jos nuostatas integravo į nacionalinius teisės aktus.
… 2020 06 05 Aplinkos ministerijoje pagal susiklosčiusią Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimo tradiciją buvo atidaryta gamtai ir jai išsaugoti skirtų fotografijų paroda. Šįsyk tai „Gyvos žemės mintys“. Pratęsta ir kita tradicija – paskelbtas šiemetinis Česlovo Kudabos premijos laureatas. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos nebuvo galimybių surengti įprastų masinių Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos renginių.
Birželio penktąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, tradiciškai yra skelbiama, kas pelnė Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos premiją. Šiemet ji skirta aktyviai visuomenininkei, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ vadovei Ligitai GIRSKIENEI.
Premijai buvo pasiūlyti penki kandidatai. Kaip sakė vertinimo komisijos pirmininkas, aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis, Ligita Girskienė išrinkta už itin aktyvią ir visuomenei naudingą veiklą atkakliai ir ryžtingai kovojant su aplinkos tarša. Jos pavardė po šalį sudrebinusio vadinamojo „Grigeo“ skandalo tapo žinoma visoje Lietuvoje. Tai Ligita Girskienė kartu su kitais aktyviais Klaipėdos miesto ir rajono visuomenininkais iškėlė versiją prokurorams apie galimą nusikalstamą Kuršių marių taršą nuotekomis iš UAB „Grigeo Klaipėda“.
Visuomeninėje veikloje Ligita Girskienė aktyviai dalyvauja jau dešimtmetį, ketvirtus metus vadovauja asociacijai „Klaipėdos Marių bendruomenė“, yra išrinkta miesto savivaldybės tarybos nare. Ji buvo viena iš iniciatorių, kurie prieš dvejus metus kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė sudaryti darbo grupę taršos problemoms Klaipėdoje tirti ir spręsti, pati aktyviai dalyvavo darbo grupės, kuri ruošė aplinkosaugos reikalavimus griežtinančių teisės aktų pakeitimus, veikloje. Kovai su tarša uostamiestyje Ligita Girskienė skiria ne tik savo pastangas, bet ir telkia bendruomenę, organizuoja mitingus, renka gyventojų parašus.
Ligita Girskienė – keturioliktoji Česlovo Kudabos premijos laureatė. Ši premija skiriama kas dveji metai šalies visuomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms arba jų nariams, kitiems asmenims už aktyvią ir naudingą visuomeninę veiklą arba reikšmingus darbus aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.
Pirmasis šią premiją, kai ji buvo pavadinta Česlovo Kudabos vardu, 1998 m. pelnė Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, rašytojas Henrikas Gudavičius, 2000 m. – buvęs mokytojas Aleksandras Žalys, 2002 m. – tuometis Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Evaldas Navys ir „Tėviškės gamtos“ vyriausiasis redaktorius Juozas Stasinas, 2004 m. – televizijos žurnalistė Dalia Juočerytė ir mokytojas Valentinas Padriezas, 2006 m. – rašytojas Gediminas Isokas, 2008 m. – gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius, 2010 m. – gamtininkas prof. Ričardas Kazlauskas, 2012 m. – Gamtos bičiulių asociacijos prezidentas prof. Algirdas Stanaitis, 2014 m. – savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ vyriausiasis redaktorius Augustas Uktveris, 2016 m. – dr. Algirdas Knystautas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas, 2018 m. – ornitologas dr. Eugenijus Drobelis.
Aplinkos ministerijos archyvo nuotrauka
