Pelėdos

Konkursui "Gamtos pasaka" Pelėdos Daumantas MIKŠYS Utenos r. Užpalių gimnazijos šeštokas   Tai nutiko praeitą vasarą. Vasarą vakarais gera pasėdėti ant suolelio prie namo. Maloniausia tampa, kada oras ima vėsti ir kiemą užkloja prietema. Tada iš savo slėptuvių pakyla šikšnosparniai. Jie sklando ore ir leidžia įvairius garsus. Skrydis primena akrobatus ant virvių. Vieną vakarą išgirdau keistus garsus. Tai buvo garsas, panašus į cypiančių sūpuoklių garsą. Jis sklido iš mokyklos aikštelės. Nutariau, kad kažkas supasi. Tačiau kitą vakarą vėl išgirdau tą patį garsą. Garsas sklido vėl iš aikštelės. Tada pamačiau, kad į šimtametį mūsų klevą atskrido stambus paukštis. Sūpuoklių garsas ėmė sklisti iš ten. Buvo truputį juokinga. Garsus skleidė paukštis. Koks? Tyliai įėjau į namus, pasiėmiau žibintuvėlį, nuslinkau prie klevo ir pašviečiau į jo lają. Ką ten pamačiau? Medyje tupėjo didelė, stora pelėda ir markstėsi. Vasarai įpusėjus pasigirdo daugybė „sūpuoklių“. Mes supratome, kad pelėdos šeimyna padidėjo....

Kaip nykštukas gamtą pamatė

Konkursui "Gamtos pasaka" Kaip nykštukas gamtą pamatė Liveta PLUKAITĖ Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinės mokyklos septintokė   Vieną kartą gyveno nykštukas. Gyveno jis tamsioje oloje su savo tėčiu ir mama. Sykį po sočios vakarienės jis užsnūdo ir susapnavo mokyklą, kurią greitai privalės lankyti ir tikriausiai susiras daug naujų draugų. Sapnas buvo mažas, bet gražus. Ankstų rudens rytą nusiprausęs, gražiai apsirengęs jis su mama išsiruošė mokyklon. Prieš išlendant iš olos-namų mama jį įspėjo: - Sūneli, prižadėk, kad keliaudamas į mokyklą nenuklysi į paviršių ir neišlįsi į gamtą. Ten tyko daug baisių pavojų. Nykštukas prižadėjo būti geras. Toks ir buvo: keliavo mokyklon, ruošė pamokas, buvo geras mokinys ir turėjo daug draugų. Pagaliau atėjo pirma vasaros diena – atostogos. Turėdamas daug laisvo laiko nykštukas išsiruošė aplankyti draugų. Bekeliaudamas pastebėjo prieky šviesos spindulėlį. Pastovėjo, pagalvojo apie pažadą, duotą mamai, tačiau smalsumo pagautas priėjo arčiau. Neilgai trukus nykštukas jau stovėjo...

Žmogus ir gandras

Konkursui "Gamtos pasaka" Žmogus ir gandras Laura VAINAUSKAITĖ Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinės mokyklos septintokė   Kartą gyveno neturtingas žmogus. Išėjo jis vieną dieną į seną žmonių ir ugnies nuniokotą mišką uogų rinkti. Vaikštinėja, vaikštinėja po liūdną brūzgyną, tik plumpt ir įslydo į pelkę. Įsmuko iki pusės ir nebegali pajudėti. Kas gi beliko tam žmogeliui – tik laukti, kol kas gyvas pro šalį šliuoš. Ilgai laukęs sulaukė vargšelis – į pelkę atskrido gandras, nutūpė tiesiai žmogeliui ant galvos ir dairosi. Tas tik čiupt gandrą už kojų, gandras išsigandęs plast paplast nuskrido. Ištraukė ir žmogelį iš pelkės. Tik neturtėlis nepaleido gandro kojų ištrauktas iš maurų; skrido kartu su gandru. Gandras skrido skrido, toli, be sustojimų, kol sveikatos turėjo. Labai pavargęs nutūpė ant kažkokių rūmų stogo. Žmogus, paleidęs gandro kojas, neišlaikė pusiausvyros ir nusirito nuo stogo žemyn. O prie lango tuo metu stovėjo rūmų savininkas ir galvojo, kam paskirti valdyti šias aplink jo rūmus plytinčias žemes. Žemė derlinga,...